Daugeliui atrodo, kad jaunystė - ganėtinai lengvas laikotarpis. Bet ar gali būti lengva, kai kiekvieną dieną tavęs tyko nauji iššūkiai, pamokos, pokyčiai ir kiti dar nematyti dalykai? O jeigu jie ne visai teigiami?
Šiuolaikinis jaunimas susiduria su daugybe iššūkių, kurie daro įtaką jų psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria jauni žmonės, ir galimi būdai jiems padėti.
Jaunų Žmonių Psichologinės Gerovės Svarba
Psichologė Sigita Tindžiulytė teigia: „Jaunų, suaugusiojo gyvenimą pradedančių (18-25 metų amžiaus) žmonių patiriami sunkumai neretai pražiūrimi, nes visuomenėje gajus požiūris, jog jaunas žmogus turi arba visai nesirgti, arba pats susidoroti su jam kylančiais iššūkiais, net jei tai - psichikos sveikatos sutrikimai“.
Svarbu atsigręžti į jaunų žmonių patiriamus sunkumus, nes tarpsnis, kai baigiasi mokykla ir prasideda suaugusiojo gyvenimas, pasižymi daugeliu sudėtingų uždavinių, kuriuos tenka įveikti dar jaunam, mažai gyvenimiškos patirties sukaupusiam žmogui.
Psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma tarp jaunų žmonių mažėja. Jeigu vyresniesiems vis dar nedrąsu prabilti, tai jauni žmonės nedemonizuoja psichologinės pagalbos, jos ieško, kreipiasi į specialistus.
Šiandien vieša erdvė ir žiniasklaida labai prisideda prie įvairiausių mitų griovimo, apie psichikos sveikatą drąsiai kalba ir savo patirtimi dalinasi žymūs ir gerbiami žmonės. Dabar jaunimui psichikos sveikata ar lankymasis pas psichologą tampa net vakarėlio metu aptarinėjama tema.
Be to, surasti pagalbą dabar gerokai lengviau, gausus ją teikiančių profesionalų pasirinkimas, o ir pati pagalba gali būti visiškai anonimiška - tai padrąsina. Nesunku surasti ir nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbą siūlo valstybė, taip pat turime nemokamų psichologinės paramos linijų įvairaus amžiaus žmonėms, kaip „Jaunimo linija“.
Kartu tai vienas iš tarpsnių, kai galima labai daug nuveikti padedant psichologui. Viena vertus, jau žengiama brandos link, sugebama matyti perspektyvą, yra ką patyrinėti ir atrasti nueitame kelyje bei asmenybėje. Kita vertus, galbūt daugelis problemų dar neįsisenėjusios ir nesurandėjusios, tad lengviau įgyvendinti pokyčius. Bendrai kalbant, kuo anksčiau pradedame spręsti savo problemas, tuo lengviau gyventi toliau.
Šis amžiaus tarpsnis laikomas vienu jautriausių, kai atsidūrus akistatoje su suaugusiųjų pasauliu ir visomis jo atsakomybėmis gali pasireikšti įvairūs psichikos sutrikimai: nerimo, bipolinis sutrikimai, depresija, panikos atakos. Šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasireiškia ir šizofrenija.
Tačiau nekalbant apie ligas - net užsitęsusi bloga nuotaika ar bet kokie sunkumai, jei tik trukdo gyventi, jau yra pakankama priežastis kalbėtis, kreiptis pagalbos.
Šiame amžiaus tarpsnyje gausu objektyviai sunkių sprendimų ir visiškai naujų patirčių. Kaip su jomis seksis dorotis, labai priklauso nuo to, koks pagrindas buvo sudėtas vaikystėje ir augant.
Tikėtina, kad pagrindas nepakankamai tvirtai sudėtas tiek tėvų, tiek mokyklos, kuri svariai prisideda formuodama, kaip žmogus susidoroja su problemomis, kaip jas atlaiko. Vienas ryškių emocinės srities ypatumų Lietuvoje - jausmų pasaulio deramas neįvertinimas ar net nuvertinimas, būdingas vyresnėms kartoms, kurio dalelę neišvengiamai perėmėme ir mes, todėl kartais jauniems klientams tenka rekomenduoti vaikams skirtas knygeles apie emocijų atpažinimą, kuriose viskas aiškiai išdėstyta.
Emocijos, jausmai - tai kompasas, sistema, kuri padeda susigaudyti, kas man patinka, o kas žeidžia. Jie nurodo, kaip judant per gyvenimą nepasiklysti.
