Krūtų cistos: priežastys, simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Krūtų cistos yra skysčio prisipildę maišeliai krūties audinyje. Paprastai tai būna nevėžiniai (gerybiniai) dariniai. Galima turėti tiek vieną, tiek daugybę cistų, jų gali atsirasti vienoje ar abiejose krūtyse. Krūtų cistų gydyti nereikia, nebent cista yra didelė, skausminga ar kelia diskomfortą. Tokiu atveju skysčio išleidimas iš krūties cistos gali palengvinti simptomus.

Kaip rašo mayoclinic.org, krūtų cistų dažnai pasitaiko prie menopauzės artėjančioms moterims, kurioms yra nuo 35 iki 50 metų. Tačiau cistų gali turėti bet kokio amžiaus moterys. Cistų gali atsirasti ir menopauzę jau išgyvenusioms moterims, kurioms buvo taikyta pakaitinė hormonų terapija.

Krūtų cistų simptomai

Krūtų cistų gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistų ženklai ir simptomai gali būti:

• Vienalytis, lengvai judinamas apvalus arba ovalus gumbelis nelygiais kraštais (dažniausiai, nors ne visada, tai rodo, kad darinys yra gerybinis).
• Išskyros iš spenelių - jos gali būti skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos.
• Krūtų skausmas arba jautrumas krūties gumbelio plote.
• Krūtyje esančio gumbelio padidėjimas ir krūtų jautrumo sustiprėjimas prieš mėnesines.
• Krūties gumbelio sumažėjimas ir kitų simptomų atslūgimas po mėnesinių.

Užčiuopus krūties cistą, ji paprastai atrodo panaši į vynuogę ar vandens pripildytą balioną, tačiau kartais cistos gali būti kietos. Jos dažnai apibūdinamos kaip apvalios arba ovalios formos gumbeliai nelygiais kraštais.

Krūtų cistų atsiradimas nedidina krūties vėžio rizikos. Tačiau toms, kurios turi cistų, gali būti sudėtingiau aptikti naujus gumbelius krūtyse ar kitus krūtų pokyčius, kuriuos turėtų įvertinti gydytojas. Todėl reikėtų įsidėmėti įprastinę savo krūtų būseną, kad kažkam pasikeitus iš karto galėtumėte tai pastebėti.

Kada reikia kreiptis į gydytojus?

Krūtų audinys dažnai gali būti kiek gumbuotas ar su mazgeliais. Tačiau jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių, arba jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Krūtų cistų atsiradimo priežastys

Kiekvienoje krūtyje yra liaukinio audinio skiltelių, išsidėsčiusių tarsi ramunės žiedlapiai. Šios skiltelės yra padalintos į mažesnes skilteles, nėštumo ir žindymo laikotarpiu gaminančias pieną. Atraminis audinys, suteikiantis krūtims formą, sudarytas iš riebalinio audinio ir jungiamojo pluoštinio audinio.

Krūtų cistos susidaro dėl skysčio susikaupimo krūtų liaukose. Krūtų cistos gali būti skirtingai apibrėžiamos atsižvelgiant į jų dydį:

• Mikrocistos yra per mažos, kad jas būtų galima pajusti, tačiau jas galima pastebėti atliekant mamografijos arba ultragarso tyrimus.
• Makrocistos yra pakankamai didelės, kad jas būtų galima užčiuopti, jų skersmuo gali siekti nuo maždaug 2,5 iki 5 cm. Didelės krūtų cistos gali spausti šalia esantį krūtų audinį ir sukelti krūtų skausmą ar diskomfortą.

Ekspertai nežino, kas konkrečiai sukelia krūtų cistas. Jos gali išsivystyti dėl mėnesinių sukeliamų hormoninių pokyčių. Kai kurie faktai leidžia spręsti, kad krūtų audinį galinčio stimuliuoti estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie krūtų cistų susiformavimo.

Krūties vėžys Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Ši liga sudaro 32 proc. moterų onkologinių susirgimų. Maždaug penktadalis visų naujai nustatytų susirgimų diagnozuojami pavėluotai - kai jau išsivysčiusi ketvirtosios stadijos liga. Tokią situaciją lemia vėlyva diagnostika ir nepakankama prevencija.

Piktybinių navikų daugėja visose pasaulio šalyse, o ankstyva diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų - apylinkės terapeutų bei šeimos gydytojų, į kuriuos ligonis pirmiausia ir kreipiasi. Ankstyva krūties navikų diagnostika ir prevencija lieka aktuali problema, kuri nulemia ir piktybinių krūties navikų gydymo rezultatus. Daug priklauso nuo paties ligonio žinių, požiūrio į savo sveikatą.

Sergamumo krūties vėžiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis - 65 atv. /100 000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis žymiai didesnis negu besivystančiose valstybėse. Dažnas sergamumas krūties vėžiu nustatytas Europoje ir JAV. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėžiu serga retai.

Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius susirgimų skaičius išaugo nuo 508 atvejų 1978 m. iki 1250 atvejų 1999 m. (padidėjo apie 2,5 karto). Sergamumas krūties vėžiu didėja visose amžiaus grupėse. Ypač padidėjo 65-74 metų, 75 metų ir vyresnių moterų sergamumas (79,1 proc. ir 82,4 proc., atitinkamai). Jauniausių moterų (15-34 metų) sergamumas iki 1997 metų padidėjo 5,6 proc., o vyresnių (35-49 metų) moterų - 18,8 proc. Vidutiniškai kiekvieną dieną nuo šios ligos miršta viena moteris.

