Kaimo turizmas Lietuvoje yra sparčiai auganti ūkio šaka, suteikianti alternatyvių pajamų šaltinių kaimo gyventojams ir prisidedanti prie regionų ekonominės plėtros. Tačiau kaimo turizmo verslo konkurencingumo bei plėtros problematika aktuali ir Lietuvoje. Todėl svarbu išanalizuoti kaimo turizmo sodybų veiklą bei nustatyti tolimesnes vystymosi galimybes.
Magistro darbo tikslas - išanalizuoti Šiaulių regiono kaimo turizmo sodybų veiklą bei, analizės pagalba, pateikti šių sodybų plėtros galimybes. Analitinėje darbo dalyje analizuojamos kaimo turizmo sodybų teikiamos paslaugos, verslo plėtojimo prielaidos Šiaulių apskrityje.
Turizmas Lietuvoje ir Kaimo Turizmo Vieta Jame
Turizmas pasaulyje yra viena iš perspektyviausių ūkio šakų. Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, turizmas pagal prekių ir paslaugų eksportą yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, nusileidžia tik chemijos produktų, automobilių ir degalų eksportui. Daugelyje šalių turizmas yra pagrindinė ūkinės veiklos sritis ir pajamų šaltinis. Šis besiplečiantis turizmo sektorius sukuria vis daugiau darbo vietų tiek kvalifikuotai, tiek mažai kvalifikuotai darbo jėgai.
Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai - ežerai (2850 - didesni kaip 0,5 ha, bendras plotas - daugiau 910 km2), upės (760 - ilgesnės kaip 10 km, bendras ilgis - daugiau kaip 76 tūkst. km) ir miškai (33 proc. šalies teritorijos). Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, minėtini 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų (apima 7,5 proc. šalies teritorijos), 254 valstybiniai draustiniai ir 101 savivaldybės draustinis, 410 gamtos paveldo objektai. Į šį saugomų teritorijų tinklą patenka ir daug etnokultūros paveldo objektų.
Kaimo turizmas kaip ūkio šaka susideda iš transporto, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir kitų paslaugų. Kaimo turizmo plėtojimas mažina nedarbą, sudaro palankias sąlygas kaimo gyventojams rūpintis savo šeimos ateitimi, skatina žmonių tarpusavio bendravimą, supratimą, nuolatinį tobulėjimą ir kaimo gyventojų socialinį aktyvumą. Kaimo turizmas - veiksminga priemonė norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtos grožį.
Kaimo turizmas siejamas su antru mūsų kaimo alsavimu, jo kultūros, ekonomikos, infrastruktūros ir socialinės veiklos vystymusi. Tai viena iš svarbiausių ir funkcionaliausių Lietuvos kaimo plėtros ir ūkininkavimo alternatyvų.
Kaimo Turizmo Samprata ir Jos Ryšys su Rekreacija
Kaimo turizmo sąvoka tampriai susieta su rekreacijos sąvoka. Rekreacijos sąvoka aiškinama įvairiai. Rekreacija - tai žmogaus jėgų atstatymas, jo veiklumo, energijos išsaugojimo galimybė. Rekreacijos esmė - aplinka. Rekreacija - tai jėgų, išgyvenimo atkūrimo, atnaujinimo procesas. Rekreacinė veikla reikalinga bet kokio amžiaus žmogui: nuo ką tik gimusio iki pagyvenusio. Svarbiausia yra tai, kad rekreacija yra procesas, kurio efektyvumas tiesiogiai veikia žmogaus gebėjimą tinkamai dirbti ir užsidirbti reikiamas lėšas pragyvenimui. Rekreacija yra savotiškas atlygis už tinkamai atliktą darbą, nes rekreacines paslaugas galima gauti tik turint lėšas toms paslaugoms pirkti.
