Lietuva siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, o saulės energija yra vienas iš pagrindinių būdų to pasiekti. Saulės elektrinės Lietuvoje - tai ne tik ekologinis sprendimas, bet ir būdas sumažinti elektros sąnaudas.
Saulės elektrinės ant stogo - ekologiškas energijos šaltinis.
Parama Saulės Elektrinėms
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuolat atnaujina saulės elektrinių paramos programas, kurios kinta priklausomai nuo biudžeto, valstybės prioritetų ir bendrųjų energetikos tikslų. Pavyzdžiui, 2023-2024 m. laikotarpiu paramos dydis buvo sumažintas, o kai kurios sąlygos tapo griežtesnės.
Nors paramos suma sumažėjo - statistika rodo, kad saulės elektrinės Lietuvoje vis dar išlieka populiarios. 2023 metais APVA paskirstė daugiau nei 100 mln. eurų paramos, o daugiau nei 10 000 saulės elektrinių buvo įrengta tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims.
Vidutinė saulės elektrinės kaina su paramos sumažinimu 2024 metais yra apie 5 500-6 500 eurų už 5 kW įrenginį. Tačiau, kaip teigia ekspertai, net ir su paramos sumažėjimu - investicija į saulės elektrinę išlieka finansiškai naudingas sprendimas vidutinės trukmės laikotarpiu.
Nors saulės elektrinės ilgainiui gali padėti sutaupyti nemažai pinigų - investicija vis tiek yra susijusi su tam tikra rizika. Jeigu parama toliau mažės - daugeliui gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių arba mažinti įrenginių galią, o tai gali paveikti planuojamą elektros sutaupymą. Galiausiai, nors vidutinė grąža išlieka gera - ilgalaikis naudingumas priklauso nuo valstybės politikos ir elektros kainų rinkoje.
Nepaisant paramos sumažėjimo - elektros kainos Lietuvoje ir Europoje toliau auga. 2023 metų pabaigoje vidutinė elektros kaina rinkoje pasiekė apie 0,18-0,20 eurų už kWh ir prognozuojama, kad ji kils ateityje.
Saulės elektrinių paramos statistika
| Metai | Paramos suma | Įrengtų elektrinių skaičius |
|---|---|---|
| 2023 | Virš 100 mln. eurų | Virš 10 000 |
Parama Asbestinių Stogų Keitimui Kaimo Gyventojams
Kaime gyvenantys žmonės, kurie nori atnaujinti būstą ir sutvarkyti stogą, šį pavasarį ir vėl gali pasinaudoti sudarytomis sąlygomis. Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. Parama kaimo vietovių gyventojams bus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“.
Pasinaudojusiems šia galimybe gyventojams gali būti kompensuojama iki 50 proc. patirtų išlaidų. Programai įgyvendinti šiemet apytiksliai numatyta skirti 3,2 mln. Eur, o vienas paramos gavėjas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 2 000 Eur su PVM paramą.
Asbestinę stogo dangą draudžiama naudoti visoje Europos Sąjungoje. Nebent būtų norima elgtis neteisėtai ir rizikuoti ne tik baudomis, bet ir savo bei aplinkinių sveikata. Labiausiai kenkia su oru susimaišiusios asbesto dulkės, kurių neįmanoma pastebėti, tačiau jų daroma žala - milžiniška.
Stogo dengimas skarda - populiarus pasirinkimas keičiant asbestinę dangą.
Kas Gali Kreiptis Dėl Paramos?
- Fiziniai asmenys, kurie nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaime.
- Asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų.
- Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta turi sutapti su namo, kurio asbestinę stogo dangą ketinama keisti, vieta.
- Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama paramos lėšomis, turi būti valdomas teisėtais pagrindais.
