Ar naujasis CK gali būti naudojamas atgaline data?

Lieka mažiau nei pusmetis Lietuvos verslui pasiruošti naujai Akcinių bendrovių įstatymo redakcijai.

Liepą įsigaliosiantys pokyčiai yra aktualūs kas antrai šalyje veikiančiai įmonei - toms, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė.

Numatomi pokyčiai palies daugelį bendrovių veiklos aspektų: nuo ataskaitų tvirtinimo terminų ir dividendų mokėjimo iki kapitalo sprendimų, akcijų klasių, finansavimo struktūrų.

Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (AML/CFT) sistema iš esmės keičiasi.

Įsigaliosiantis AML Reglamentas (toliau - Reglamentas), kuris bus taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse, žymi perėjimą nuo fragmentuoto nacionalinio reguliavimo prie vieningo, detalaus ir reikšmingai griežtesnio AML režimo.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Kalendoriuje išvydus šventinę dieną, daugeliui darbuotojų kyla su darbo laiku ir laisvadieniais susijusių klausimų: kada darbo laikas trumpinamas, kaip apmokamas darbas šventinėmis dienomis, kam priklauso papildomos poilsio dienos ir kokia yra atostogų suteikimo tvarka.

2024 m. Europos Komisija (toliau - EK) pristatė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (Net Zero Industry Act, NZIA), kuriuo siekia skatinti nulinio balanso technologijų gamybą Europoje ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų valstybių.

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką.

Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime.

Tai patvirtina ir naujausios Europos Komisijos (EK) ataskaitos, kuriose gausu kritinių pastabų dėl apgailėtinos būklės, įgyvendinant vieną iš pamatinių aplinkosauginių teisės aktų - 2004 m. balandžio 21 d.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Jeffrey Epstein’o bylą ir su ja siejamus asmenis.

Socialiniai tinklai užsipildė komentarais, emocingomis reakcijomis, vertinimais ir interpretacijomis, kurios dažnai peržengia paprastos nuomonės ribas.

Individuali įmonė: Ar verta keisti veiklos formą?

Individuali įmonė (IĮ) Lietuvoje ilgą laiką buvo viena dažniausių smulkiojo ir šeimos verslo formų.

Paprasta steigimo procedūra ir minimalūs formalių reikalavimų kaštai lėmė jos populiarumą.

Vis dėlto praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai ši teisinė forma tampa nebe tinkamiausia - ypač verslui augant, didėjant rizikoms ar keičiantis savininko planams.

Papildomą impulsą peržiūrėti veiklos struktūrą suteikia ir nuo 2026 m. taikomi gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, pagal kuriuos individualios veiklos ir kitos savininko pajamos bus apmokestinamos taikant progresinius GPM tarifus, priklausomai nuo bendros metinės pajamų sumos.

Dėl to individualių įmonių savininkai vis dažniau svarsto galimybę keisti veiklos teisinę formą.

Įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) sandorių derybos neretai įstringa, kai abi pusės tą patį verslą įvertina skirtingai, nes vertinimo atskaitai pasirenka skirtingus laikotarpius.

Pardavėjas linkęs remtis ir savo kainą grįsti praeities pasiekimais, tuo metu pirkėjas vertina tai, ką realiai galės kontroliuoti ir, atitinkamai, iš ko uždirbs ateityje.

II pakopos pensijų reforma suteikė gyventojams naujų galimybių, tarp jų - ir nenutraukiant kaupimo vieną kartą per visą laikotarpį atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.

Nors pats sprendimas skamba paprastai, praktikoje jis kelia daug klausimų: kas gali juo pasinaudoti, kokios ribos taikomos, ar sprendimas užkerta kelią ateities pasirinkimams.

Civilinis procesas grindžiamas aiškia logika: teismas nagrinėja tik tuos įrodymus, kurie turi reikšmės konkrečiam ginčui.

Civilinio proceso kodeksas nustato, kad priimtini tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes.

Iš pirmo žvilgsnio - paprasta ir racionali taisyklė.

