Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Tačiau, padidinus plotą, ne visada pavyksta padidinti pastato vertę. Tad kaip teisingai pasistatyti priestatą, kad jis būtų ne tik patogus, bet ir estetiškas bei vertę keliantis?
Namo priestato privalumai
- Daugiau vietos. Auganti šeima ar pasikeitusios aplinkybės reiškia, kad kartais reikia daugiau vietos. Namų išplėtimas gali ne tik suteikti erdvės, bet ir iš esmės pagerinti, kaip mėgaujatės kambariu kartu kaip šeima.
- Protingos investicijos. Namo priestatas pagerina jo estetiką ir padidina nekilnojamojo turto vertę. Didesnis grindų plotas ir graži namo išorė padidins jo vertę, jei ateityje planuoji jį parduoti ar išnuomoti. Nekilnojamojo turto objektai paprastai vertinami ir retai nuvertinami, todėl pinigai, kuriuos atidėjai namų priestatui, yra protingai išleidžiami.
- Palik savo žymę. Patobulinęs (-usi) savo turtą su namo priestatu, gausi daugybę privalumų ir galėsi paversti savo namą namais, apie kuriuos visada svajojai. Tinkamai apgalvojus dizainą, gali išnaudoti visą erdvės potencialą ir geriau pritaikyti ją sau ir savo šeimai.
Architekto požiūris į priestato projektavimą
Architektas Gintaras Čaikauskas mano, kad bet kuris architektūros kūrybos veiksmas prasideda nuo pagrindinės idėjos paieškos. Ar projektuojant visiškai naują pastatą, ar jį renovuojant, rekonstruojant bei plečiant, darbo principai yra panašūs. Visuomet privalu objektyviai įvertinti esamą situaciją, kuo profesionaliau ir visapusiškiau ją išanalizuoti, apmąstyti galimus būsimo darbo raidos kelius.
Tik iš esmės suvokus objekto prigimtį, aplinkos konteksto ypatybes, jau atliktų sprendinių priežastingumą, fizinę būklę, kompoziciją, architektūros raiškos stilistiką, kultūrinę, meninę vertes, užsakovo lūkesčius ir galimybes, laikas pradėti konkrečius eskizavimo darbus, variantų paieškas. Koncepcijos kūrimas yra absoliučiai individualus veiksmas, atspindintis tik menininko - individualaus kūrėjo asmenybę, intuiciją, savitą pasaulio sampratą, darbo metodus.
Visuomet didelę įtaką daro ne tik idėjos pasirinkimas, bet ir konkrečių formų taikymas. Ar naujasis priestatas tęs esančio pastato dvasią, charakterį, medžiagiškumą, ar jis dominuos ar atvirkščiai - atiduos savotišką pagarbą pirmtakui ir taktiškai šliesis šalia.
Priestatas, kad ir aiškiai matomas, jog yra pastatytas vėliau, neturėtų būti tarsi svetimkūnis jau egzistuojančiam tūriui. Architektas G. Čaikauskas teigia, jog nesilaikant aprašytųjų principų, projektuojant formaliai, be aiškaus sumanymo, "aklai", tiesiog formuojant papildomai reikalingą plotą, uždengtą vienokiu ar kitokiu stogu, sunku tikėtis įdomaus, originalaus sprendimo ir kūrinio sėkmės.
Visumet egzistuoja pavojus ne tik nesukurti vertingo tęsinio, bet dar blogiau - galima sugadinti ir tai, kas padaryta iki šiol. Apstu pavyzdžių, kai iki karo ar pokario metu pastatyti, nors ir kuklūs, tačiau harmoningi, stilingi gyvenamieji namukai yra paprasčiausiai grubiai sudarkomi, stengiantis išplėsti jų plotus, užkelti antstatus. Liūdnai atrodo kai naujasis priestatas tiesiog beatodairiškai "praryja" buvusį visai kultūringą pastatėlį.
