Šio termino apibrėžimų daugybė, tik štai - kas tai yra iš tikrųjų, kas pasakys... Specialistai hiperseksualumu vadina nuolatinį didelį seksualinį potraukį, kurį vargiai įmanoma patenkinti. Hiperseksualūs būna ir vyrai (satyrai), ir moterys (nimfomanės). Tiesa, apie pastarąsias sklando daugiau istorijų. Štai pats pavadinimas „nimfomanija“ užfiksuotas dar graikų mituose.
Nimfa (iliustracija)
Pagal legendą, mitinės būtybės nimfos įsiviliodavo vyrus į mišką norėdamos patenkinti savo aistras. Legendos tegul ir lieka legendomis, tačiau nimfomanija egzistuoja. Nors vyrai tokias moteris laiko didele dovana, pačios nimfomanės retai taip galvoja, nes dėl savo potraukio yra patraukiamos per dantį arba tiesiai šviesiai pavadinamos ištvirkėlėmis. Taigi kas norės pasakoti apie tokią savo laimę ar problemą.
Sako, kiekvienas vyras norėtų sutikti hiperseksualią moterį. Taip pat tarp vyrų sklando mitai, kad tokių dailiosios lyties atstovių daug, tačiau specialistai teigia, jog iš trijų tūkstančių moterų tokia galėtų būti tik viena.
Asmenybės ir Libido Formavimasis
Žymusis Freudas teigė, kad asmenybė ir libido formuojasi trim etapais. Jei normaliam vystymuisi nekyla kliūčių, žmogus gyvenimo paprastai neturi seksualinių bėdų. Pirmas etapas paprastai išgyvenamas dar paauglystėje, kad merginos svajoja apie princus ant balto žirgo arba heroinius vaikinų poelgius. Tačiau tuo laiku visiškai nesvarbus kito asmens kūnas.
Tolesnis - erotinis - etapas pasireiškia įvairiais erotiniais žaidimais; kas gi nežaidė „daktarais“? Šiuo laiku pasireiškia dėmesys kitai lyčiai, tačiau dar apsiribojama švelniais pokalbiais. Tikriausiai idealiu ne veltui laikomas tas ryšys, kai net ir suaugę žmonės įsimylėję harmoningai pereina visas tris minėtas fazes. Tai patiriantis žmogus gali suderinti ir poetinį ramantiškumą, ir erotiškumą, ir stiprų seksualumą. Toks žmogus tikrai patiks savo antrajai pusei.
O štai tada, kai formuojantis asmenybei, dėl tam tikrų individualių dalykų ar neigiamo aplinkos poveikio pirmieji du labai svarbūs etapai būna praleidžiami, ir visas dėmesys skiriamas tik seksualumui, susiformuoja patologija arba iškreiptas požiūris.
Hiperseksualumo Priežastys ir Pasireiškimas
Hiperseksualumas gali pasireikšti dar vaikystėje ar paauglystėje, kada dar ne visai nesustiprėjusi psichika koncentruojasi į seksualinius ar erotinius įspūdžius ir fantazijas. Laikinas hiperseksualumas būdingas ir „vystančioms“ moterims. Joms atgimęs seksualumas ir aistringas sekso troškimas paprastai per 2-3 metus praeina. Natūralus ir trumpalaikis būna nėščių moterų hiperseksualumas. Gydytojų nuomone, tai visiškai normalu, tad šio potraukio nereikėtų gėdytis - tiesiog tinkamai pasinaudoti momentu.
Patologiniai arba, kitaip sakant, nesveiki atvejai gali būti ir nesusiję su natūraliais gyvenimo procesais, o kilti po sunkios ligos, psichologinės ar fizinės traumos, sutrikusios psichikos ir kitų dalykų. Vyrams hiperseksualumą gali išprovokuoti net netinkamai įvertintas pornografinis filmas, kuriame aukštinamas, tarkim, sekso gigantas. Realios padėties nesuvokimas gali privesti iki seksualinio nevisavertiškumo jausmo, o tokiu atveju vyrui bus labai svarbu pasimylėti su kuo daugiau moterų ir kaskart įsitikinti, kad jis vis dar „gali“.