Problemas, su kuriomis ateina jauni žmonės, galima sudėti į dvi grupes. Pirmoji - tai santykiai, ir viskas, kas apie juos: negebėjimas jų užmegzti, išlaikyti, juose būti. Tai opi problema, nes viena iš svarbių užduočių šiuo amžiaus tarpsniu yra atrasti intymų ryšį - ne tik romantinius partnerius, bet ir draugystes, ryšius su kitais.
Antroji sunkumų dalis susijusi su profesinio kelio paieškomis ir mąstymu apie savo vietą pasaulyje, išreiškiamu klausimais: kas esu, ką darau gyvenime, kokia mano buvimo prasmė, kuo galiu būti naudingas?
Psichologai vengia plačių apibendrinimų, nes visus žmones matome kaip skirtingus ir individualius, tačiau kalbant apie tuos jaunus žmones, kurie yra viskuo aprūpinti, už kuriuos daug dalykų padaroma, ir kurie patys neturi galimybės priimti sprendimų - jie tikrai gali jaustis nelaimingi.
Visgi mąstant apie šią kartą pirmiausia galvoje blyksteli žodžiai: laisvė eksperimentuoti. Jauni žmonės dabar turi galimybę pasimatuoti daug skirtingų vaidmenų ar tapatumų, pasižiūrėti, kas tinka - tai man atrodo labai pozityvu.
Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė sako, kad tokie žmonės turi daugiau drąsos, pvz., nusibodus arba nebelikus iššūkių, iškart keičia darbą.
Šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkiai ypatingai slegia jaunąsias kartas, nes visa tai kuria streso kupiną aplinką, o jaunus žmones dar papildomai slegia bendraamžių, tėvų, visuomenės spaudimas atitikti keliamus lūkesčius, aukštus standartus.
Mokyklos baigimas, egzaminai, studijų pasirinkimas, atsiskyrimas nuo tėvų, stojimas į universitetą naujame mieste, būsto paieškos, santykių kūrimas, pirmieji pasirinkimai karjeros kelyje - tai tik keletas šiam gyvenimo laikotarpiui būdingų apsisprendimų, kurie gali sunkiai užgulti jauno žmogaus pečius.
Narcisizmas Ir Šiuolaikinis Jaunimas
Dabartiniai paaugliai ir dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai vadinami savimylų, autoritetų negerbiančių, tinginių karta, paveikta vartotojiškos kultūros. Amerikos mokslininkai pastebi, kad triskart daugiau šios kartos jaunuolių turi narciziškos asmenybės sutrikimų, drauge jie perdėtai savimi pasitiki ir bijo atsakomybės.
Žurnalas „Time“ skelbia, kad šiuolaikinė amerikiečių karta triskart narciziškesnė nei buvusioji, taip pat arogantiškesnė, savimi pasitikinti, o dar kiti tyrimai rodo, kad ir tingesnė, norinti mažiau atsakomybės ir lengvesnio gyvenimo.
Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė sako, kad į narciziškumą galima žvelgti dvejopai - kaip į patologinį reiškinį ir pozityviai.
Pasak jos, tokie žmonės yra tušti, paviršutiniški, orientuoti į greitus pasiekimus, linkę mažiau ištverti, pakentėti, palaukti, jiems reikia visko čia ir dabar, o geriausiai - ir vakar. Taip pat jie labai ambicingi, kelia sau didžiulius tikslus, nuolat vartoja žodį „iššūkiai“ ir negali būti be mobiliųjų telefonų.
Psichologės nuomone, tokie žmonės negali priimti net formalaus autoriteto, tačiau jei žmogus nepriima subordinacijos, iš tikrųjų jis net negali nusistatyti savo vietos.
Knygų apie šiuolaikinę kartą autorė mano, kad viskas tik iš gerų norų - tėvai ir pedagogai kaip įmanydami stengiasi, kad vaikai atitiktų vyraujančios kultūros poreikius.
Pasak mokslininkės, mintis, jog esu ypatingas, yra vienas pagrindinių narciziškos asmenybės bruožų, nes ypatingumas reiškia, jog esu geresnis už kitus ir manimi reikia labiau rūpintis.
Virtualioje paskaitoje apie narciziškumą mokslininkė ypač didelį dėmesį teikia populiariajai kultūrai, kuri iš dalies lemia jaunų žmonių prioritetus ir vertybes.
Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad toks elgesys puikiai atitinka didžiųjų prekybos centrų, televizijos ir kūrybinių industrijų lūkesčius, nes jauni žmonės auga kaip geri vartotojai ir naujos santvarkos tarnai.
