Individuali įmonė (IĮ) - tai neribotos civilinės atsakomybės savarankiškas ūkinis vienetas, nuosavybės teise priklausantis vienam fiziniam asmeniui. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, individualiosios (personalinės) įmonės pradėtos steigti pagal 1990 m. Įmonių įstatymą. Individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, už individualiosios įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu.
Verslo pradžia nuo ko pradėti?
Individualios Įmonės Steigimas ir Valdymas
Individualią įmonę steigti bei būti jos savininku gali tik vienas fizinis asmuo. Fizinis asmuo negali turėti daugiau nei vienos individualios įmonės. Individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklos vystymą, likvidavimą, įmonių savininkų teises bei pareigas reglamentuoja LR individualių įmonių įstatymas (LR IĮĮ). Individuali įmonė laikoma įsteigta iškart po jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo dienos laikomas jos savininku ir vadovu.
Individualios įmonės vadovas veikia įmonės vardu ir atsako už įmonės veiklos organizavimą, duomenų bei dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijoms. Individualios įmonės valdymas organizuojamas vieno asmens, o kartu, žinoma, gali būti samdomi kiti asmenys konkrečioms funkcijoms atlikti.
Įmonės Savininkas Gali:
- Keisti įmonės nuostatus.
- Skirti vadovu kitą asmenį, ne save.
- Tvirtinti metinių ataskaitų rinkinį.
- Steigti filialus bei atstovybes arba nutraukti jų veiklą.
- Reorganizuoti bei likviduoti įmonę.
Individualios Įmonės Savininko Teisės:
- Gauti įmonės pelną.
- Avansu išsimokėti įmonės pelną savo asmeniniams poreikiams.
- Gauti po įmonės likvidavimo likusį jos turtą.
Jei individualios įmonės savininkas tampa neveiksnus, teismo nutartimi paskiriamas IĮ turto administratorius, kuris įgyja IĮ savininko teises bei pareigas nuo savo paskyrimo dienos. Įmonės savininkui mirus - įmonė likviduojama.
IĮ Apskaita ir Mokesčiai
Tvarkingai ir nuosekliai vedama individualios įmonės buhalterinė apskaita leidžia sudaryti tikslų įmonės balansą, sekti įmonės pajamas bei išlaidas, apskaičiuoti mokesčių dydžius. Individualios įmonės apskaita žymiai paprastesnė nei didesnių juridinių vienetų, tokių kaip uždaroji akcinė bendrovė, apskaita. Visas individualios įmonės ūkines operacijas reikia registruoti specialiame ūkinių operacijų registravimo žurnale.
Individuali įmonė neprivalo teikti metinių finansinių ataskaitų, nebent įmonės steigimo dokumentuose numatyta kitaip. IĮ buhalteris neprivalomas, įmonės apskaitą gali tvarkyti pats vadovas. Dažnai individualių įmonių veiklos apimtys nedidelės, tad samdyti buhalterį pagal darbo sutartį, kad ir pusei etato - įmonei tampa per brangu.
Tokiais atvejais, nenorint tvarkyti buhalterijos pačiam vadovui, siūloma kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones. Taip gaunama kokybiškai ir tvarkingai vedama buhalterinė apskaita už prieinamą kainą.
Pagrindiniai Mokesčiai, Kuriuos Reikia Mokėti Individualiai Įmonei:
- Jei įmonė yra PVM mokėtoja - mokamas PVM iki sekančio mėnesio 25 d.
- Pelno mokestis, 15 proc. tarifas, mokamas kartą per metus. Gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas, jei įmonės darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų, o įmonės pajamos per metus neviršija 300 000 eurų.
- Jei IĮ turi registruoto nekilnojamojo turto - mokamas nekilnojamojo turto mokestis, tikslų jo dydį nustato savivaldybės.
- Jei įmonės veikloje naudojamas automobilis - mokamas taršos mokestis, mokesčio dydis priklauso nuo degalų rūšies.
- GPM (gyventojų pajamų mokestis), 15 proc. tarifu apmokestinamos išsimokamos lėšos iš įmonės paskirstyto pelno (deklaruoti ir sumokėti privalo pats savininkas, išsimokėjęs lėšas).
Jei individualios įmonės savininkas išsimoka pinigus ne mokestinio laikotarpio pabaigoje, o avansu asmeniniams savo poreikiams, tokios išimamos lėšos priskiriamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis: išsimokėjus pinigus asmeniniams poreikiams mokamas GPM 20 proc. dydžio. Taip pat nuo pusės asmeniniams poreikiams išsimokėtos sumos pati IĮ privalės sumokėti 6,98 proc. PSD ir 13,83 proc. dydžio VSD įmokas.
Kuo Individuali Įmonė Skiriasi Nuo Individualios Veiklos?
Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria verčiantis fizinis asmuo siekia gauti pajamas ar kitokią ekonominę naudą. Individualia veikla galima verstis gamyboje, pardavimuose, sporte, atlikėjo darbe, kūrybinėje ir mokslinėje veikloje. Pagrindinis ir didžiausias skirtumas tarp individualios veiklos ir individualios įmonės - individuali veikla yra vykdoma fizinio asmens, o individuali įmonė yra juridinis vienetas.