Dar žiauriau atrodo, kai santūriems funkcionalizmo stiliaus "kubeliams" užmaunami didžiuliai šlaitiniai stogai, suformuojant "praktiškas" pastoges. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokie sprendimai pasitaiko net ir blokuotų namų „grandinėlėse".
Architektas Rolandas Šarapajevas prieš keletą metų Marijampolėje rekonstravęs savo tėvų namą akcentuoja, kad projektą ne tik verta, bet ir privaloma parengti. Nors lietuviai yra auksarankių tauta, tačiau dažnas daugų daugiausia ką sugeba, tai tik kokybiškai pastatyti pastatą, o apie tūrių kompoziciją ir vidaus išplanavimą neturi jokio supratimo... Tada ir susiklosto santuoka iš reikalo - stato ir eigoje žiūri, kas išeis.
Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog projektas - tai didelės išlaidos. Praktika rodo, kad kuo užsakovas daugiau išleidžia projektui parengti, tuo mažiau bėdų turi statybų metu. Akivaizdu, kad taupoma ne toje stadijoje, nes bendroje pastato sąmatoje projekto kaina paskęsta ir dažnai nesudaro net 0,5 proc.
Nebūna, kad duodi nedaug, o gauni daug, ne išimtis ir architektūra - čia kainos ir kokybės santykis yra labai svarbus. Taigi, taip trokštamas vidinis priestato komfortas neturėtų būti vienintelis rodiklis projektuojant tokį statinį.
„Kitas priestato kraštutinumas - iššaukianti, savitikslė saviraiška, kai autorius, nepaisydamas objektyvių aplinkybių, nekreipdamas dėmesio į egzistuojančias realijas - kontekstą, formas, mastelį, medžiagas ir kt., paprasčiausiai siekia sureikšminti save ir naująjį darbą. Jeigu projektas kuriamas sąmoningai, motyvuotai vadovaujantis kontrasto principu - tai gali būti visai įdomus variantas, nes teoriškai egzistuoja toks klasikinis dviejų formų jungties sprendimas. Dažnokai pasitaikantis reiškinys - priestatai visai be jokio profesionalaus projekto. Tiesiog - suformuojamas atsitiktinis pastato prielipas, o po to ieškoma visokiausių būdų, kaip visa tai juridiškai įteisinti. Žinoma, tokiu atveju save gerbiančiam architektui ten nėra ką veikti", - teigia architektas G.
Tą patį akcentuoja ir R. Šarapajevas: „Praktikoje gausu blogų pavyzdžių, kada žmonės rekonstruodami pastatą be projekto, lipdo priestatą kaip kregždės lizdą tiesiogine ta žodžio prasme. O koks bus bendras vaizdas - visai nesvarbu. Tada išeina įvairiausių stogų stogelių kompozicijos, arba kaip sako prof. Algis Vyšniūnas - "tautosaka".
R. Šarapajevas architektūrą lygina su šachmatų partija. „Atrodo jau nėra išeities, bet gerai pasukus galvą, visada surasi ėjimą. Tačiau tik prilipdžius priestatą prie pastato ir jame įrengus vonios kambarį, tambūrą ar laiptinę, ko dažniausia trūksta senos statybos namams, žaidimo nelaimėsi. Architektūroje viskas turi vykti kompleksiškai - įvertinant skirtingas funkcines zonas, sukuriant patogią ryšių sistemą, numatant visą eilę ėjimų į priekį. Tik tada gali tikėtis sėkmingo rezultato.
Akivaizdu, kad pastatų priestatai, bet ne prielipai, gali pagerinti ne tik sovietinę, bet ir fiziškai bei morališkai pasenusią architektūrą. Praktikoje gausu gerų rekonstrukcijos pavyzdžių, kur įvertinant esamo pastato proporcijas ir užsakovų gyvenimo poreikius, pastatas prikeliamas antram gyvenimui. Tada ir kaimynai užsikrečia geru pavyzdžiu - nori pasitempti, tvarkosi savo gerbūvį.