Beveik 90 proc. jaunų žmonių Vakaruose mano, jog jų lūkesčiai gali išsipildyti ir jie turi galimybę siekti savo tikslų, tiki, kad nuo jų daug kas priklauso. Tai rekordiškas optimizmas, palyginti su daugeliu praėjusių kartų.
Kaip Padėti Jauniems Žmonėms?
Svarbu suprasti, kad kiekvienas jaunas žmogus yra individualus ir unikalus, todėl nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Tačiau yra keletas bendrų patarimų, kurie gali padėti jauniems žmonėms įveikti iššūkius ir pasiekti savo potencialą:
- Būkite atviri ir supratingi: Stenkitės suprasti jaunų žmonių patiriamus sunkumus ir problemas. Būkite atviri pokalbiams ir nevertinkite jų jausmų.
- Skatinkite savarankiškumą: Leiskite jauniems žmonėms priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai padės jiems ugdyti pasitikėjimą savimi ir įgyti patirties.
- Palaikykite jų interesus: Skatinkite jaunus žmones užsiimti veikla, kuri jiems patinka ir kuri juos domina. Tai padės jiems atrasti savo aistrą ir siekti savo tikslų.
Svarbiausia, kad jaunuoliai jaustųsi priimami, saugūs dalintis sunkumais šeimoje, nebijodami būti nuvertinti, nesuprasti ar atstumti.
Didžiausia parama šiame amžiaus tarpsnyje yra empatiškas tėvų buvimas šalia, paskatinimas atvirai kalbėtis, išklausant ir jautriai priimant vaiko abejones ar prieštaravimus, pasiūlant pagalbą be spaudimo priimti skubotus sprendimus.
Tėvams reikia drąsos, noro augti kartu su vaiku, galėti priimti savo tam tikrų dalykų nežinojimą, keistis patiems ir prisitaikyti prie vykstančių pokyčių tarp kartų. Kurdami ir palaikydami artimą ryšį, pagarbų bendravimą su paaugliais, tėvai gali juos nuraminti, patarti, mokyti juos save mylėti bei priimti, formuojant sveiką kūno vaizdą, savigarbą, stiprinant psichologinį atsparumą.
Tiek šeimoje, tiek mokymo įstaigose svarbu sukurti palankią aplinką, kurioje paaugliai jaustųsi saugūs, kad galėtų tyrinėti savo interesus, vertybes ir įsitikinimus. Šalia esantys suaugusieji turėtų perduoti jaunuoliams žinią, kad suprasti savo tapatumą yra normalu ir sveika, paskatinti paauglius priimti savo individualumą.
Šiuolaikinio jaunimo iššūkiai ir galimybės.
Meno Terapija Kaip Pagalba Jaunimui
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad šiandien jaunimas vis atidesnis savo emocinei būsenai ir linkęs priimti pagalbą, kai to prireikia. Visgi dažnu atveju jų apsisprendimui įtakos turi galimos paslaugos patrauklumas: kiek ji lengvai prieinama ir priimtina jaunam žmogui, o mažesniam vaikui svarbus faktorius - ar sudomino, yra įtrauki.
Todėl natūraliai pastaraisiais metais tiek tėvų, tiek vaiko gerovės srityje dirbančiųjų dėmesys krypsta į meno terapiją. Tai yra viena iš psichoterapijos formų. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją vaistais ir kartu taikant psichoterapiją, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei gydant vien vaistais, rečiau sunkumai atsikartoja.
Neringa Martišienė sako: „Meno terapija yra patraukli ir labiau tinkama vaikams bei jaunimui tuo, kad padeda pasiekti užslėptas emocijas, jas atpažinti ir išgyventi, kitaip tariant, jas paleisti, labai natūraliai. Sumažina nerimą. Nuostabu, kad profesionalaus terapeuto lydimo vaiko siela gali sveikti per piešimą, jam lipdant, šokant ar kuriant personažą scenoje“.
Šiuo metu yra praktikuojama daug skirtingų meno terapijos formų, kurios meną integruoja į vaikų gydymą. Populiarėja muzikos, šokio terapijos. Bene plačiausiai mūsų šalyje yra taikoma dailės terapija.
Pasak N. Martišienės, piešinyje vaikas gali lengvai sutalpinti visas jį perdėtai veikiančias emocijas: pavyzdžiui, nerimą - stipresniu pieštuko paspaudimu, liūdesį - niūromis spalvomis, o pyktį ar baimę - tai atspindinčiu priešinio turiniu. Vaikui kartais daug lengviau nupiešti tai, ką sunku pasakyti žodžiais. Todėl ši terapijos forma gali mums nešti ir dar nežinomą informaciją apie vaiką - terapeutui tereikia būti atidžiam detalėms.