Tačiau praktikoje neretai nutinka priešingai - bylos esmė ima skęsti dokumentų gausoje, o įrodinėjimo procesas virsta sudėtingu procesiniu labirintu.

Preliminariosios pirkimo ir pardavimo sutartys: Pirkėjo gynyba

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?

Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.

Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.

Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).

Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.

Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.

Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.

Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra.

Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti.

Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.

Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.

Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.

Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išleido kasmėnesinę Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgą už 2026 m.

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d.

Teisė būti pamirštam

Teisė būti pamirštam - asmens privatumo apsaugos tema, kurios aktualumą priminė savaitgalį netikėtai paviešinti daugiau nei 3 mln. dokumentų, siejamų su JAV seksualiniu nusikaltėliu J. Epsteinu.

2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau nei pernai, tačiau toks sumažėjimas leidžia tik nedrąsiai tikėtis, jog verslo aplinka tapo stabilesnė.

Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvusi kandidatė į Seimo narius I. G.

Po prokuroro skundo iš viešbučio beveik 10 tūkst.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tenkino Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą ir už sukčiavimą nuteistam sostinės gyventojui V. B. skyrė realią 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinis teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria V. B.

Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atleisti vienos Klaipėdos vaistinės direktorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl papirkimo (Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalis).

Teismas įvertino tai, kad direktorius visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Skuodo rajono, Visagino ir Druskininkų savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas.

Tyrimus atlikę teritorinių apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų daugiau nei 44 tūkst.

Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 34-erių ir 30-ties metų broliai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu Mažeikiuose.

Lietuvos apeliaciniame teisme - blogos žinios keturiems dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nuteistiems panevėžiečiams.

Teismas atmetė jų apeliacinius skundus, o prokuroro skundą tenkino iš dalies ir dviem nuteistiesiems taikė išplėstinį turto konfiskavimą - bendrai jie neteks beveik 110 tūkst.

Kauno apygardos teismas kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais pripažino Marijampolės savivaldybės tarybos narį R. M. Jam skirta galutinė 6 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė 3 metus būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Taip pat įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltu pripažintas buvęs Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys B.

Lietuvos, Ispanijos ir Islandijos teisėsaugos institucijos, bendradarbiaudamos su Eurojustu ir Europolu, išardė tarptautinę organizuotą narkotikų platinimo grupuotę, įtariamą narkotikų gabenimu iš Europos ir Pietų Amerikos šalių į Islandiją ir Lietuvą bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

Nustatyta, kad grupuotė iš nusikalstamos veiklos galėjo gauti daugiau kaip 4 mln.

Ar daugiau demokratijos teisme visada reiškia daugiau teisingumo?

Lietuvoje kartkartėmis keliama idėja į teismų sprendimų priėmimą įtraukti visuomenės atstovus - tarėjus ar prisiekusiuosius.

Mintis paprasta: daugiau piliečių - daugiau teisingumo.

Tokie svarstymai politiniame ir ekspertiniame lygmenyje dažniausiai iškyla, kaip atsakas į pasitikėjimo teismų sistema klausimą.

Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjos ir Mykolo Romerio Universiteto (MRU) teisės krypties mokslininkės dr.

Vasario 10 d. Minint UNESCO Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) surengta tarptautinė konferencija „Moterys moksle“ (angl.

Kviečiame teikti pranešimus ES migracijos ir prieglobsčio teisės konferencijai, kuri vyks 2026 m. balandžio 23-24 d. Mykolo Romerio universitete, Lietuvoje.

2026 m. vasario 6 d. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė Rasa Miltinytė dalyvavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuotoje konferencijoje „Teisės mokslo pavasaris.

Jau tradicija tapusio - keturioliktojo Teisės mokslo pavasario konferencija „Baudžiamoji justicija: teisėkūros ir praktikos dermė bei iššūkiai“, kurią šiemet organizavo Baudžiamosios justicijos katedra, buvo pradėtas pavasario semestras Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Žemės nuomos sutartys: ką svarbu žinoti?

Lietuvoje dešimtys tūkstančių hektarų žemės yra nuomojama. Žemės savininkai, tikėdamiesi kainų augimo, neskuba parduoti turimos žemės ūkio paskirties žemės, o ūkininkai, spaudžiami didelės konkurencijos rinkoje, džiaugiasi galimybe žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti.

