Nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią tam tikrais atvejais, norint atlikti veiksmus su nekilnojamuoju turtu, reikalingas teismo leidimas. Ši tvarka dažnai kelia klausimų ir neaiškumų, ypač socialinės rizikos šeimoms.
Kada reikalingas teismo leidimas?
Pagal galiojančią tvarką, teismo leidimas reikalingas, jei turite nepilnametį vaiką ir norite:
- Parduoti šeimos gyvenamąją patalpą.
- Įkeisti šeimos gyvenamąją patalpą.
- Dovanoti šeimos gyvenamąją patalpą.
- Kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teises į šeimos gyvenamąją patalpą.
Svarbu pažymėti, kad jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą ar negyvenamosios paskirties pastatus, teismo leidimo nereikia.
Kodėl reikalingas teismo leidimas?
Teismo leidimas reikalingas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, išduodamas leidimus, paiso tik vaiko interesų. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad vaikas neatsidurtų gatvėje ir kad jo gyvenimo sąlygos nepablogėtų.
Kaip gauti teismo leidimą?
Norint gauti teismo leidimą, reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal gyvenamąją vietą. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas jį priėmus. Mokėti žyminio mokesčio nereikia.
Teismui reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą dėl leidimo išdavimo.
- Asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Nekilnojamojo turto dokumentus.
- Kitus dokumentus, pagrindžiančius prašymą (pvz., preliminarią sutartį su buto pardavėju, duomenis iš Registrų centro).
Teismas atsižvelgia į vaiko interesus, todėl svarbu pateikti visus reikiamus dokumentus ir paaiškinti, kodėl norite atlikti veiksmus su nekilnojamuoju turtu. Pavyzdžiui, jei norite parduoti dviejų kambarių butą ir pirkti didesnį, trijų kambarių, turite pateikti preliminarią sutartį su buto pardavėju bei duomenis iš Registrų centro.
Jei teismui pateikiami visi reikiami dokumentai, paprastai gauti leidimą nėra jokių bėdų. Procesas užtrunka vos kelias dienas. Tačiau esą reikia atminti, kad teisėjams tvarkingų popierių reikia čia ir dabar.
Svarbu: Tuščios kalbos, kas bus ateityje, teismo nedomina. Gali pirkti "dėžutę", kur kyšo laidai, ir pasakoti, kaip gražiai įrengsi vaikui kambarį, bet kalbos - ne įrodymas. Padarykite ir tik tada kreipkitės į teismą leidimo.
Ką daryti, jei teismas atsisako išduoti leidimą?
Jei teismas atsisako išduoti leidimą, jis turi paaiškinti, ko pritrūko ir kokių dokumentų nebuvo pateikta. Tokiu atveju belieka pakoreguoti dokumentus ir kreiptis dar kartą.
Pavyzdžiui, vienu atveju pakako, kad mama su vaiku prisiregistruotų pas savo tėvus. Tiesiog pateikėme teismui su tėvais sudarytą panaudos sutartį, kad jie leis dukrai ir jos vaikams naudotis vienu kambariu, ir problema buvo išspręsta.
Svarbu: Pagrindinė priežastis, kodėl kartais negalime duoti leidimo parduoti nekilnojamojo turto - stinga reikiamų dokumentų.
Teismo leidimų statistika
Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko patarėjos Airos Štrimaitienės duomenimis, 2015 metais Klaipėdos apylinkės teismas gavo 1 123 gyventojų prašymus dėl leidimo parduoti, įkeisti nekilnojamąjį turtą. Į tą skaičių įeina ir prašymai gauti leidimą priimti palikimą, gautą vaiko vardu. Iš šio skaičiaus netenkinti 233 prašymai.
Apylinkių teismai per metus išduoda apie 13,5 tūkst. įvairiausių leidimų.
Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt
Ar visada teismas gina vaikų teises?