„Visada reikia siekti maksimumo ir nepataupyti esminiuose dalykuose!", - teigia architektas R.
Energetinis efektyvumas
Šiame kelyje visa statybų pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes būtina taupyti energiją neatsisakant komforto. ES statistika rodo, kad 90 proc. laiko praleidžiame pastatuose, kurie sunaudoja 40 proc. energijos.
VELUX ėmėsi aktyvios sprendimų paieškos šiam iššūkiui įveikti. Tam buvo sukurta „VELUX Model Home 2020" strategija, siekianti parodyti, kaip galima suprojektuoti ir pastatyti ekologiškus ateities pastatus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp efektyvaus energijos naudojimo, vidaus klimato, dienos šviesos, architektūros ir novatoriškų, ekologiškų technologinių sprendimų. Šiai strategijai įgyvendinti kompanija įsipareigojo įgyvendinti šešis demonstracinius projektus.
Vienas iš tokių projektų - gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant priestatą. Projektas įgyvendintas Vokietijoje, Hamburgo priemiestyje Wilhelmsburge. LichtAktiv Haus projektui įgyvendinti buvo nupirktas 1954 metų statybos dviems šeimoms skirtas sublokuotas 156 kv.m (96 kv.m gyvenamojo ploto) namas, stovintis 11,2 aro sklype.
Architektai pasirinko stačiakampio tūrio pailgos formos priestatą su vienšlaičiu stogu, kurio nuolydis orientuotas į pietus. Priestatą su senuoju namu sujungė stikliniu priebučių -įėjimu. Senajame pastate buvo perplanuotos erdvės ir palikti du vaikų kambariai, du vonios kambariai ir miegamasis.
LichtAktiv Haus projekte priestato dėka gyvenamasis plotas nuo 96 kv. metrų padidėjo iki 132 kv.m. Senajame name buvo keletas mažų tamsių kambarių, po rekonstrukcijos jų liko keturi, įskaitant drabužinę, o priestate buvo suplanuota viena didelė erdvė su atskiromis zonomis.
Tačiau ne ploto didinimas buvo svarbiausia užduotis, kurią gavo projektuotojai. Senajame name bendras langų plotas buvo 18 kv. metrų, po rekonstrukcijos senajame name jis padidėjo dvigubai - iki 36 kv. m, o priestate jų atsirado net 57 kv.m.
Visame name pakeista šildymo sistema, anksčiau namas buvo šildomas skystuoju kuru, rekonstrukcijos metu įrengtas saulės baterijų - oro- vandens šilumos siurblys ir šildomos grindys, saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.
Kaip LichtAktiv Haus projektas prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo? Svarbiausia - atsinaujinantys energijos šaltiniai ir maksimaliai išnaudota dienos šviesa. Name buvo įrengti matavimo prietaisai, kurie parodė, kad namas pats pagamina visą reikalingą energiją: apskaičiuotas metinis energijos poreikis šildymui, karštam vandeniui, elektros prietaisams yra yra 20 501 kWh/a.
VELUX kompanijos specialistai apskaičiavo tris galimus tokios rekonstrukcijos variantus (bazinę rekonstrukciją, išplėstą ir LichtAktiv Haus) ir energijos poreikį bei suvartojimą kiekvienu atveju. Visus atvejus palygino su nerekonstruoro namo energijos poreikiais.
LichtAktiv Haus projekto duomenys:
| Rodiklis | Nerekonstruotas namas | Bazinė rekonstrukcija | Išplėstinė rekonstrukcija | LichtAktiv Haus |
|---|---|---|---|---|
| Metinis energijos poreikis | X kWh/a | Y kWh/a | Z kWh/a | 20 501 kWh/a |
Medinio priestato ypatumai
Medinis namo priestatas yra racionalus būdas padidinti gyvenamąjį plotą. Priestatų projektai stebina savo įvairove: jie gali praversti didinant virtuvės plotą, įrengiant pagalbinę patalpą ar prabangią terasą. Įgyvendinti tokią idėją ir atlikti daugelį statybos darbų galėsite savarankiškai - apie tai svarbu pagalvoti pasirenkant projekto tipą.
