Atšilus orams, daugelis mūsų traukia į gamtą, kur norisi pasimėgauti laužo šiluma ir kvapu. Tačiau svarbu žinoti, kur ir kaip galima kūrenti laužą, kad tai būtų saugu ir nepažeistų aplinkosaugos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime laužaviečių įrengimo reikalavimus Lietuvoje, apribojimus, baudas už pažeidimus ir patarimus, kaip saugiai kūrenti laužą gamtoje.
Kur Galima Kūrenti Laužą?
Laužus kurti draudžiama tam tikslui neįrengtose ar neskirtose vietose. Aplinkos ministerijos specialistai pažymi, kad kiekvienas tvarkingas pilietis turėtų kūrenti laužą jau buvusioje laužavietėje, o ne ant žolės ar miško pakloto. Poilsiavietės paprastai yra žymimos kelio ženklais bei informacinėmis lentelėmis įvažiuojant į mišką, nurodomi atstumai. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta. Būtina, kad aplink laužavietę būtų bent pusantro metro plynė, o ne šakelėmis ir kankorėžiais nuklotas plotas.
Lietuvos nacionaliniuose parkuose teisėtai įrengtoje laužavietėje taip pat galima deginti ugnį. „Rezervate - ne, kadangi tikėtina, kad jau pats laužavietės įrengimas prieštaraus rezervato steigimo tikslams“, - paaiškina specialistas. Nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose yra nustatytos rekreacinės zonos, pėsčiųjų takai ekskursijoms, jų maršrutai ir poilsiavietės su įrengtomis laužavietėmis. Parkų lankytojai turėtų kreiptis į parko administraciją, kuri duos skrajutę, informuos apie tokias vietas (vadinamasis „zonavimas"), patars kur galima kurti laužą.
Svarbu atminti, kad laužus kūrenti bus draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Jos plotis paprastai yra iki 25 metrų, tačiau būna ir platesnių.
Privačiame miške įrengti stovyklavietę gali atrodyti kaip puiki idėja - tiek asmeniniam poilsiui, tiek šeimos susibūrimams ar net papildomai veiklai. Lietuvos teisės aktai leidžia naudoti miško žemę rekreaciniams tikslams, tačiau tik tada, kai tai neprieštarauja miško pagrindinei paskirčiai - miškų ūkio veiklai. Pirmiausia - vieta. Rinkitės vietą toliau nuo saugomų buveinių, pelkėtų zonų, paukščių perėjimo vietų. Jei stovyklavietė bus naudojama dažnai ar siūloma kitiems - svarbu numatyti atliekų tvarkymą, tualetų klausimą, ugnies saugą. Įrengiant infrastruktūrą - net ir minimalią - verta pasikonsultuoti su miškininkystės specialistais. Jei planuojama stovyklavietę naudoti komerciniams tikslams (pvz., siūlyti poilsį turistams ar organizuoti renginius), būtina laikytis papildomų reikalavimų. Stovyklavietė miške gali tapti nuostabia vieta susitikimams, poilsiui ar edukacijai, tačiau ji turi būti suplanuota atsakingai.
Apribojimai Kūrenant Laužą
Jei laužavietė legali, t.y. įrengta teisėtai, apribojimų kurti laužavietę nėra, išskyrus atvejus, kai draudžiama laužus deginti miške ir arti miško gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui.
Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. „Saugaus atstumo nuo pastatų laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis kepsninėmis ir kūrenant laužus“, - pažymi specialistas.
Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių balkonuose, lodžijose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas). Svarbu priminti, kad daugiabučių kiemuose negalima naudoti šašlykinių, kepsninių ar kitų įrenginių maisto gamybai.
Baudos Už Laužaviečių Įrengimo Reikalavimų Pažeidimus
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimas užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams - nuo 300 iki 600 litų. Jeigu pažeisite lankymosi miške taisykles, jūsų laukia įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams - nuo 50 iki 100 litų.
Jei laužavietė miške, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 25 iki 50 litų ir baudą pareigūnams - nuo 50 iki 100 litų. „Jei laužavietė saugomoje teritorijoje, tai rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, apsaugos zonų režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir baudą pareigūnams - nuo 150 iki 300 litų“, - perspėja specialistas.
Jeigu jau užkūrėte laužą legalioje laužavietėje, tačiau kūrensite atliekas, gali būti nubaustas bauda nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams - nuo 200 iki 400 litų.
Kaip Saugiai Kūrenti Laužą?
Pasak specialisto, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Jis primena, kad kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu. A.Česūnas įspėja: „Svarbiausia - jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko - ją būtina atidžiai perskaityti. Tačiau juk žinome, kad žmonės degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis. O jo metu gali apdegti ir šalia stovintys žmonės“.
Svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Iš asmeninės patirties specialistas pataria - ugnies įdegimo metu šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Kitaip tariant, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio - besikūrenančios kepsninės ar laužo.
Jeigu kilo gaisras, A.Česūnas pataria pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.
„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, - sako A.Česūnas.
Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų. „Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti“, - pataria A.Česūnas.
Gryname ore pasimėgavę ugnies liepsna, pasistenkite elgtis atsakingai ir nepamirškite baigus kūrenti užpilti laužą žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti, - primena specialistai.
Svarbu: Poilsiautojams pasiruošti kurą laužavietėms leidžiama tik pasirenkant šakų, žabų miške ar baigtose eksploatuoti kirtavietėse.
Susiruošusiems gamtoje kūrenti kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose galima kūrenti medieną ir medžio anglį.