Pacienčių guvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė : 5 metus išgyvena 80 - 90 proc. I krūties vėžio stadija sergančių moterų, 60 - 70 proc. - II st., 40 - 50 proc. - III st. ir 10 - 15 proc. IV stadija.

Dažniausiai būna neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties vėžiu. Krūties vėžys yra sudėtinga liga, kuri palaipsniui gali pasirodyti turinti daugybę priežasčių. Amerikos vėžio bendrijos vertinimais 70 procentai krūties vėžio atvejų atsiranda moterims neturinčioms ryškių rizikos veiksnių.

Krūties vėžio rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai yrs visa tai, kas gali padidinti žmogaus galimybę susirgti kokia nors liga. Kiekviena moteris gali susirgti krūties vėžiu. Šiandien žinomus krūties vėžio išsivystymo veiksnius galima suskirstyti į 3 grupės:

1. Moterys serga krūties vėžiu 100 kartų dažniau, negu vyrai. Vyresnėms, negu 50m. tenka apie 77 procentai visų krūties vėžio atvejų. Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp moters amžiaus ir susirgimų krūties vėžiu dažnio. Tai reiškia, kad nuo 40 iki 69 metų moterų rizika susirgti krūties vėžiu yra padidėjusi.
2. Jei mėnesinės prasidėjo iki 12m., ir baigėsi po 50m., rizika susirgti krūties vėžiu truputį padidėja. Kuo daugiau menstruacinių ciklų, t.y. kuo ankstyvesnė mėnesinių pradžia, vėlyvesnė menopauzė, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, kadangi pailgėja estrogenų poveikis organizmui. Buvo pastebėta, kad moterims, kurių kiaušidžių aktyvumo pradžia (mėnesinės) prasidėjo anksti (iki 11 metų amžiaus), rizika buvo 20 proc. didesnė nei toms kurių menstruacijos prasidėjo po 14 metų.
3. Susirgti kitos krūties vėžiu tikimybė yra 3-4 kartus didesnė. Dažnai teigiama, kad buvusi nepiktybinė krūties liga yra rizikos veiksnys išsivystyti krūties vėžiui. Pastebėta, kad moterims, kurios sirgo nepiktybine krūties liga, o po to piktybiniu naviku, tokie navikai diagnozuojami mažezni, šių ligonių bendras išgyvenamumas yra geresnis.
4. Tyrimai įrodė, kad 10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi, dauguma dėl mutacijų BRCA-1 ir BRCA-2 genose. Moterims, kurios turi mutacijų šiuose genuose, rizika susirgti krūties vėžiu 56-87 procentais didesnė nei jų neturinčioms. Šeimose, kuriose artimos giminaitės serga krūties vėžiu, šios mutacijos nustatomos 16 proc. Moterims, kurioms nustatomos šios mutacijos, rizika susirgti krūties, kiaušid-ių, net storosios žarnos navikais yra didesnė nei 65 - 85 proc. Tokios moterys suserga krūties vėžiu jaunesnio amžiaus.

Moterys, kurios iki 30 metų amžiaus buvo švitintos į krūtų sritį, labiausiai rizikuoja po 10 -15 metų susirgti krūties vėžiu. Pavyzdžiui, jei moteris dėl Hodgkino ligos buvo švitinta iki 16 metų, tai iki 40 metų krūties vėžio tikimybė padidėja iki 35 proc.

Šalyse,kur moterys gimdo daug vaikų ir maitina krūtimi (pvz. Azijos šalyse), krūties vėžiu sergama rečiau. Kuo vyresnė moteris gimdo pirmą kartą, tuo vėžio rizika didesnė. Jei moteris pirmą kartą gimdo perkopusi 35 m. Nustatyta, kad moters, pagimdžiusios savo pirmąjį vaiką iki 18 m., tikimybė susirgti krūties vėžiu, palyginti su tomis, kurios atideda savo pirmąjį gimdymą iki 35 m. Nėštumas, pasibaigęs kūdikio gimimu, mažina riziką susirgti krūties vėžiu. Palankiausia moteriai, kai pirmas nėštumas yra iki 28-ių metų ir pasibaigia kūdikio gimimu.

Kūdikio maitinimas krūtimi ilgiau nei 3 mėnesius sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.

Krūties vėžys yra sudėtinga liga, kuri palaipsniui gali pasirodyti turinti daugybę priežasčių. Sergant krūties vėžiu, gali būti išskyrų iš spenelių. Taip esti tuomet, kai vėžys auga mastopatijos fone.

Dažniausiai navikai lokalizuojasi išoriniuose krūties kvadrantuose. Pirmiausia vėžio matastazės pažeidžia pažastės limfmazgius.

Vyrų krūties vėžys sutinkamas gana retai. Navikas lokalizuojasi spenelio zonoje. Ligos eiga yra piktybinė, greitai metastazuoja į sritinius limfmazgius. Pastebėta, kad vyrai vėliau negu moterys kreipiasi į gydytoją. Vyrų krūties vėžio gydymo rezultatai yra blogesni negu moterų, sergančių krūties vėžiu.

tags: #ar #gali #vienoje #krutyje #buti #trys