Kadangi įsigyjant sodybas dažnai perkami senos statybos, XX amžiaus pradžios statiniai, reikėtų nepamiršti, kad to laikotarpio valstiečių gyvenamieji būstai skyrėsi ne tik išore, bet ir planavimu. Bendras jų bruožas - siauras ir ilgas korpusas su vieneriomis arba dvejomis durimis per vidurį. Namo antras aukštas arba palėpė gyvenimui naudojami nebuvo.
Rytų aukštaičių ūkininko name būdavo trys pagrindinės patalpos: viduryje - namo priemenė, ir du namo galai - gryčia ir seklyčia. Visa šeimyna kasdien tesinaudodavo gryčios galu, o seklyčia buvo laikoma svečiams. Dažniausiai jos patalpos nebuvo šildomos. Gryčioje buvo dirbami ir kasdieniniai darbai.
Todėl įsigijus panašų senos statybos namą, norint jį nors minimaliai pritaikyti šiandienos reikalavimams, iškyla įvairių rekonstrukcijos ir statybos klausimų.
Priestato konstrukcija gali būti karkasinė ir be karkaso. Konstrukcija pasirenkama atsižvelgiant į pastato aukštų skaičių, statinio plotą, turimą žemės sklypą, gyvenamojo namo charakteristikas.
Paprasčiausia priestato konstrukcija, kuri remiasi į namo sieną, statoma iš tų pačių medžiagų, kaip ir pagrindinis namo korpusas. Jeigu namas pastatytas iš klijuotų rąstų, tai ir priestatas privalėtų būti iš tokių pat medžiagų. Nesilaikant šio principo, atskiros namo dalys nusėda skirtingai, tarp jų atsiranda plyšiai.
Priestatas dažniausiai montuojamas prie pastato galinės arba fasado sienos. Statinys gali būti vieno arba dviejų aukštų. Stogas daromas vienšlaitis arba panaudojamas bendras statinio stogas.
Rąstinis priestatas gali būti statomas ir prie plytinių namų, blokinių arba kitų. Statinį, kuris nesurištas su pagrindine konstrukcija bendrais pamatais, galima montuoti ir savo rankomis.
Tačiau statant rąstinį priestatą prie plytinio arba statinio iš šlakbetonio blokų, statyba tampa sudėtingesnė.
Teisiniai aspektai
Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą.
Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
O statiniai, kurie nėra ypatingieji ar nesudėtingieji, laikomi neypatingaisiais, kaip nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.
Statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Priestato pristatymas, kai didinamas gyvenamųjų patalpų plotas, yra laikomas pastato rekonstravimu.
Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) rekonstruojant nesudėtingą statinį, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte.
Projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to, ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Klausimas: Prie jau įregistruoto seno namo (plotas apie 85 kv.m) yra pristatytas apie 15 kv.m priestatas. Statytas be leidimų ir projektų prieš 10 metų. Priestate yra katilinė ir san.mazgas. Priestatas nėra atskiras statinys, jis prijungtas prie namo ir laisvai galima judėti iš namo į priestatą per duris. Veiksmas kaimo vietovėje, žemės sklypo kadastriniai padaryti, sklypas patenka į buferinę zoną.
Komentarai: Minimo priestato statyba yra laikoma statinio rekonstravimu, kuriam reikėjo ir reikia rengti projektą ir gauti statybos leidimą. Kadangi statinys rekonstruotas be projekto ir leidimo, tai laikoma savavališka statyba. Įteisinimas vyksta rengiant statinio rekonstravimo projektą, gaunant statybos leidimą, įvertinant ir sumokant įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, o kai gautas statybos leidimas, vykdomos statinio statybos užbaigimo registravimo procedūros, registruojama registrų centre.