Laužavietės Įrengimas Savo Kieme
Nuo seniausių laikų žmones traukia ugnis. Laužaviečių būna įvairių: metalinių, pagamintų iš akmens arba plytų. Paprasčiausią laužavietę galima įsirengti panaudojus kieme esančius akmenis arba nusipirkus skaldytų akmenų, karščiui atsparių arba paprastų keraminių plytų. Renkantis vietą laužavietei, reikia kruopščiai apgalvoti, kad jums ir jūsų svečiams būtų patogu ruošti maistą ir ilsėtis. Priešgaisrinės saugos klausimai - taip pat ne paskutiniai. Jų laiku neįvertinus, ramaus poilsio galime ir netekti - su ugnimi nepajuokausi.
Įsibėgėjantis pavasaris vis dažniau kviečia pasilepinti grynu oru bei ant žarijų keptu maistu. Toliau nuo namo, medžių bei krūmų (geriausia - atviroje sklypo vietoje) galite įsirengti šio tipo laužavietę. Pakaks pašalinti grunto sluoksnį (apie 10-20 cm) ir jo vietoje užpilti smėlio arba žvyro. Jei nusprendėte, kad ši laužavietė jūsų kiemui tinkamesnė, išsirinkus vietą, jai iškaskite norimos formos ir apie 30 cm gylio duobę. Jau iškastą laužavietės duobę užpildykite žvyro sluoksniu, o sienelėms naudokite karščiui atsparias plytas ar betoninius blokelius.
Svarbu: Laužavietės vietą įrengiame kuo toliau nuo statinių, automobilių stovėjimo aikštelės ir kitų lengvai užsidegančių objektų. Vietą, kurioje numatyta kurti laužą, nuo likusios teritorijos atskiriame bet kuriomis nedegančiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, metalu, betono užtvaromis - ką turime ir ką paprasčiau panaudoti. Tarp kitko, akmens užtvaros sukaupia degančio laužo karštį, o kada ugnis užgęsta, palaipsniui išspinduliuoja sukauptą šilumą.
Ugniakuras sodyboje, ar prie namų sušildys kiekvieną vėsiais rudens vakarais, o draugų būryje suteiks nepaprasto jaukumo.
Kaip Pasistatyti Ugniakurą Iš Betoninių Plytų?
Reikalingos priemonės:
- Betoninės plytos (trinkelės)
- Mūrijimo skiedinys
- Skysti vinys atsparios karščiui, tinkamos laukui
Darbo eiga:
- Sudėliokite plytas ratu, tada tiksliai atžymėkite kiekvieną plytą, kokiu kampu ją atkirsti kaltuku. Stenkitės, kad tarpai būtų kuo tikslesni ir mažesni. Pasiruošę plytas, atidėkite jas į šalį.
- Naudodami kastuvą, pagal pažymėtą ratą iškaskite 20 cm gylio duobę ratu, vienos plytos pločio, ugniakuro vidų iškaskite 10 cm gylio. Suguldykite plytas ir pasižymėkite kastuvu tikslią vietą.
- Gilesnės duobės, kuri eina ratu, užpildykite skalda 10 cm, kad susilygintų su bendru iškastu plotu, supresuokite akmenuku.
- Naudodamiesi gulsčiuku ant skaldos dedame pirmą eilę. Dėkite blokelius vieną šalia kito nesuklijuodami, kad nebūtų tarpų, sutapdinkite kampus. Taip sudėliokite visą ratą, kol prieisite iki pirmo blikelio. Nekalkite plaktuku plytų, nes galite stipriai išjudinti visą eilę, pirmą eilę sudėkite ramiai ir atsakingai.
- Naudodamiesi silikoninimo pistoletu, išspauskite zigzago forma skystus vinis atsparius karščiui ir tinkamus lauko salygoms. Dėkite antrą eilę ant prieš tai buvusios šachmatine tvarka, stebėkite, kad visa eilė gražiai susijungtų, tarp plytų neturėtų būti didelių tarpų.
- Vidų užpilkite skalda tokiu storiu, kad užsipiltų pirma plytų eilė. Skalda sutvirtins, kad stabiliai laikytūsi visas ugniakuras. Suplūkite skaldą. Dabar tokiu pat principu kaip ir prieš tai, suklijuokite ir uždėkite trečią ir ketvirtą eiles. Plytų klijams sustingus įdėkite metalinę plokštę į ugniakuro vidų, pagal sienos aukštį, kad sutaptų su viršum paskutinės eilės. Atsiradudius tarpus tarp plokštės ir sienelės užpildykite smulkia skalda. Dirbkite greitai ir nedideliame plote, nes klijai greitai stingsta.
- Skaldydami plytas gavote daug smulkių atskilusių plytų dalių. Pasigaminkite mūro mišinio ir didesnes atskilusias plytų dalis įvairiomis kryptimis sumūrykite ant viršaus, suformuodami stogelį, išsikišusį į abidvi puses po kelis centimetrus. Gražesniai apdailai naudokite specialius apdailinius akmenis. Jų tikrai daug nereiks. Stogelį darydami nepalikite didelių tarpų, jeigu reikia atsiskelkite tinkamos formos gabalą. Pabaigę darbus sudrėkinkite visą ugniakurą vandeniu.
„Pasidaryk pats“ laužavietė: kaip pasistatyti laužavietę | „The Home Depot“
Laikykitės šių reikalavimų ir mėgaukitės saugiu bei maloniu poilsiu prie laužo!