Kaimo turizmas - tai viena turizmo rūšių. Tikslaus, visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo pasigendama. Yra daug įvairių kaimo turizmo sampratų. Dažniausiai tapatina su turizmu mažai apgyvendintose teritorijose. Kitos akcentuoja veiklą, vykdomą kaime. Kaimo turizmas - tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu maistu, užsiimti tai aplinkai būdinga veikla. Nuo kitų turizmo rūšių kaimo turizmas skiriasi savo aplinka ir tuo, kad stengiamasi išvengti daugelio miesto gyvenimui būdingų nepatogumų - žmonių minios, konservuoto ir apdoroto maisto, užteršto oro bei triukšmo.
Kaimo turizmas yra poilsio paslaugų visuma kaimo vietovėje, neapsiribojanti viena sodyba ir jos gamtine aplinka, bet apimanti daugelį kaimo techninės ir socialinės infrastruktūros elementų. Tai apima vietos kultūros pažinimą (tradicijas, papročius, apeigas bei amatus), jos pažinimu ir poilsiu, bei rekreacine veikla joje.
Kaimo Turizmo Konkurencingumo ir Plėtros Veiksniai
Šiuo metu visame pasaulyje vyksta postindustrializacijos, globalizacijos, integracijos procesai, kuris kontekste formuojasi ir kaimo turizmo verslas. Kaimo turizmas ir jo plėtra yra labai pastebimas ir svarbus ūkio gyvavimo reiškinys. Analizuojant kaimo turizmo konkurencingumo ir plėtros procesą labai svarbu pabrėžti svarbų ekonominės plėtros vaidmenį, kadangi ji yra svarbiausia kaimo turizmo plėtros sudedamoji dalis. Reikia pabrėžti, kad ekonominė plėtra apima vis platesnį problemų ratą. Tokiu būdu, analizuojant kaimo turizmo plėtrą, kaip ūkio šaką, daugiau dėmesio reikia skirti nagrinėjant ekonomines, kultūrines bei politines sąlygas, kurios būtinos kaimo turizmo verslo transformacijai įgyvendinti.
Optimalią galimybę kaimo turizmo plėtojimui bei jo ekonominiam pranašumui suteikia technologijos ir žinių bazės sintezė per bendravimo ryšius. Kaimo turizmo infrastruktūros bazė yra integralus naujos globalinės regionalizacijos teorijos komponentas. Todėl šalys turi ne tik prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos, bet būti aktyvios, vykdant savo plėtros politiką ir stiprinant bei diversifikuojant savo ekonominę bazę.
Šiuos veiksnius galima analizuoti nacionaliniame, regioniniame ir vietiniame lygmenyje. Be to, konkurencingumą ir plėtrą skatinantys veiksniai skirstomi pagal atskirus aspektus, kurie apjungti į vieną visumą sudaro vientisą ir kryptingą veiklos plėtojimą.
M. Porterio „Deimanto“ Modelis
Analizuojant kaimo turizmo konkurencingumą bei plėtrą galima remtis M. Porterio „Deimanto“ modeliu [42, p.15-34]. M. Porteris išskiria šiuos pagrindinius konkurencingumo išteklius: kvalifikuotą darbo jėgą, gamtinius išteklius, finansinius išteklius, infrastruktūrą. Nuo produktyvaus jų panaudojimo priklauso kaimo turizmo konkurencingumas ir plėtra. Šiuos veiksnius. Dėl veiksnių įtakos vienas kitam modelis veikia kaip sistema. Siekiant išanalizuoti M. Porterio modelio taikymą vertinant kaimo turizmo konkurencingumą bei plėtrą, tikslinga aptarti kiekvieną veiksnį atskirai.
1. Veiksnių sąlygos - tai materialiniai ir nematerialiniai veiksniai, formuojantys kaimo turizmo konkurencinius pranašumus. Inovacijų sklaida gali būti vykdoma naudojant įvairiausius vyriausybė - pramonė - universitetai bendradarbiavimu pagrįstus mechanizmus. Stabilios kaimo turizmo plėtros užtikrinimui būtina, kad valstybės politika nebūtų paremta vienu požiūriu. Valstybinės ir regioninės plėtros programos turi garantuoti ilgalaikę plėtrą - ilgalaikę ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir regiono ekologinės pusiausvyros, socialinio vientisumo išsaugojimo ir kt. atžvilgiais.
