Planuojant namo rekonstrukciją, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingi kadastriniai matavimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kada jie būtini, kokie dokumentai reikalingi ir kokie procesai laukia.
Kada Reikalingi Buto Kadastriniai Matavimai?
Buto kadastriniai matavimai yra svarbus procesas, leidžiantis tiksliai nustatyti tikslų buto ir visų jame esančių patalpų plotą, technines savybes, statybines charakteristikas. Šio proceso metu parengiamas buto, pastato planas, kiti dokumentai reikalingi kadastrinių matavimų bylos formavimui, kuri vėliau registruojama Registrų centre.
Buto kadastriniai matavimai būtini šiais atvejais:
- Norint įteisinti faktines patalpų charakteristikas po statybų ar remonto darbų.
- Atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus.
- Savininkui ar naudotojui pageidaujant.
- Norint įregistruoti naujos statybos butą.
Buto kadastriniai matavimai atliekami tik po to, kai yra užregistruotas pastatas arba dvibučio atveju vienu metu. Tai reiškia, kad buto statybos baigtumas negali viršyti pastato baigtumo.
Kaip Vyksta Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai vyksta keliais etapais:
- Matininkas užsako statinio ir buto unikalius numerius (jei daroma naujai).
- Matininkai atvyksta į vietą ir išmatuoja pastatą iš išorės ir iš vidaus kiekvieną butą.
- Buvo matavimas vyksta ratu, todėl pagal galimybes reiktų atkraustyti daiktus, kad būtų galimybė distomatu ar kita matavimo priemone išmatuoti atstumus tarp sienų, langų ir kitų angų pločius.
- Statytojas užpildo statybos užbaigimo deklaraciją www.planuojustatau.lt sistemoje, jei buvo reikalingas statybos leidimas tada deklaracija turi būti tvirtinama eksperto (savininkas perka eksperto paslaugą, jis tikrina atitikimą projektui ir arba tvirtina arba ne).
- Galiausiai savininkas rašo prašymą dėl Registrų centre ir susimoka registracijos mokestį.
- Pirmiausia registruojama sklypo kadastriniai matavimai (jei buvo reikalinga), tada pastato ir buto.
Kadastro Duomenys ir Jų Atnaujinimas
Buto kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kurių metu išmatuojamos bute esančios patalpos, parengiamas buto planas, nustatomi kadastro duomenys ir paskaičiuojama buto vidutinė rinkos vertė. Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis.
Nekilnojamojo turto objektu laisvai disponuoti galima tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Norint įregistruoti naujos statybos butą, atliekami pastato kadastriniai matavimai ir parengiamos pastato bei jame esančių butų kadastro duomenų bylos.
Naujas butas (patalpa) registruojamas tik tai tada, kai yra įregistruotas pastatas, kuriame yra butas (patalpa). Statybos užbaigimas arba nebaigtos statybos registravimas vykdomas pastatui, todėl buto statybos baigtumas negali būti didesnis nei pastato, kuriame yra butas.
Norint įregistruoti buto 100 proc. statybos baigtumą, pirmiausia turi būti įregistruotas pastato 100 proc. Buto kadastriniai matavimai atliekami buto savininko prašymu.
Patalpų Paskirties Keitimas
Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi.
Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.
Norint pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, iš pradžių reikia gauti projektavimo sąlygų sąvadą (jį sudaro visų žinybų, derinančių projektus, sąlygų suvestinė). Paskirties keitimas yra reglamentuotas statybos reglamentu STR 1.05.03.2002.
Kai keičiama gyvenamųjų patalpų paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus.
Kaip ir kiekvienai rekonstrukcijai, projektas yra būtinas ir jis turi būti suderintas su visomis žinybomis, turi buti rengiamas pagal projektavimo sąlygų sąvadą.
Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla.
Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.
Finansiniai Aspektai Keičiant Būstą
Istoriškai geras būsto įperkamumas vis daugiau gyventojų skatina galvoti apie būsto keitimą. Tačiau keisti būstą reiškia ne tik susirasti naują šeimai tinkantį butą ar namą, bet dažnu atveju išspręsti ir turimos būsto paskolos grąžinimo klausimus, ir naujojo būsto įsigijimo finansavimą.
Nusprendus įsigyti naują būstą, pasinaudojant finansavimo paslauga, pirmiausia reikia įvertinti savo finansines galimybes. Atsakingo skolinimo nuostatos numato, kad einamosios įmokos už finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsimus, neturėtų viršyti 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
Preliminariam savo galimybių vertinimui galima pasinaudoti banko siūloma būsto paskolos skaičiuokle. Vėliau suradus tinkamą variantą ir apsisprendus dėl finansavimo, paraišką dėl būsto paskolos patogiausia užpildyti per interneto banką.