Nors tai gal ir negąsdina, tačiau toks elgesys gali privesti ir iki asmenybės degradacijos.
Santykiai ir Seksualiniai Poreikiai
Nesileidžiant į medicininius subtilumus, kai hiperseksualumo atvejai tikrai būna reikalingi specialisto konsultacijos, galima paminėti tuos, kurie paprastai pasitaiko, kai poroje vienas mylimasis sekso visada trokšta šiek tiek daugiau nei kitas. Jums pasisekė, jei partneris patenkina jūsų seksualinius poreikius. Tačiau ką daryti tada, jei jis vis nori miego, o jūs - mylėtis?..
Ką daryti?
- Svarbiausia kalbėkitės. Aptarkite su partneriu tai, ko norite, ir ko nenorite. Nesigėdykite kalbėti apie tai, kas sukelia jums diskomfortą.
- Atostogas, savaitgalius ir šventes stenkitės praleisti drauge. Dar geriau, jei pavyktų kur nors išvykti.
- Būtinai aptarkite tai, kas jums tabu, o kas norma. Padiskutuokite, kaip vertinate neištikimybę, grupinį seksą, pornografiją. Tai padės jums ateityje geriau suprasti mylimąjį.
- Ir visiškai nereikia baimintis, jei įsimylėję mylitės tris keturis kartus per dieną. Tai - ne hiperseksualumas, o visiškai normalus fizinis potraukis. Dėmesį atkreipkite į visiškai kitus dalykus.
Partnerių santykiuose svarbiausias emocinis artumas. Jo niekada nepakeis fizinis. Gryni seksualiniai santykiai retai trunka ilgesnį laiką ir gali tapti mylinčių širdžių bendravimo pagrindu. Itin svarbus dvasinis bendravimas, panašių interesų ir pomėgių ieškojimas, bendra veikla.
Nimfomanija - moteriška lytinė patologija, pasireiškianti nevaldomu potraukiu intymiems santykiams su įvairiais partneriais, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, išvaizdos. Sergančios dailiosios lyties atstovės patiria daugybinį orgazmą, tačiau nejaučia emocinio pasitenkinimo.
Istorinės Asmenybės
Nimfomanės buvo tokios istorinės asmenybės kaip Pauline Bonaparte, Valerija Mesalina, Jekaterina II, karalienė Viktorija.
Pauline Bonaparte
Mylimiausia ir ištikimiausia Napoleono Bonaparto sesuo Pauline (1780-1825 m.) stulbinamu grožiu žavėjo vyrus nuo ankstyvos paauglystės. Merginos veido bruožai buvo dailūs ir išraiškingi, ideali figūra atitiko tuometinius standartus: didelė sultinga krūtinė, platūs klubai, aptakios šlaunys. Būdama vos 16 m. pasinėrė į aistringą romaną su prastos reputacijos sifiliu sergančiu mergišiumi Stanislasu Fréonu.
Vyriškis už Pauline’ą buvo daugiau nei dvigubai vyresnis! Mergina ilgai neliūdėjo - jau po mėnesio buvo užtikta besimylinti su Napoleono bendražygiu pulkininku Victoru Emmanueliu Leclerku. Susižavėjimo jaunikaičiu neslėpė: perėmė jo manieras, mėgdžiojo eiseną ir aprangos stilių… 1797 m. jiedu susituokė ir po 9 mėn. susilaukė sūnaus.