2. Paklausos sąlygos. Tai kaimo turizmo paklausos didėjimo tempai ir struktūra, diferenciacija pagal produktus, vartotojų reiklumai kainai ir kokybei.
3. Giminingos pramonės šakos. M. Porteris pabrėžia, kad konkurencingumui didelę įtaką turi ne tik atskiros įmonės, bet viena kitą pramonės šakos, vietos tiekėjai, mokslo institucijos ir kitos organizacijos sistemą. Šią sistemą M. Porter pavadino klasteriu.
4. Įmonių strategija, struktūra ir konkurencija. M. Porterio nuomone, šis veiksnys lemia, ar toks kaimo turizmo verslas konkurencinio pranašumo neįgis.
Į bendrą „Deimanto“ sistemą M. Porteris įtraukė atsitiktinius įvykius ir vyriausybę, kurie gali sustiprinti arba susilpninti konkurencinius pranašumus. Autorius pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti kaimo turizmo konkurencingumą, svarbu išvengti grėsmių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Svarbiausia kaimo turizmo verslui įgyti konkurencinius pranašumus tarptautiniu mastu, o ne ta, kuri tiesiogiai įtraukia kaimo turizmo verslą į konkurencinį pranašumų kūrimo procesą. Svarbu stiprinti jau turimus konkurencinius pranašumus ir įgyti naujus.
Šeimos Poilsis Kaimo Turizmo Sodyboje
Šeimos poilsis už miesto ribų - tai ne tik ramus atsipūtimas, bet ir gausybė nuotykių visiems kartu. Kaimo turizmo sodybos, tai vieta, kurioje tėvai ir vaikai gali atrasti bendrų užsiėmimų gryname ore, kurių nesiūlo joks televizorius ar kompiuteris. Grynas oras, fizinis aktyvumas ir buvimas drauge sustiprina šeimos ryšius bei kuria nepamirštamus prisiminimus.
Vandens Pramogos
Daugelis kaimo turizmo sodybų įsikūrusios prie ežerų, upių ar turi nuosavus tvenkinius, tad vandens pramogos - vienas didžiausių traukos objektų šeimai. Žvejyba - tai pramoga, kuriai dažnai neatsispiria tiek tėčiai su vaikais, tiek mamos. Be žvejybos, vandens pramogų sodyboje gali būti ir daugiau: maudynės ežere ar upėje, irklavimas valtimi ar pasiplaukiojimas baidare - visa tai dažnai įskaičiuota į sodybos pasiūlymus arba lengvai suorganizuojama vietoje. Svarbu, kad visa šeima įsitraukia į veiklą: vieni irkluoja, kiti fotografuoja laimingas maudynių akimirkas.
Aktyvus Laisvalaikis Gamtoje
Aktyvus laisvalaikis gamtoje - puikus būdas ir pramogauti, ir stiprinti sveikatą visai šeimai. Pėsčiųjų žygiai po apylinkes gali būti pritaikyti pagal vaikų amžių: su mažaisiais - trumpesni pasivaikščiojimai miško takeliu ieškant voverių ar įdomių lapų, su vyresniais - ilgesni žygiai iki kokio nors objekto. Kitas variantas - dviračių žygiai. Jei sodyboje yra dviračių nuomos paslauga arba pasiėmėte savo dviračius, tai fantastiška pramoga visiems. Dviračiais galima apvažiuoti ežerą, nuvykti iki netolimos kaimynystės, aplankyti kelis kaimus.
Judrūs Žaidimai Lauke
Judrūs žaidimai lauke - neišsemiama pramogų visai šeimai kategorija. Kaimo sodyboje tam paprastai netrūksta erdvės: didelis kiemas, pieva ar sporto aikštelė kviečia išbandyti jėgas įvairiuose žaidimuose. Klasika tapę komandų žaidimai, kaip krepšinis, futbolas ar tinklinis, gali virsti smagia šeimos varžybų tradicija. Pasiskirstykite komandomis ir suorganizuokite draugišką turnyrą.