Visgi, ji įsitikinusi, kad bene reikšmingiausia meno terapijoje yra grįžtamasis ryšys - vaiko ar paauglio atsivėrimas, kurį paskatina kūrybos procesas, darbų analizė. Per kūrybą vaikas tarsi nesąmoningai išreiškia savo vidinę būseną. O problemiškas realaus gyvenimo situacijas, baimes, nerimą atskleisti padeda terapeuto įžvalgos ir profesionalumas.
N. Martišienė vardija, kad meno terapija yra veiksminga net po itin sudėtingų, žalojančių jauną žmogų patirčių, pavyzdžiui, patirto psichologinio ar fizinio smurto, prievartos, artimojo netekties ir pan.
Pasak N. Martišienės, meno terapija yra puiki prevencinė priemonė ir pastebimų psichologinių sunkumų neturintiems vaikams, todėl vis dažniau pasitelkiama tiesiog mažinti vaiko ar paauglio patiriamai įtampai.
Namuose galime pasitelkti tam tikrus meno terapijos principus ir jų pagalba ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, pasirūpinti savo sūnaus ar dukros saugios emocinės būsenos palaikymu.
Martynos Jan Kūryba: Jauno Žmogaus Pasaulis
Neseniai šiauliečiai galėjo susipažinti su jaunosios kartos menininkės Martynos Jan kūryba, eksponuota LDS meno erdvėje S_IN. Su Martyna kalbamės, kol gausus būrys jos kolegų iš Jonavos viešosios bibliotekos apžiūrinėja paveikslus, vienur atpažįsta pačios autorės veidą, kitur - spėlioja, kol išsiaiškina, kad tai pusseserė.
Iš pirmo žvilgsnio tai spalvingi paveiksliukai, kokius paišo paauglės: saldus veidelis, didžiulės rytietiškos akys, graži suknytė su nėrinukais... Pastabesnės moterys aikčioja, koks išraiškingas judesys, kaip fotografiškai tiksliai plaikstosi spalvos, šešėliai, faktūros. Įsižiūrėjus atidžiau, stebina preciziškas piešinys. Nepaprastai kruopštus darbas, romantiška dvasia.
Martyna Jan portretais siekia atskleisti jauno žmogaus požiūrį į pasaulį. Jai labai patinka piešti portretus ir vaizduojami personažai daug kuo siejasi su ja pačia. Stengiasi rasti priemones, kurios padėtų išreikšti moteriškumo, grožio, dvasingumo ir žmogiškumo supratimą. Tapydama žvelgia į savo pačios jausmus, patirtis. Jai svarbu atskleisti išgyvenimus, pojūčius, savastį: kokia esu šiame gyvenimo etape ir kodėl, ko pasiekiau, ko nepasiekiau, kokia esu dabar. Kartais ne tik tapau - savo išgyvenimus mėgstu užrašyti.
Jaunimas skaudžiai išgyvena neteisybę ir nesėkmę, ilgai save graužia už klaidas ir dar labiau klysta. Dėl to ir manau, kad jaunam būti nelengva.
Labiausiai Martyną įkvepia žmonių stebėjimas. Jai patinka būti šalia jaunų žmonių, su jais bendrauti, stebėti. Jaunimo savitumas jos negąsdina, jis yra žavus. Labai domisi mada ir populiariąja kultūra.
Paveiksluose idėjas perteikia per konkrečius mados atributus, kuriuos kruopščiai atsirenka ir naudoju kaip simbolius. Drabužius, detales perfrazuoja ir transformuoju, suteikdama jiems išgalvotos, iracionalios kasdienybės pojūtį. Popsas taip pat yra didelė šiandieninio gyvenimo dalis. Mados iliustracija leidžia gilintis, perteikiant kritinį požiūrį į madą, grožį ir asmenines vertybes.
Anot parodos kuratoriaus Broniaus Rudžio, Martynos Jan kūriniai hiperrealistiniai. Paveiksluose vaizduojamo pasaulio reljefai, koloritas, apšvietimas ir atmosfera delikačiai žaidžia su mūsų akimis. Hiperrealizmas padeda sukurti efektą. Tai Martynos kūryboje svarbu. Fotografiškai tiksliai atkuriu banalias kasdieniškas detales, būdingas šiuolaikinei popkultūrai. Kurdama mados interpretacijas perteikiu asmeninius potyrius, aplinkos kaitą ir įtaką jaunam žmogui.