Kyla klausimas, ar teismas lygiai taip pat gina vaikų teises, jei tėvai yra nemokūs ir dėl skolų juos reikia iškeldinti iš gyvenamojo būsto? Šeima gali būti iškeldinta iš buto tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tokie atvejai nėra dažni, bet tikrai yra buvę, kai teismo sprendimu antstoliai iškeldino šeimą su vaikais iš namų.
Įstatymuose parašyta, kad tėvai turi pasirūpinti, kur vaikas gyvens po iškeldinimo. Paprastai gatvėje niekas nelieka - glaudžiasi pas gimines.
Nuomonės apie teismo leidimą
Kai kurie nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai pritaria, kad būtinybė gauti teismo leidimą kartais tėra tik "popierinis" apsidraudimas bei bandymas parodyti, kaip rūpinamasi nepilnamečiais vaikais. Juolab kad per daugybę metų, kol galioja ši tvarka, žmonės prisigalvojo įvairių fiktyvių veiksmų, kurie padeda sulaukti jiems palankaus teismų sprendimo.
Vieša paslaptis, kad vyksta įvairiausios aferos. Kadangi nekilnojamojo turto agentūros yra suinteresuotos, jog jų klientas parduotų butą, nes nuo to gaus komisinius, yra tekę girdėti, kad jos pačios padeda sukurti fiktyvias sutartis. Dažniausiai fiktyvių sutarčių apie neva perkamą būstą prireikia tada, kai savo nekilnojamąjį turtą pardavusi šeima planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį.
Tačiau yra ir nuomonių, kad tokie saugikliai yra reikalingi, nes nemaža dalis dabartinių tėvų yra kvaili. Žmonos spaudžia vyrus, kad reikia namo, apsikrauna paskolomis, dirba visą parą ir vaikai tėvų praktiškai nebemato. O juk vaikams realiai reikia tik jų meilės.
Ši tvarka tikrai reikalinga, bet kartais persistengiama, ir notarai iš tėvų reikalauja perteklinių leidimų. Yra buvę atvejų, kai šeima parduoda sodo namelį, kuriame negyvena, ir tai yra jų ne vienintelis nekilnojamasis turtas, bet notarai netvirtina sutarties, kol nėra teismo leidimo. Gaišinamas žmonių laikas be jokio reikalo.
Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie reikalaujamas pažymas iš mūsų tarnybos. Jų realiai turėtų reikėti tik tais atvejais, kai šeima parduoda savo vienintelį būstą, bet realybėje yra kiek kitaip. Pavyzdžiui, imant paskolą iš banko ir norint įkeisti butą reikia pažymos iš mūsų tarnybos, ar nėra buvę atvejų, kad ši šeima pažeistų vaiko teises. Juk realiai bankai viską nuodugniai patys patikrina ir bet kam paskolų neduoda, tad mūsų pažyma atrodo perteklinis reikalavimas.
Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti Seimui. Pagal siūlomą projektą, parduodant ar įkeičiant butą, kuris yra šeimos turtas, sutuoktiniai turės pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad dėl šio sandorio nenukentės nepilnamečio vaiko interesai. Mažamečių vaikų turinti šeima, norėdama pasiskolinti iš banko pinigų būstui, privalo teismui pristatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, kad bankui įkeistame būste gyvenantys nepilnamečiai bus saugūs ir nepraras teisės į jį.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto neturintys tėvai niekam nerūpi, į jų vaikų gyvenimo sąlygas kreipiama mažiau dėmesio. Žiūrint iš šalies atrodo, kad jei turi ar nori įsigyti nekilnojamąjį turtą, iš karto tampi potencialiu priešu savo vaikams, tačiau jei neturi nieko, nepatenki į rizikos grupę ir gali su vaiku kraustytis gyventi kur tik nori. O gal taip institucijos siekia parodyti, kad dirba? Juk žymiai lengviau kontroliuoti ir „prižiūrėti“ tą, kuris turi oficialias pajamas ir vienokį ar kitokį turtą.