Vakaro Laužas
Ypatinga kaimiško poilsio dalis - vakaro laužas. Ugnies šviesa ir šiluma, traškantys malkų garsai sukuria magišką atmosferą, kuri suartina visus šeimos narius. Laužo kūrenimas - ir pramoga, ir pamoka apie atsakomybę su ugnimi. Kai ugnis įsiliepsnoja, prasideda vakaro pramogos gamtoje: visų pirma, be abejo, maistas ant ugnies. Šeima gali kartu išsikepti dešrelių, šašlykų ar daržovių - juk viskas lauke skoniu dvigubai geriau.
Naujos Žinios ir Potyriai
Poilsis kaimo sodyboje atveria duris ne tik pramogoms, bet ir naujoms žinioms bei potyriams. Pavyzdžiui, vienas smagiausių užsiėmimų - grybavimas ir uogavimas. Jei atostogaujate vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, būtinai su visa šeima išeikite į mišką rinkti gėrybių. Kitas edukacinis aspektas - ūkio gyvūnai ir kaimo darbai. Kai kurios kaimo turizmo sodybos yra tikri ūkeliai, kuriuose auginamos vištos, ožkos, karvės ar arkliai.
Reikalavimai Kaimo Turizmo Sodyboms
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė laidoje Delfi diena papasakojo, kaip verslui sekėsi pasiruošti naujiesiems ribojimams dėl koronaviruso.Kaip teigė R. Vainienė, šiuo metu ant prekybininkų pečių gula gerokai per daug naštos ir reikalavmų - neįmanoma visko įvykdyti ir prisitaikyti prie žmonių poreikių vos tik spragtelėjus pirštu.
Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė pabrėžė, kad šio karantino metu ją labiausiai stebina du dalykai, kurie tikrai neatrodo logiškai. Pavyzdžiui, kai dvi šeimos išsinuomoja du gretimus namelius ir susitikti negali, o namuose tos pačios dvi šeimos susitikti gali. Taip pat mes nelabai suprantame draudimo naudotis pirtimi, nes dauguma namelių turi pirtis, o šeima, kuri išsinuomoja namelį, negali užsikurti tos pirties - tai tikrai nelogiška.
Kaimo turizmo sodyba "Šniūrai"
Apgyvendinimo Paslaugų Teikimas Kaimo Turizmo Sodybose
Apgyvendinimo paslaugos sodybose yra teikiamos ir jos bus teikiamos ir Kalėdų, Naujųjų metų metu, priimsime po vieną šeimą į namelį.
Alternatyvios Paslaugos Kaimo Turizmo Sodybose
Pirties mėgėjams galime pasiūlyti kubilą ir 3 tradicines garo pirtis: „Velnio“, „Raganos“, „Pi…ratų“. Svečių patogumui virš pirtelių įrengtos miegamos vietos. Pageidaujantys aktyvaus poilsio gali pažaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, pasivažinėti keturračiais motociklais, pažvejoti tvenkinyje, paplaukioti vandens dviračiu, pajodinėti sportiniais žirgais.
Kaimo turizmo sodybos gali tapti dar patrauklesnės turistams, pristatydamos dvaro infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas, pasidalindamos turima patirtimi bendraujant su turizmo atstovais, diskutuodamos apie turizmo tendencijas, išklausydamos pasiūlymus, ką galima keisti ar tobulinti, kad taptume dar populiaresni.
Apibendrinant, laikas, praleistas kaimo turizmo sodyboje su šeima, - tai investicija į stipresnius tarpusavio santykius, sveikesnį gyvenimo būdą ir neišdildomus prisiminimus. Aktyvios pramogos gamtoje, tokios kaip žvejyba, žygiai, sportas ar vakarai prie laužo, suburia visus bendriems nuotykiams ir praturtina kasdienybę naujais įspūdžiais.