Standartiniu atveju įsigyjant būstą su paskola, reikia turėti sukaupus pradinį įnašą, kuris būtų ne mažesnis nei 15 proc. kainos ar vertės, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Norint jį sukaupti, dažnai tenka bent kelerius metus taupyti.
Tačiau jei jau turite nuosavą būstą, tam yra alternatyva. Savo turimą nuosavą būstą galima įkeisti vietoje pradinio įnašo. Toks žingsnis leis greičiau įsigyti naują būstą finansuojant iki 100 proc. kainos. Be to, įkeisti galima ir tą būstą, už kurį dar mokama ankstesnė paskola − tai vadinama antriniu įkeitimu.
Labai svarbu paminėti, kad turimą būstą įkeičiant vietoje pradinio įnašo, kredito dalis (ne mažesnė nei 15 proc. naujo būsto kainos), turi būti padengta nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis per 12 mėnesių nuo kredito sutarties pasirašymo dienos.
Buto Pridavimas Po Remonto: Reikalingi Dokumentai
Atlikus buto remontą, svarbu tinkamai įforminti visus pakeitimus, kad vėliau nekiltų problemų parduodant ar kitaip disponuojant nekilnojamuoju turtu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi buto pridavimui po remonto Lietuvoje. Buto kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kurių metu išmatuojamos bute esančios patalpos, parengiamas buto planas, nustatomi kadastro duomenys ir paskaičiuojama buto vidutinė rinkos vertė.
Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto objektu laisvai disponuoti galima tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Buto po remonto kadastriniai matavimai atliekami norint atnaujinti kadastro duomenis atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus bei savininkui ar naudotojui pageidaujant.
Norint įregistruoti naujos statybos butą, atliekami pastato kadastriniai matavimai ir parengiamos pastato bei jame esančių butų kadastro duomenų bylos.
Svarbu pastebėti, kad matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Matininkas ne tik atlieka matavimus, bet ir parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei pateikia ją į elektroninę Registrų centro posistemę.
Kada Reikalingas Projektas?
Jei bute buvo atlikti tokie pakeitimai kaip balkono įstiklinimas, gali prireikti specialaus projekto. Jei senuose kadastrinių matavimų brėžiniuose įstiklinto balkono nėra, reikės pradėti ne nuo matavimų, o nuo projekto.
Balkono įstiklinimui reikalingas projektas, o jam gali prireikti namo gyventojų parašų. Dėl projekto reikėtų kreiptis į architektus.
Dokumentai, Reikalingi Registrų Centrui
Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre. Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:
- Asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.
- Patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų centro posistemėje).
- Atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą.
Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos. Tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).
Statybos Užbaigimo Deklaracija
Statybos užbaigimo deklaracija - tai dokumentas, kuris patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Deklaracija reikalinga norint įregistruoti atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu rekonstravimui buvo išduotas statybos leidimas, reikia parengti dar kelis statinio statybos dokumentus, o deklaraciją reikia pateikti Ekspertui, kuris ją ir visus dokumentus patikrins ir tą DEKLARACIJĄ patvirtins (jeigu viskas gerai).
Dokumentai, Reikalingi Prie Deklaracijos:
Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV Skirsnį DEKLARACIJOS TVIRTINIMAS, reikalingi šie dokumentai:
- Statinio kadastrinių matavimų byla.
- Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.
- Statybos projektas.
- Statybos leidimas.
- Vandentiekio tinklų geodezinė nuotrauka.
- Buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka.
- Pastato geodezinė nuotrauka.
- Vandens gręžinio (jei toks yra) pasas ar vandens tyrimai.
- Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir įmokos kvitas už draudimo sumokėjimą.
- Nurodytas statybos darbų vadovas.
- Pastato energinis sertifikatas.
- Pastato sandarumo tyrimai (jei A, A+, A++ energinė klasė).
Kapitalinis Remontas ir Jo Įregistravimas
Jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.
Neesminiai ir Esminiai Pastato Pakeitimai
Jei pakeitimai neesminiai, pakanka projekto korekcijos. Jei pakeitimai esminiai, turi būti parengtas naujas projektas ir gautas naujas statybas leidžiantis dokumentas. Abiem atvejais projekto korektūras paprastai daro projektą rengę projektuotojai.
Neesminiai Pastato Pakeitimai:
- Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.
- Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis.
- Iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype.
- Iki 2 m didinami statinio išorės matmenys.
- Mažinami statinio išorės matmenys.
Esminiai Pastato Pakeitimai:
- Pakeičiama statinio vieta sklype.
- Pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis.
- Pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas.