Pradėjusi siausti geltonoji karštinė 1802 m. pasiglemžė Victoro gyvybę. Moteris liūdesį reiškė ekspresyviai, tačiau labai trumpai. Ji nusikirpo ilgus plaukus ir kuokštelį įmetė į karstą, liejo graudžias ašaras, isteriškai klykė prie kapo. Nepraėjus nė mėnesiui nuo laidotuvių, grįžusi į Prancūziją rengdavo daugybę įspūdingų puotų, kvietėsi meilužių ir kėlė orgijų. Moteris kasdien mirkdavo pieno vonioje ir nesibodėjo gulėdama joje nuoga priimti svečius. Po grožio procedūrų tarnas ant rankų ją parnešdavo į miegamąjį. Kalbama, kad net ir su juo moteris mylėdavosi.
Biografės Floros Flasser, analizavusios itin glaudų brolio ir sesers bendravimą, teigimu, intymiuosius santykius Pauline palaikė net su Napoleonu! Praėjus 8 mėn. po pirmojo vyro mirties Pauline ištekėjo už Italijos princo Camillo Borgheses. Turtingiausias šalies žmogus, deimantų kolekcionierius suteikė moteriai prabangų gyvenimą, tačiau seksualinių poreikių nepatenkino. Sklido gandų, kad Camillo yra gėjus, o Pauline neištikimybės vyrui net nesistengdavo nuslėpti…
Visą gyvenimą ji nesivaržydama mėgavosi kūniškais malonumais - egoistiškai puoselėdavo kūną, tenkindavo seksualinius poreikius ir dalyvaudavo puotose. Pauline mirė 44 m.
Valerija Mesalina
Valerija Mesalina (17 (arba 20)-48) būdama vos 20 m. ištekėjo už savo antros eilės pusbrolio Klaudijaus, tuometinio Romos imperatoriaus Kaligulos sūnaus. Po pastarojo mirties sutuoktiniai perėmė Romos valdymą. Moteris garsėjo ne tik nepalaužiamu charakteriu, bet ir gašliu bei palaidu gyvenimo būdu. Ji kaip apsėsta flirtuodavo su svetimais vyrais, mėgaudavosi jų dėmesiu ir aistringu seksu. Daugelį meilužių vesdavosi į namus ir meilės žaidimais užsiimdavo šeimos miegamajame. Nesutinkančius mylėtis ji paprasčiausiai įsakydavo nužudyti.
Klaudijui išvykus į Britaniją, Valerija išbandė prostitutės amplua. Moteris kiekvieną vakarą puošdavosi gražiausiais kostiumais ir eidavo į gatves. Teigiama, kad imperatorė buvo netgi susilažinusi su „kolege“Scile, kuri iš jų pasimylės su daugiau vyrų per 24 val. Pasak istorinių šaltinių, mylimiausias Valerijos meilužis buvo Gajus Silijus - labai protingas ir patrauklus Romos konsulas. Jam moteris atvėrė širdį, papasakodama apie nenusisekusią santuoką, sudarytą tik dėl politinių motyvų. Gajus atsakė į moters jausmus, netgi norėjo įsivaikinti ir priimti kaip savo Valerijos ir Klaudijaus sūnų Britaniką.
Valerija, įkalbėjusi Gajų išsiskirti su žmona, ir pati vienašališkai paskelbė nutraukianti santuoką su Klaudijumi. 47 m. naujoji pora iškėlė didingas vestuves ir pradėjo planuoti imperatoriaus nužudymą. Tuo metu grįžęs Klaudijus netruko sužinoti apie žmonos naują santuoką ir siekius į imperatoriaus sostą pasodinti jaunąjį meilužį.
Jekaterina II
Sofija Augusta Frederika Angelt Cerbskietė (1729-1796) būdama vos 11 m. jau žinojo, kieno žmona turės tapti ir galėjo numanyti, koks gyvenimas jos laukia. 1744 m. jaunoji prūsaitė atvyko į Rusiją, priėmė stačiatikių tikėjimą ir gavo Jekaterinos II vardą. Jekaterina II po vestuvinės nakties esą liko nekalta. Mat jaunikaitis, nepaisant amžiaus (tuomet jam buvo 17 m.) turėjo potencijos bėdų. Paguodos Jekaterina II pradėjo ieškoti kitų vyrų glėbiuose. Manoma, kad moteris vienu metu turėdavusi po kelis meilužius, lova dalydavosi ir su prasčiokais, ir su kilmingaisiais.