Vykdant individualią veiklą mokamas GPM, kuriam taikomas 5 proc. arba 15 proc. tarifas. Tuo tarpu individualiai įmonei, kaip juridiniam asmeniui, taikomas pelno mokestis, kurio tarifas 5 proc. arba 15 proc.
Tiek individualią veiklą pradėti, tiek įsteigti individualią įmonę - paprastas ir įstatinio kapitalo nereikalaujantis procesas. Buhalterinė apskaita daug paprastesnė vykdant individualią veiklą. Tačiau svarbu įvertinti ir verslo plėtros galimybes. Bet kokiu atveju, verslui plečiantis, teks steigti juridinį vienetą.
Kaip didžiausią trūkumą abiejose veiklos formose galime įvardinti neribota turtinė atsakomybė ir rizika prarasti asmeninį turtą verslui nepasisekus. Žinoma, pradedant smulkųjį verslą nėra privaloma iš karto steigti juridinį asmenį, bet juridinio asmens statusas veiklai suteikia solidumo.
Individualios Įmonės Turtas
Pagal IĮ įstatymo nuostatas, individualios įmonės turtui priskiriamas nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.
Individualios įmonės turtas - tai individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.
IĮ Savininko Įnašas
IĮ savininko įnašu laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. Įnašas įforminamas surašant ir pasirašant pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.
Turto Perdavimo Dokumentai
Kito turto perdavimo dokumentai būna laisvos formos, bet turi turėti šiuos privalomus rekvizitus:
- Dokumento pavadinimą
- Datą
- IĮ pavadinimą ir identifikacinį numerį (kodą)
- Įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą
- Perduodamo turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą
Tuo atveju, kai IĮ perduodamas įnašas turi būti registruojamas registre, turto perdavimo dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris registre.
Mokestinės Prievolės
IĮ savininko įnašo perdavimo metu mokestinių prievolių, PMĮ atžvilgiu, neatsiranda. Taip pat mokestinių prievolių pagal GPMĮ jam neatsiranda, nes įnašo perdavimo į savo įmonę metu jo savininkas atlygio negauna.
Įnašo Įvertinimas
Savininko įnašas pinigais yra lygus perduotai pinigų sumai, o įnašas ilgalaikiu turtu yra to turto įsigijimo kaina. Jei nėra ilgalaikio turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę užsiimti tokia veikla.
Turto Naudojimas Įmonės Veikloje
IĮ savininkui nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje gali būti naudojamas ir tuo atveju, kai jis neperduodamas IĮ nuosavybėn kaip turtinis įnašas.
Kai turtas perduodamas kaip savininko įnašas į savo įmonę, jis tampa įmonės nuosavybe, todėl savininkas netenka teisės neatlygintinai naudotis šiuo turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Šeimos Verslas ir Nuosavybė
Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Tai lyg dviejų skirtingų, bet sujungtų sistemų - verslo ir šeimos - sąveika, kuri pasižymi neapibrėžtomis ribomis ir skirtingomis taisyklėmis.
Šeimos verslo formos pasirinkimas (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija ar kita) yra svarbu, bet nė viena iš jų neturi specialių taisyklių, kurios lengvai suderintų verslo ir šeimos vertybes. Nė viena iš įstatymo numatytų verslo formų nenumato, kad tarp steigėjų egzistuoja asmeniniai ryšiai.
Todėl šalių susitarimas įgyja labai svarbią reikšmę užtikrinant, kad visi šeimos verslo dalyviai būtų traktuojami sąžiningai ir į jų visų lūkesčius būtų atsižvelgta. Dažniausiai nesutarimai atsiranda tada, kai trūksta aiškumo. Jei yra nubrėžtos aiškios linijos, tie, kurie jas ignoruoja, atsiduria silpnesnėje pozicijoje.
Sutuoktinių Turto Režimas
Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (kuomet nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos). Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
Kai įmonę (ūkį, verslą) po santuokos sudarymo įsteigė vienas sutuoktinis, turtas, skirtas tokiai įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu ar kitais santuokos pasibaigimo atvejais). Tas pats pasakytina ir apie įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamas, - jos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Jei šeimos verslas yra valdomas sutuoktinių, jų santuokos nutraukimas turės milžiniškas pasekmes. Šalys ne tik turi nutraukti santuokinius ryšius, bet daugeliu atveju vienas iš jų, arba abu, turi pasitraukti iš bendro verslo. Tuo pačiu metu vyksta dviejų teisinių subjektų: santuokos ir verslo pertvarkymas.
Susidūrus verslo logikai su Civiliniame kodekse įtvirtintu sutuoktinių turto režimu, dažnai laimi pastarasis. Skyrybų procese svarbiausia ekonominė partnerystė yra santuoka, o ne verslas, todėl teismas vadovausis įstatymo nustatytomis sutuoktinių turto dalijimo taisyklėmis, nebent sutuoktiniai bus sudarę vedybų sutartį, ir susitarę dėl kitokių taisyklių.