Dokumentai, Reikalingi Pradėti Rekonstrukciją
Planuojant rekonstrukciją, svarbu turėti šiuos dokumentus:
- Išrašas iš registrų centro (sklypo ir pastato).
- Žemės sklypo planas (sklypo kadastriniai matavimai).
- Pastato kadastro byla.
- Topografinis planas.
- Jei bus įrengiama naujų pamatų, reikalingi grunto geologinių tyrimų ataskaita (registruota žemės gelmių registre).
Nekilnojamo turto nuosavybės dokumentai yra esminis įrodymas, kad asmuo teisėtai valdo savo būstą, žemės sklypą ar kitą objektą. Nuo jų priklauso galimybė turtą parduoti, dovanoti, paveldėti ar įkeisti kreditui.
Dokumentų Atnaujinimas
Nors nekilnojamo turto dokumentai dažnai laikomi „vieną kartą sutvarkytu“ dalyku, iš tikrųjų juos būtina periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti. Keičiantis objekto būklei, teisiniam statusui ar netgi rinkos reikalavimams, dokumentai gali prarasti aktualumą arba nebeatspindėti faktinės savininko situacijos.
Pagrindinė priežastis atnaujinti dokumentus - užtikrinti, kad jie tiksliai atspindi objekto būklę. Jei pastatas buvo išplėstas, rekonstruotas, perplanuotas ar pakeista jo paskirtis, kadastriniai matavimai ir statybos dokumentai turi būti atnaujinti.
Kita svarbi priežastis yra teisinis saugumas. Dokumentuose netiksliai nurodyta nuosavybės dalis, savininkų sąrašas ar apribojimai (pvz., hipoteka, servitutai) gali sukelti ginčų. Tai ypač aktualu, kai savininkai keičiasi - pavyzdžiui, po paveldėjimo, dovanojimo ar turto pasidalijimo tarp šeimos narių.
DUK: Kadastriniai Matavimai
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie kadastrinius matavimus:
- Kokie dokumentai patvirtina nekilnojamo turto nuosavybę?
Pagrindiniai dokumentai yra pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas arba kitas teisės aktas, kuriuo įgytas turtas. Taip pat reikalingas aktualus išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.
- Ar reikalingi kadastriniai matavimai?
Taip, jei turtas registruojamas pirmą kartą, buvo rekonstruotas, išplėstas ar pakeista jo struktūra. Kadastriniai matavimai būtini ir žemės sklypams.
- Kokius dokumentus reikia pateikti notarui prieš parduodant turtą?
Notarui privaloma pateikti nuosavybės įgijimo dokumentą, išrašą iš NT registro, kadastrinių matavimų bylą (jei ji privaloma), statybos užbaigimo dokumentus ir kitus su objektu susijusius teisės aktus.
- Ar energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas?
Taip, jis privalomas naujai pastatytiems pastatams, o taip pat parduodant ar išnuomojant būstą. Sertifikatas parodo pastato energinę klasę ir yra reikalingas sandoriams.
- Ką daryti, jei dokumentai neatitinka faktinės turto būklės?
Reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus, atnaujinti statybos dokumentus ir patikslinti duomenis Registrų centre. Tik tuomet jie bus laikomi galiojančiais ir tiksliais.
- Ar galiu parduoti turtą, jei neturiu kadastrinių matavimų?
Dažniausiai ne. Be matavimų notaras negali patvirtinti sandorio, nes nėra aiškių objekto duomenų. Matavimus būtina atlikti prieš sandorį.
- Ar servitutai turi būti registruoti?
Taip, servitutai turi būti oficialiai įregistruoti, nes jie daro įtaką sklypo naudojimui, vertei ir galimoms statyboms. Jie privalo būti matomi NT registro duomenyse.
- Ar dokumentus reikia periodiškai atnaujinti?
Taip. Dokumentus būtina atnaujinti, jei keičiama objekto struktūra, savininkai, paskirtis ar ribos. Neatnaujinti dokumentai gali sukelti kliūčių sandoriams ar teisiniams procesams.
Statybos Leidimai ir Projektai: Kada Reikalingi?
Prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas projektas ir leidimas.
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu.
Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Konkretūs Atvejai ir Patarimai
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?
Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo?
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas:
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
80kv. m namo statyba rekreacinės paskirties sklype. Ar reikalingas leidimas bei projektas statybai rekreacinės paskirties sklype, jei statomas iki 80 kv. namas?
Rekreacinės paskirties sklypuose galima tik poilsiui skirtų pastatų statyba. Iki 80m² bendrojo ploto, iki 8,5m aukščio, kai tarpatramis ne didesnis kaip 6m, poilsio pastatai yra priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams.
tags: #ar #namo #rekonstrukcijai #reikalingi #kadastriniai