Petrui III buvo atlikta operacija ir po beveik 10 santuokos metų Jekaterina II pastojo. Tiesa, neišvengta gandų, kad pirmagimis Pavelas I buvo vieno iš tuometinių moters meilužių Sergejaus Saltykovo palikuonis. Nepasotinamosios nimfomanės meilužis buvo ir Stanislovas Augustas Poniatovskis, būsimasis paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius. Jiedu netgi susilaukė dukters Anos. Nors atžala po 2 m. mirė, tačiau savo tėvui užtikrino garbingą titulą.
Nutrūkus santykiams su Stanislovu Augustu Poniatovskiu Jekaterina ilgai nelaukusi pasinėrė į romaną su grafu Grigorijumi Orlovu. Šaltiniuose teigiama, kad vyras Jekaterinos II aistras malšino ant varpos užsimaudamas nugludintą medinį rutuliuką. Bėgant metams Jekaterinos II žavesys blėso. Moteris suprato, kad jaunus meilužius labiau domina turtai ir valdžia, o ne ji pati, tačiau atsisakyti audringų santykių nė neketino.
Carienė įkūrė savo meilužių klubą, kuris oficialiai buvo vadinamas „tarnyba imperijai ir sostui”. Istorikų dėmesio susilaukė erotinis Jekaterinos II kambarys Gatčinos rūmuose. Jame kėdžių ir stalų kojos, spintų rankenų dekoracijos buvo penio formos. Visi baldai buvo išraižyti vyriškų ir moteriškų lytinių organų atvaizdais. Moteris tuometinę visuomenę stulbino palaidu gyvenimo būdu ir priklausomybe nuo sekso. Nenuostabu, kad Jekaterina II neretai buvo vadinama naująja Mesalina. Imperatorė išgyveno 67 m.
Karalienė Viktorija
Būsimoji Anglijos karalienė Viktorija (1819-1901) nuo mažumės buvo auklėjama labai griežtai: mama akylai saugojo nuo naujų pažinčių, bendravimo su vyriškosios lyties atstovais, kartu su dukra iki jos 18-ojo gimtadienio miegodavo viename kambaryje. Mergaitės maistas buvo ragaujamas, siekiant apsaugoti nuo nunuodijimo, leidžiama lipti laiptais tik su palyda… Bėgant metams, merginai darėsi vis sunkiau susitaikyti su perdėta globa. Vienintelė viltis ištrūkti buvo vedybos. Laimei, išrinktas jaunikis - pusbrolis Albertas, Vokietijos princas, Viktorijai patiko. Šaltiniuose teigiama, kad ji žavėjosi jo dailiais veido bruožais ir seksualiomis kojomis. 1840 m. pora susituokė.
Kalbama, kad Albertas buvo homoseksualus, o moterys jam kėlė pasišlykštėjimą. Pirmąją naktį skaistus jaunikaitis slėpėsi nuo žmonos, o ši įtūžusi daužė kambario duris ir rėkė: „Įleisk! Aš esu Anglijos karalienė!“ Vėliau vyras sutuoktinio pareigas atliko puikiai - per vedybinio gyvenimo metus pora susilaukė net 9 vaikų! Teigiama, kad karalienė buvusi nepasotinama moteris, reikalavusi iš vyro daugybės sueičių ištisas dienas ir naktis, o gimusius vaikus vertinusi kaip vienintelį, tačiau neišvengiamą vedybinio gyvenimo minusą. Nuo mažųjų atžalų netgi buvo įrengti automatiniai durų skląsčiai, kad šie netrukdytų mylėtis.
