Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, gausėja imigrantų. ES narės įpareigotos teikti visokeriopą pagalbą šiai ypatingai grupei žmonių. Tad ar galite nuomoti butą imigrantams Lietuvoje? Šiame straipsnyje aptarsime įstatymus ir praktinius aspektus, susijusius su butų nuoma imigrantams Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje
Pastarąjį pusmetį nekilnojamojo turto rinka išgyvena stabilizacijos laikotarpį. Vieni ekspertai teigia, kad tai prasidėjo jau pernai, kiti pastebi aktyvų plėtotojų darbą ir rekordiškai daug įsigyjamų būstų. Vis dėlto, pirkėjų aktyvumas, palyginti su 2016 m., nebeauga, nors būsto įperkamumas didėja, o kainos prieškrizinio lygio dar nepasiekė. Dalis būstų gali būti statomi „į sandėlį“.
Apžvelgiant pirmojo šių metų pusmečio rezultatus, pastebima, kad aktyviai perkamas antrasis būstas, po nedidelio atoslūgio vėl kyla nuomojamų būstų kainos, o investuojantieji į būstą nuomai taip pat nemažina tempų. Kol kas dar sunku pasakyti, kaip šią rinką paveiks nuo liepos 1 d. įsigaliojusios naujovės, susijusios su paskolų būstui įsigyti teikimu. Tačiau kitais aspektais artimiausiu metu tendencijos liks panašios, o nuomotojai vis aktyviau žvalgosi į tradicinei investicijai skirto būsto segmentą - būsto, skirto trumpalaikei nuomai.
Nuomos kainos
Liepos antroji pusė ir rugpjūtis jau ne vienus metus sostinėje tradiciškai įsuka būsto nuomos kainų augimą: naujo būsto ieško ir abiturientai, planuojantys tęsti mokslus ar įsidarbinti Vilniuje, ir universitetų absolventai, kurie baigę studijas išsikrausto iš bendrabučių.
Šių metų pradžioje ekspertai prognozavo, kad nuomos kainų augimą gali pradėti stabdyti vis didėjanti pasiūla. Kita priežastis - kylant atlyginimams ir didėjant būsto įperkamumui vis daugiau žmonių, užuot nuomojęsi būstą, jį pirks, todėl gali mažėti ir potencialių nuomininkų gretos.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ kainų Lietuvoje apžvalgoje nurodoma, kad nuomos kaina Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose gegužę svyravo:
- nuo 160 iki 310 Eur/mėn. už vieno kambario butą,
- nuo 210 iki 420 Eur/mėn. už dviejų kambarių butą,
- nuo 230 iki 450 Eur/mėn. už trijų kambarių butą.
Miesto centre nuomos kaina svyravo:
- nuo 250 iki 410 Eur/mėn. už vieno kambario butą,
- nuo 280 iki 580 Eur/mėn. už dviejų kambarių butą,
- nuo 350 iki 800 Eur/mėn. už trijų kambarių butą.
„Kainos kyla. Jei lyginsime 2016 m. birželį ir 2017 m. birželį, Vilniuje pasiūlos kainos padidėjo apie 4 proc.“, - patvirtina portalo „Aruodas.lt“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė. Šio portalo statistikos skaičiuoklės duomenys rodo, kad praėjusių metų birželį vidutinė pasiūlos kaina buvo 8,8 euro už kv. m. Aukščiausiai pernai ji buvo pakilusi liepą-rugpjūtį, iki 9 eurų už kv. m, o žemiausiai nukritusi pernai spalį-gruodį, kai siekė 8,49-8,53 euro už kv. m. Jei lyginsime su pernykščiu piku, šiuo metu kaina pakilusi vos 25 centais, iki 9,25 eurų už kv. m. Taigi išsinuomoti dviejų kambarių 50 kv. m butą vidutiniškai turėtų kainuoti 12,5 euro brangiau negu pernai, arba šiek tiek daugiau negu 460 eurų per mėnesį.
Čia, kaip ir Vilniuje, būsto nuomos kainos žemiausiai buvo nukritusios vėlyvą rudenį ir žiemą, o dabar vėl pamažu kyla. „Jei palyginsime 2016 m. birželį ir 2017 m. birželį, Kaune būsto nuomai pasiūlos kainos padidėjo apie 9 proc., Klaipėdoje liko panašios, Šiauliuose padidėjo apie 12 proc.“, - sako V.Steponavičiūtė.
Didinti būsto nuomos kainas gali ir neseniai įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos: jei nuomininkai, kurie privalo nurodyti, kur gyvena, nori deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nuomotojai, kurių dalis anksčiau vengdavo pasirašyti sutartis ir mokėti mokesčius, šiuo verslu turės užsiimti skaidriai - sumokėti gyventojų pajamų mokestį ar įsigyti verslo liudijimą.
Būsto nuoma imigrantams ir diskriminacijos klausimai
Socialiniuose tinkluose būsto ieškantieji piktinasi, kad nuomotojai tiesiog lupa nuomininkams kailį, o šie atkerta, kad įsigyti ir įrengti butą taip pat kainuoja vis brangiau, ir jei nenori mokėti šeimininkui, įsigyk savo. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turint šeimą, augintinį arba esant tiesiog vyru susirasti būstą yra misija neįmanoma. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paaiškina, kur yra riba tarp nekalto pageidavimo ir diskriminacijos ir kas gresia jai pasitvirtinus.
Kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, kad būstą nuomotųsi tik merginos arba žmonės be vaikų, gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas, nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnyba. „Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai (-os) visiems klientams (-ėms) turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, socialinės padėties, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių. Teiginiai, kad pirmenybė teikiama studentei, jaunai merginai arba nenuomojama žmonėms, turintiems vaikų, gali sudaryti įspūdį, jog teikiama privilegija dėl lyties, amžiaus ar šeiminės padėties. Tai potencialiai gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas“, - teigiama Tarnybos atsakyme.
Tačiau, ar nuomininkų reikalavimai yra diskriminuojantys, Tarnyba pasakytų tik atlikusi išsamų tyrimą. Mat sprendimą gali nulemti įvairūs niuansai. Štai jeigu pats nuomotojas skelbime nurodo pageidaujantis tik tam tikros lyties, amžiaus, rasės ar kitos visuomenės grupės atstovo(-ų), tai dažniausiai paremta stereotipais apie geresnius arba blogesnius nuomininkus(-es). „Tokie stereotipai gali apriboti žmonių galimybes išsinuomoti būstą“, - akcentuoja tarnyba.
Kita vertus, jei bute nuomojamas kambarys ir nuomininką renkasi ten jau gyvenantys asmenys, pavyzdžiui, merginos, kurios nenorėtų gyventi tame pačiame bute su vaikinu, reikalavimas dėl lyties būtų pagrįstas. „Jį pateisintų saugumo, padorumo bei privatumo apsaugos principai. Bute gyvenančios merginos, šiuo atveju, nėra paslaugos teikėjos“, - pažymi lygių galimybių sargai.
Tarnyba akcentuoja, jog draudžiama atsisakyti nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų šeiminės padėties bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų: lyties, negalios, tautybės ir kitų. „Susidūrus su tokiomis situacijomis, kviečiame konsultuotis su Tarnyba ir pateikti kuo išsamesnius duomenis, pokalbių įrašus ir pan. Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai“, - nurodo Tarnyba.
Jei nustatoma diskriminacija, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir kt. Kai kuriais atvejais kontrolierė turi teisę skirti baudą nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 560 iki 1200 eurų. Lygių galimybių kontrolierė šia teise naudojasi tik išimtiniais atvejais.
Apie privataus sveikatos sektoriaus diskriminaciją
Visuomenės nuostatos
Tyrimas rodo, kad du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė - greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis - šalia migrantų iš Rusijos. Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus - kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius - greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.
Anot sociologės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus - kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius - greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.
Praktiniai patarimai nuomojant būstą
Nuomos kainos Lietuvoje vis dar palyginti nedidelės, lyginant su senesnėmis ES valstybėmis narėmis. Nuomos kaina priklauso nuo miesto, vietos mieste, buto dydžio ir būklės, sutarties trukmės, šildymo tipo ir daugelio kitų veiksnių.
Trijuose didžiausiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) vidutinės nuomos kainos svyruoja nuo 270 EUR už vieno miegamojo butą priemiesčiuose iki 700 EUR ir daugiau miesto centre. Kainos paprastai kyla prieš rugsėjį, kai studentai grįžta į didžiuosius miestus.
Be nuomos mokesčio, taip pat reikia mokėti papildomus komunalinius mokesčius, tokius kaip už šildymą, vandenį, elektrą ir šiukšlių išvežimą. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos kainą arba mokami atskirai.
Depozitas
Dauguma būsto savininkų prašo užstato, kuris paprastai atitinka 1-3 mėnesių nuomos sumą. Šis užstatas yra skirtas užtikrinti, kad nuomotojas nepatirs nuostolių dėl galimų žalos arba neapmokėtų nuomos. Užstatas yra grąžinamas, jei sutarties sąlygos nėra pažeidžiamos.
Nuomos sutartis
Prieš mokėdami nuomotojui, apžiūrėkite būstą ir pasirašykite nuomos sutartį. Nuomos sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyti nuomos terminai, sąlygos, baldai ir įranga, kuri bus suteikta naudojimui, taip pat išsikėlimo sąlygos. Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas dėl papildomų įsipareigojimų, tokių kaip atsakomybė už būsto priežiūrą, remonto darbai ir kt. Internete galite rasti pavyzdinių nuomos sutarčių, kurios padės geriau suprasti, kaip turėtų atrodyti tokia sutartis. Esant poreikiui, sutartį galima registruoti VĮ Registrų centras.
Kur ieškoti būsto nuomai?
Galite ieškoti butų ir namų populiariausiose nekilnojamojo turto internetinėse svetainėse: Aruodas, Domoplius, Rebaltic. Taip pat galite kreiptis į agentūrą (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos svetainėje galite rasti pagrindinių nekilnojamojo turto agentūrų kontaktus, kurios už mokestį padės jums rasti būstą).
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas (įskaitant užsieniečius, turinčius leidimą gyventi) turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Ši informacija pateikiama siekiant informuoti apie teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su būsto nuoma imigrantams Lietuvoje, ir padėti tiek nuomotojams, tiek nuomininkams užtikrinti skaidrų ir sąžiningą procesą.
tags: #ar #galiu #nuomoti #buta #imigrantuo