Krikštas - tai vienas iš svarbiausių sakramentų krikščionybėje, simbolizuojantis žmogaus įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę ir atveriantis jam duris į kitus sakramentus. Šiame straipsnyje aptarsime Katalikų Bažnyčios požiūrį į vaiko krikštą, tėvų statusą, krikštatėvių pasirinkimą bei kitus svarbius aspektus, remiantis Bažnyčios taisyklėmis ir dažniausiai užduodamais klausimais.
Krikšto sakramentas
Krikšto sakramentas
Krikštas yra žmogaus krikščioniškojo gyvenimo pradžia. Krikštu Dievas mus išlaisvina iš nuodėmės vergijos, atleidžia gimtąją nuodėmę ir visas kitas nuodėmes. Švenčiant šį sakramentą krikštijamasis panardinamas į vandenį arba ant jo galvos išliejama vandens, tariant Švenčiausiosios Trejybės - Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios - vardą.
Pagal bažnyčios patarimus vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštyjami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka.
Vaiko Krikštas: Ar Yra Kliūčių?
Vaiko krikštui, pagal Bažnyčios nuostatas, kliūčių būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti kūdikį, net jei tėvai nėra susituokę bažnyčioje.
Nesantuokiniai Tėvai ir Krikštas
Tėvų statusas neturi jokios reikšmės vaiko krikštui. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau, pasirūpinant jo krikščionišku auklėjimu. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį. Vis dėlto kunigas ar diakonas visada turi paraginti tėvus priimti Santuokos sakramentą.
Dokumentai ir Registracija
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį.
Prieš krikštynų ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.
Pageidautina, jog tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, ypatingai apie Krikšto sakramentą. Kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę ir savo pareigas, susijusiais su vaiko religiniu auklėjimu, mūsų bažnyčioje privaloma viena katechezė (paskaitėlė), kurioje privalo dalyvauti vaiko tėvai ir krikšto tėvai. Taip pat tėvelius ir krikštatėvius, gyvenančius Bažnyčios palaimintoje Santuokoje, raginame prieš vaikelio Krikštą atlikti išpažintį ir priimti Šv.
Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Tačiau reiktų vengti bažnyčios ar kunigo rinkimosi vien todėl, kad ten yra „gražu ar madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“.
Krikšto tėvai
Krikšto tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko dvasiniame gyvenime.
Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami dideli reikalavimai, nes krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Svarbiausia krikštatėvių pareiga - perduoti krikščioniškojo gyvenimo patirtį.
Krikšto šventėje dažniausiai dalyvauja visi šeimos nariai, kiti artimieji, draugai. Taip pat, kad tai būtų ne tik vaiko, bet ir visos šeimos šventė, maloniai kviečiame artimuosius (ypatingai tėvelius bei krikšto tėvus, gyvenančius Bažnyčios palaimintoje Santuokoje) artėjant tai dienai priimti Sutaikinimo (išpažinties) sakramentą ir šventės dieną - Šventąją Komuniją.
Krikšto proga tėvai, seneliai ar krikštatėviai dažnai ieško atminimo dovanos. Tikėjimo praktikoje naudojami daiktai - rožančius, maldaknygė, Šventasis Raštas - gali būti iš ties naudingi auginant vaiką tikėjime, vėliau ruošiantis Pirmajai Komunijai. Taip pat gali būti dovanojami pakabukai su kryžiuku, šventųjų medalikėliai. Prieš dovanojant galima paprašyti kunigo pašventinti dovaną. Zodiako ir kiti ženklai nėra šventinami.
Reikalavimai Krikšto Tėvams
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikštatėviais gali būti tik praktikuojantys katalikai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus:
- Turi būti priėmę vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą.
- Jei yra vedę - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- Būti nevaržomi jokių kanoninių bausmių.
- Sulaukę atitinkamo amžiaus (paprastai 16 metų).
Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama. Tačiau „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama.
Ar Gali Būti Dvi Poros Krikšto Tėvų?
Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros.
Ar Gali Būti Krikšto Tėvais Sutuoktiniai?
Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
Krikšto Tėvų Atsisakymas
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas.
Ar Gali Būti Krikšto Tėvais Giminaičiai?
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato, žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams.
Krikšto Tėvai ir Sutvirtinimo Sakramentas
Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami didesni reikalavimai, nes tai yra susiję su tuo, kad krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą.
Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija ir Sutaikinimo sakramentas (atgaila) ne veltui yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes juos priėmęs tikintysis jau turi tai, kas leidžia pilnai naudotis Dievo malonėmis Bažnyčioje, ir gali savo patirtį perduoti, o tai ir yra svarbiausioji krikštatėvių pareiga.
Sutvirtinimo sakramentas
Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.
Šį sakramentą privalo vienintelį kartą priimti kiekvienas jau pakrikštytas, 14 metų sulaukęs, dar nesutvirtintas asmuo, kuris pats nieko neverčiamas tam apsisprendžia, tinkamai pasiruošia ir nori gyventi pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir stengiasi aktyviai įsijungti į bendruomenės gyvenimą.
Norintys priimti šį sakramentą, turi kreiptis į savo parapijos dvasininką ir dalyvauti pasirengimo programoje, trunkančioje visus metus. Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas Krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą.
| Sakramentas | Aprašymas |
|---|---|
| Krikštas | Žmogaus įsiliejimas į Bažnyčios bendruomenę, gimtosios nuodėmės atleidimas. |
| Sutvirtinimas | Tobulesnis sujungimas su Bažnyčia, Šventosios Dvasios jėga. |
| Eucharistija | Kristaus Kūno ir Kraujo priėmimas. |
| Atgaila | Nuodėmių atleidimas. |
Kas gali būti Sutvirtinimo tėvu ar mama?
Sutvirtinimo tėvu ar mama gali būti tik pakrikštyti, Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus priėmęs brandaus tikėjimo žmogus, gyvenantis pareigingo krikščionio gyvenimą(nuo 16m.) . Šis žmogus turi būti autoritetas tam, kuris priima Sutvirtinimo sakramentą.
Sutvirtinimo tėvas ar mama kaip vyresnysis brolis, krikščionį atveda ir pristato vyskupui, savo malda ir dėmesiu padeda ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną.
Tam, kad būtų išreikštas glaudesnis Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, pageidaujama Sutvirtinimo tėvu ar mama kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti, būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį.
Tradicija vieningai sutaria ir galutiniu Sutvirtinimo sakramento padariniu laiko Šventosios Dvasios dovaną. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas turi užsibaigti Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentais.
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma, Sutvirtinimą teikiančiojo (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) rankos uždėjimas ir tariami žodžiai: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“.
Liturginiais šio Sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Šio sakramento pirmaeilis teikėjas yra vyskupas kaip apaštalų įpėdinis. Sekminių dieną ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Vėliau patys apaštalai rankų uždėjimu ją perdavė tikintiesiems. Šventosios Dvasios priėmimas iš vyskupo rankų rodo glaudžią vienybę su vietine ir visuotine apaštaline Bažnyčia.
Sutvirtinimo sakramentas
Ar kunigas gali būti Sutvirtinimo tėvu?
Kunigas be vyskupo leidimo paprastai Sutvirtinimo tėvu būti negali, bet tai, žinoma, įveikiama kliūtis, tik svarbu, kad jis sutiktų prisiimti tas pareigas.
Kitos taisyklės
- Lietuvoje įprasta kad vyras būna sutvirtinimo globėjas vaikinui, moteris merginai.
- Negalima būti nei krikštatėviais, nei sutvirtinamųjų tėvais be Sutvirtinimo sakramento.
- Sutvirtinimo sakramento globėja gali būti besilaukianti moteris, jeigu tik atitinka kitas - kanonines - normas.
- Dėl amžiaus jūs galite būti Sutvirtinimo liudytoja, tik jeigu atitinkate ir kitus kanoninius reikalavimus, kurie Sutvirtinimo sakramento liudytojams yra tokie patys, kaip ir Krikšto tėvams.
- Tradiciskai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo tėvas, motina ar sutuoktinis.