Viktorijos visą gyvenimą nešiotas gedulas po netikėtos Alberto mirties liudija begalinę meilę. Moteris juodus drabužius vilkėjo net per vaikų vestuves, tarnams buvo įsakiusi jo kambarį prižiūrėti, it būtų gyvas: keisti naktinius marškinius, praustuvę kas rytą pripildyti šilto vandens. Alberto ilgesys netrukus paskatino imtis neįprastų veiksmų: moteris ieškojo tarpininko, per kurį galėtų susisiekti ir bendrauti su anapilin išėjusiu vyru… Pasirodo, toks žmogus buvo visai šalia - vyriausiasis arklininkas Johny Brownas. Sklandė gandų, kad jųdviejų bendravimas neapsiribojo tik spiritizmo seansais. Neva Viktorija su Johny’u buvo slapta susituokę ir vyrui buvo leidžiama atlikti visas santuokokines pareigas. Rūmuose arklininkas pašaipiai vadintas karalienės meilužiu ir eržilu…
Šaltiniuose teigiama, kad karališkajame archyve buvo rastas Viktorijos ir Johny’o santuoką įrodantis dokumentas, tačiau karalienės motina galimai jį vėliau sudeginusi… Karalienė Viktorija mirė sulaukusi 81 m.
Nimfomanijos Priežastys ir Gydymas
Pasak senovės graikų mitų, nimfos viliodavo vyrus ir miškuose tenkindavo savo seksualinius poreikius. Graikų filosofas Platonas nimfomaniją vadino „gimdos pamišimu“. Esą tai susiję su nepatenkintu gimdos poreikiu būti apvaisintai. XIX a. Manoma, kad lytinio potraukio patologija vargina 1 iš 2,5 tūkst. Vyriškas šios rūšies sutrikimas vadinamas satyriaze.
Lytinį potraukį gali padėti mažinti tinkama mityba. Moteriška lytinio potraukio patologija gali atsirasti keičiantis hormonams brendimo ar menopauzės laikotarpiais. Taip pat tai gali būti kitų ligų simptomas: neurologinių (pvz., galvos ir stuburo smegenų auglių), psichinių (pvz., tam tikrų šizofrenijos formų). Nimfomanija gali pasireikšti ir dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų arba įvairiausių psichologinių bėdų. Šios moteriškos lytinio potraukio patologijos nereikėtų painioti su erotomanija - padidėjęs seksualinis aktyvumas iki tam tikros ribos yra normalu.
Be abejo, taip. Visų pirma reikia rasti priežastį - koks organizmo sutrikimas arba liga sukelia nevaldomą seksualinį poreikį. Pacientai apžiūrimi psichiatrų, neurologų, endokrinologų… Paprastai pašalinus priežastį dingsta ir lytinio potraukio patologija.
Yra tekę susidurti su keliomis šią lytinio potraukio patologiją turinčiomis moterimis. Jos laimingos anaiptol neatrodė. Dailiosios lyties atstovės lengviau apsvaigsta ir nuo tauriųjų gėrimų, ir nuo meilės… Kartais nutinka, kad nepasotinamas meilės ir aistros troškimas baigiasi nuolatinių lovos partnerių keitimu.
Daugelis žmonių nesupranta, kokia didelė problema priklausomybė nuo sekso, todėl mėgsta iš to pasijuokti arba dar blogiau nimfomaniją painioja su prostitucija. Laisvo elgesio moterys tai daro dėl pinigų, o turinčios priklausomybę vedinos stipraus seksualinio potraukio.
Nimfomanijos Ženklai ir Simptomai
Nimfomanija - tai rimtas psichikos sutrikimas, kurio atsiradimą skatina neurologiniai ir endokrininiai sutrikimai. Apie tai viešai nekalbama, bet tokių moterų neretai pasitaiko tarp normalių ir socialiai sėkmingų dailiosios lyties atstovių. Nimfomane galima pavadinti tokią moterį, kuri turi daug lytinių partnerių, gali mylėtis net 10 - 15 kartų per dieną. Amžius, išvaizda, statusas ir net partnerio kontrolė nėra svarbu.
