Finansų ministerija pristatė naujausią nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantą, kurį, kartu su kitais mokestiniais pakeitimais, patvirtino Vyriausybė. Jei Seimas patvirtintų naują NT mokestį, dėl pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo spręstų kiekviena savivaldybė atskirai: ji galėtų parinkti tiek neapmokestinamąjį dydį (NT vertė, iki kurios nereikės mokėti jokio mokesčio), tiek nustatyti mokesčių tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. būsto vertei, viršijančiai savivaldybės nustatytą ribą. Tuo metu visi kiti būstai, išskyrus pagrindinį, jau būtų apmokestinti vienodu tarifu, o pajamos už jį keliautų į valstybės biudžetą ir būtų nukreiptos gynybai.
Nors visos surinktos pajamos už pirmąjį būstą keliaus į savivaldybių biudžetus, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad dės visas pastangas, jog absoliuti dauguma vilniečių, turinčių gyvenamąjį būstą, šio mokesčio nemokėtų. Jis taip pat teigė, kad antrąjį ir kitus gyventojų NT objektus turintiems vilniečiams Finansų ministerijos siūlomos taikyti 20 tūkst. eurų „grindys“ būtų per mažos.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Šaltinis: vilnius.lt
Pagrindinės NT Mokesčio Naujovės
Pagal Vyriausybės patvirtintus pasiūlymus, dabartinės visiems vienodos neapmokestinamos NT vertės neliktų. Tačiau planuojama įvesti atskirą apmokestinimo tvarką pirmajam (pagrindiniam) gyvenamajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui - pavyzdžiui, papildomiems butams, namams, garažams ar sodyboms. Už būstą, kuriame žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą, mokestis būtų skaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu neapmokestinamuoju dydžiu ir tarifu, kuris galėtų svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. Jei savivaldybė iki nustatyto termino sprendimo nepriimtų, visai būsto vertei būtų automatiškai taikomas minimalus - 0,1 proc. tarifas.
Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris nėra jų pagrindinis gyvenamasis būstas, pavyzdžiui, sodo namelis, garažas ar antras butas - būtų apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo vertė viršytų 20 tūkst. eurų. Šiuo atveju būtų taikoma progresinė mokesčių sistema:
- 0,1 proc. suminei NT vertei nuo 20 000 iki 200 000 eurų;
- 0,2 proc. suminei NT vertei nuo 200 000 iki 400 000 eurų;
- 0,5 proc. suminei NT vertei nuo 400 000 iki 600 000 eurų;
- 1 proc. suminei NT vertei nuo 600 000 eurų;
Pavyzdžiui, jei žmogus turi sodo namelį, kurio vertė siekia 30 tūkst. eurų, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vertės dalies, viršijančios 20 tūkst. eurų - šiuo atveju nuo 10 tūkst. eurų, o tai sudarytų 10 eurų per metus.
Parkavimo Vietos ir Garažai
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad mieste kitaip, parkingo vieta ar atskirai stovintis garažas, jei tai atskiras turto objektas, jau yra papildomas turtas, kuris būtų apmokestinamas pagal antrą skalę ir sumokėtas mokestis keliautų ne savivaldybei, o į gynybos fondą.
Metų pradžioje paskutinę minutę Vyriausybėje gimęs nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymas sukėlė nemenkas aistras visuomenėje. Nors sodybos su daržinėmis ar sandėliukais kaime būtų traktuojamos kaip vienas NT objektas ir už juos papildomo mokesčio nereikėtų, miestiečiams teks susimokėti daugiau.
Parkavimo vietos ir garažai, jei jie registruoti atskirai, laikomi papildomu turtu ir bus apmokestinti pagal atskirą tarifų skalę. Dar daugiau - šios pajamos keliaus ne į savivaldybių biudžetus, o tiesiai į šalies gynybos fondą. Tai, anot valdžios, yra sąžininga, nes NT mokestis laikomas infrastruktūros mokesčiu - už šaligatvius, gatvių apšvietimą ir kitus patogumus, kuriuos savininkai naudojasi, bet už juos tiesiogiai nemokėjo.
Automobilių stovėjimo aikštelė. Šaltinis: Unsplash
NT Mokesčio Palyginimas Su Kaimyninėmis Šalimis
O kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje?
Estija
Estijoje apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus. Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.
Latvija
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc. Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų. NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai - greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos.
Lenkija
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus. Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose.
Kiti Svarbūs Aspektai
Be NT mokesčio, planuojama reformuoti GPM tarifus, įvesti akcizus saldintiems gėrimams, didinti PVM šildymui ir karštam vandeniui, o pelno mokestis didėtų iki 17 proc. Tokiu būdu tikimasi kasmet surinkti papildomus 250 mln. eurų.
Taip pat, naujuose projektuose naudojami inovatyvūs, energetiškai efektyvūs ir tvarūs sprendimai, todėl būsto išlaikymo kaštai net su didesniu PVM tarifu yra labai nedideli. Automobilių vietų skaičių lemia projekto vieta, užstatymo intensyvumas ir paskirtis. Senamiestyje ir centriniuose miesto rajonuose vietų automobiliams gali būti iki 2-4 kartų mažiau nei naujuose projektuose miegamuosiuose rajonuose.