Sudarius vedybų sutartį, joje galima numatyti, kad verslo turtas bus vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kartu numatant, kaip verslo turtas ir su juo susiję finansiniai įsipareigojimai bus dalijami. Bet reikėtų nepamiršti, kad vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių.
IĮ Bankrotas ir Savininko Atsakomybė
Įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kurioje bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (IĮ)) negrąžintą sumą, kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku.
Teismas nurodė, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.).
Nuosavybės Apskaita
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.
Apskaitinė Lygybė
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.
Nuosavybės Formos
Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).
Personalinės Įmonės
Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas. Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.
Ūkinės Bendrijos
Ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimų į įmonę dydį. Ūkinėje bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti ūkininkavimo rezultatą savininkams. Štai todėl nuosavybės dalyje fiksuojama, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui. Pagal tai, kiek kiekvienas iš jų įnešęs turto, galima paskirstyti pelną. Tai yra logiška, nes didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį.
Akcinės Bendrovės
Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos.
Finansinė Struktūra
Įmonės finansinę struktūrą galime vertinti kaip labai subjektyvų dalyką. Rizikos nebijantys investitoriai dažnai renkasi įmonę su didesne skolintojų nuosavybės dalimi. Šį pasirinkimą jie motyvuoja galimybe uždirbti daug didesnį pelną negu kitose įmonėse.
Savininkų Nuosavybės Apskaita
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.
Sutuoktinių Nuosavybės Formos
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus.
Individualios Įmonės Privalumai ir Trūkumai
Individuali įmonė nuo kitų teisinių formų skiriasi tuo, jog tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Savininkas atsako savo turtu, jei įmonėje neužtektų lėšų skoloms, prievolėms padengti.
Individualių Įmonių Privalumai:
- Labai paprasta steigimo procedūra.
- Individualios įmonės veiklos pradžiai pakanka nedidelio kapitalo, taip pat neapibrėžtas įstatinio kapitalo dydis.
- Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo.
- Įmonės veiklos visus sprendimus priima pats savininkas.
- Visas uždirbtas pelnas priklauso įmonės savininkui.
- Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose.
- Įmonės savininkas, save paskyręs įmonės vadovu, gali tvarkyti ir buhalterinę apskaitą.
- Individualios įmonės savininkas gali laisvai, bet kuriuo metu pasiimti lėšų iš įmonės banko sąskaitos ir kasos savo reikmėms.
- Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paskolinti ir įnešti nuosavas lėšas į įmonės sąskaitą.
- Jei reikia, nelikviduojant individualios įmonės galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ar į viešąją įstaigą.
- Supaprastinta likvidavimo procedūra.
Individualių Įmonių Trūkumai:
- Savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu (kreditoriniai įsipareigojimai pirmiausia išieškomi iš įmonės turto).
- Neribota turtinė atsakomybė.
- Ribotos galimybės didinti kapitalą.
- Neturi lygiaverčio verslo partnerio (kuris turėtų teisę į pelną).
- Dažniausia individualios įmonės finansiniai ištekliai yra maži, nepakankami įmonės veiklai plėsti.
- Mirus savininkui, sudėtingas paveldėtojo įmonės teisių perėmimas ar likvidavimas.
Sprendimų priėmimas
Pelno Mokestis
Pagal PMĮ 5 straipsnio nuostatas IĮ apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:
- 15 proc. pelno mokesčių tarifas
- 5 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, tai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, išskyrus PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus atvejus (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas).
- 0 proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifas pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu IĮ pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas turi teisę taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį jos veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas). Šios nuostatos taikomos tik 2018 m. ir vėlesniais metais įsteigtoms IĮ.
„Sodros“ Mokesčiai
Asmenys, esantys individualios įmonės savininkais, privalomai draudžiami:
- Valstybiniu socialiniu draudimu (VSD):
- pensijų;
- ligos;
- motinystės;
- nedarbo socialiniu draudimu.
- Sveikatos draudimu (PSD).
VSD Įmokos
Jeigu išsiima lėšų asmeniniams poreikiams, VSD įmokos mokamos nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). VSD įmokų galima nemokėti, jeigu:
- pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01;
- gauna (yra paskirta) pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
- gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją;
- gauna pensiją iš Europos Sąjungos narės;
- yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
- yra sukakęs senatvės pensijos amžių.
BET, tokiu atveju, stažas senatvės pensijai nesikaups. Jeigu neišsiimate lėšų asmeniniams poreikiams, tuomet VSD įmokų mokėti nereikia.
PSD Įmokos
PSD įmokų tarifas: 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA). Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokamos 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo MMA.
2021 m. tai būtų 6,98 proc.
Kaip Pasirinkti Verslo Formą?
Verslo formos, kurias galite pasirinkti:
- Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas).
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1000 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius neribojamas.
- Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.
- Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.
- Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Jei abejojate, kokią verslo formą pasirinkti, Jums galėtų būti naudinga VšĮ „Inovacijų agentūra“ interneto svetainėje esanti informacija apie verslo formas, jų ypatumus.
tags: #ar #individuali #imone #atsako #registracijos #vieta