Nimfomaniją sukelia tam tikros priežastys, taip pat kaip ir kitas ligas bei sutrikimus. Labai dažnai šis sutrikimas pasireiškia asmenims, kenčiantiems nuo maniakinės depresijos. Kartu gali pasireikšti tokie simptomai: padidėjęs apetitas, nerimo jausmas be priežasties, miego sutrikimai, padidėjęs libido.
Kita galima nimfomanijos priežastis skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa - ją gali sukelti lytinis šaltumas. Dauguma nimfomanių negali patirti orgazmo dėl neurologinių sutrikimų. Nuolatinis sekso noras užvaldo protą ir mintis. Visa kita nublanksta ir tampa nebesvarbu (moralinės normos, socialiniai tabu, išmintingi argumentai ir t. t.). Toks gyvenimo būdas turi katastrofiškų padarinių. Moteris nemoka kurti ilgalaikių santykių, jei turi, negeba išsaugoti šeimos, apleidžia vaikų priežiūrą, per daug geria ir patenka į socialinės rizikos grupę.
Taip pat gali būti, kad stiprus seksualinis potraukis moterims gali atsirasti staiga, be jokios aiškios priežasties. Jį gali sukelti hormonų sutrikimai, traumos, insultai, augliai organuose, kuriuose išsiskiria hormonai ir t. t. Pavyzdžiui, gali nutikti kaip vienai moteriai, pavadinkime ją Julija. Julijai - 30 metų ir ji staiga pajuto labai stiprų seksualinį potraukį, nors anksčiau ji pasitenkindavo 1 - 2 kartais santuokinio sekso. Ją užvaldė mintys apie seksą. Keletą kartų buvo neištikima savo vyrui, nes noras buvo stipresnis nei protingi argumentai. Nė vienam iš savo meilužių ji nejautė nei meilės, nei simpatijos. Mylėtis troško grynai dėl fiziologinių priežasčių.
Atlikus medicininius patikrinimus paaiškėjo, kad Julijos menstruacijų ciklas labai sutrikęs ir šie sutrikimai atsirado dėl auglio kiaušidėse. Dėl šios priežasties sutriko hormonų išsiskyrimas. Moters organizmas pradėjo gaminti per daug vyriškų ir moteriškų hormonų, kurie didino libido. Kartais nutinka, kad smarkiai padidėja libido prieš menopauzę, nes pasikeičia hormonų veikla.
Išskirtinis nimfomanių bruožas - spindinčios akys. Tą neįprastą spindėjimą suteikia estrogenų perteklius organizme. Tarp mūsų gyvena apie 10 - 15 % dailiosios lyties atstovių, turinčių padidintą seksualinį potraukį. Karštos merginos subręsta anksti: menstruacijos prasideda nuo 11 - 12 metų, maždaug tuomet išmoksta pasitenkinti pačios. Labai anksti pradeda seksualinį gyvenimą, dažnai keičia partnerius.
Labai dažnai nimfomaniją gali „išgydyti“ tik partneris su tokiu pačiu nepasotinamu seksualiniu apetitu. Tačiau kaip žinoti, kuris vyras yra būtent toks? Toks vyras - tai ne saldainiukas iš romantinių filmų. Jis dažnai būna žemas, raumeningas, kresnas, paprastai tamsiaplaukis, plaukai ant kūno greitai želia. Jų kojos neretai atrodo per trumpos jų kūnui. Dėl testosterono pertekliaus tokie vyrai pradeda anksti plikti ir užsiaugina pilvuką. Lovoje jie būna nepailstantys. Jaunystėje gali patirti 7 - 9 orgazmus per vieną vakarą. Žinoma, senstant galimybės mažėja, tačiau net tada jie gali daugiau nei bendraamžiai.
O kaip atpažinti vyrų priklausomybę nuo sekso?