Pažymime, kad sodininkų bendrijos teritorija ir kurortas nėra laikomi kaimo teritorija. Tiesa, ši parama neskiriama juridiniams asmenims (VšĮ, UAB ir kt.), taip pat fiziniams asmenims, deklaruojantiems gyvenamąją vietą miesto ribose, sodų bendrijose. Gavus paramą, ją panaudoti galima tik to namo, kuriame esate registravę gyvenamąją vietą, stogo dangai pakeisti. Pasinaudoti paramos privalumais gali ne tik nuosavo namo, bet ir dvibučio ar daugiabučio namo gyventojai, ketinantys keisti visą stogo dangą.
Svarbūs Reikalavimai Paramos Gavėjams
- Pristatyti NMA asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos kopiją.
- Įvykdžius stogo dangos keitimo darbus, likviduoti darbų metu susidariusias asbesto turinčių gaminių atliekas.
- Užtikrinti, kad nuo 1 kv. m stogo ploto bus pašalinta 11 kg asbestinio šiferio ir 1,04 kg kitų asbesto elementų.
- Projektą įgyvendinti per 12 mėnesių.
Kur Kreiptis Dėl Paramos?
Paramos paraiškas priima iš pareiškėjų ir registruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (Utenos skyrius: J. Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena). nr. (8 5) 252 6999, 1841, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., paštu adresu: Blindžių g.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Teikiant Paraiškas
- Netinkamai užpildyti dokumentai.
- Netiksliai nurodomos sumos.
- Nepateikiami visi reikalingi dokumentai.
- Patirtas išlaidas paramos gavėjas apmoka ne iš savo bankinės sąskaitos.
- Nesilaikoma įsipareigojimo - iki kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą.
Naujos Statybinės Medžiagos ir Technologijos
Pasak E. Ivanausko, šiandien verslas neapsieina be mokslo pagalbos - kasmet statybos sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. „Šiuo metu Lietuvos statybos pramonė atsigauna po ekonominės krizės.
Jo teigimu, šilumą izoliuojančių medžiagų rinkoje pasirodė žymiai mažesnio storio (nuo 10 iki 30 mm.) izoliacinės medžiagos „Actis“, kuri žiemą sulaiko šaltį, atspindi kambarių šilumą ir neleidžia jai prasiskverbti į lauką.
Pasak E. Ivanausko, nedrąsiai, tačiau rinkoje jau pasirodė statybinių konstrukcijų (mediena, fasado plokštės, stogo danga), dengtų skysto stiklo plėvele. Joms nekenkia dažnas valymas, jų neveikia vanduo, rūgštis, karštis ar šaltis. Tiesa, mokslininkas primena, kad šią dangą reikia kas kelerius metus atnaujinti, todėl šios medžiagos panaudojimo technologijos yra tobulintinos.
E. Ivanausko teigimu, Lietuvoje atsirandanti šiaudinė statyba - labiau vienetiniai reiškiniai, kurie labiau tinkami kultūrinių ir paveldinių, kaimo turizmo sodybose esamų statinių atnaujinimui, bei naujų statinių statybai. „Tačiau, turint omenyje, kad naudojant šiaudus, kaip antrinį produktą (atlieką) ir žinant kad jų šiluminės savybės tikrai panašios kaip ekovatos, tikrai naudoti yra puiku, taip pastatomas ekologiškas būstas ir tvariai naudojami gamtos ištekliai.
„Manau, kad bus labai populiaru statyti pastatus iš ekologinių statybinių medžiagų. E. „Juk jei matome, kad tai veikia ir veikia teigiamai, tai tampa sektinu pavyzdžiu vis platesnėse statybos srityse. Tai apjungia vis didesnį dalyvių skaičių, o vykstantis sinerginis procesas garantuoja tikrai optimalų rezultatą.
„Kalbant apie statybas tiktų posakis - „Nauja, seniai pamiršta sena“. Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) parengtas naujasis reglamentas bei kiti atnaujinti statybinės produkcijos bandymo standartai aprašo bei reglamentuoja antrinių žaliavų panaudojimą (įvairių atliekų perdirbimas, lakiųjų pelenų panaudojimas bei trupinto betono panaudojimas).