Tačiau žemės nuomos klausimai kelia ginčų abiem sutarties šalims.

Ūkininkai į dirvonuojančią žemę investuoja nemažai lėšų, kol ši tampa tinkama dirbti, o žemės savininkai, stebėdami aplinkui kylančias kainas, kelia žemės nuomos kainą.

Pagal žemės nuomos sutarties sampratą, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas - mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Tokios sutarties forma turėtų būti rašytinė.

Be to, sutartyje turėtų būti pateikta Civilinio kodekso 6.550 straipsnyje nurodyta informacija (žemės nuomos terminas, servitutai, žemės naudojimosi sąlygos, atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus, esamų įrenginių naudojimosi sąlygos ir pan.).

Visų pirma, žemės nuomos sutartis privalo būti įregistruota viešajame registre.

Kitu atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Tinkamai įregistruota žemės nuomos sutartis galioja ir keičiantis žemės savininkui.

Žemės savininkas (ar jo įpėdinis) neturi teisės be pagrindo nutraukti žemės nuomos sutarties vien dėl to, kad jis yra naujasis žemės savininkas.

Kaip minėta, ūkininkas gali kelerius metus dirbti žemę nuostolingai vien tam, kad ją tinkamai parengtų žemės ūkiui, todėl ūkininkui (žemės nuomotojui) suteikiami palengvinimai leidžia ginti savo teises.

Antra, nemažai ypatumų susiję su nuomininko ir savininko (nuomotojo) pareigomis.

Antai nuomojant žemę nuomininko išlaidos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti nėra atlyginamos.

Taigi, jei šalys nesusitaria kitaip, į žemę daug lėšų investavęs ūkininkas neturės teisės į kompensaciją.

Kita vertus, įstatymuose numatyta nemažai pareigų ir žemės savininkui.

Jis privalo savo lėšomis remontuoti jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.

Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo ir žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį arba pats sutvarkyti šiuos įrenginius ir teismo tvarka išieškoti savo patirtas išlaidas (sutartis lieka nenutraukta).

Nepaisant minėtų žemės nuomos saugiklių, žemės savininkai ir ūkininkai dažnai neranda bendros kalbos.

Antai savininkas teigia, kad sutarties sąlygos yra iš principo nesąžiningos ir neatitinka šių dienų realijų (pavyzdžiui, nuomos kaina yra 15 Lt/ha), o ūkininkas jaučiasi šantažuojamas, kai kiekvienais metais didinama nuomos kaina keliolika procentų (savininkas nesutinka sudaryti ilgo termino sutarties).

Jei sutartis ir buvo pažeista pagal Civiliniame kodekse nurodytas sąlygas, teismai ne visada pripažins ją negaliojančia.

Nagrinėjant teismų praktiką, galima pastebėti, kad teismai, aiškindami įstatymus, gana palankiai interpretuoja ūkininkams (nuomininkams) suteikiamas teises ir neleidžia nutraukti sutarčių vadovaujantis vien formaliai įstatymuose numatytais pažeidimais.

Pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo situaciją, kai nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, vadinasi, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, buvo sąlyga nutraukti nuomos sutartį.

Žemės nuomos rašytinės sutarties formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.

Nuomotojui sudarius rašytinę sutartį su kitu asmeniu, toks asmuo turi teisę naudoti žemę savo reikmėms, o anksčiau žodinę sutartį sudaręs ūkininkas tokias teises praranda ir turi įrodinėti, kad apskritai sutartis žodžiu buvo sudaryta.

Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kai savininkas (nuomotojas) daug metų leidžia ūkininkui dirbti žemę pagal žodinį susitarimą, o vėliau įkalbėtas sudaro rašytinę sutartį su kitu nuomininku.

Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus tarp žodinę ir rašytinę sutartis sudariusių nuomininkų vertino, kam tokiu atveju priklauso po rašytinės nuomos sutarties sudarymo atsiradęs derlius - naujajam ar senajam nuomininkui?

Teismas darė išvadą, kad ta aplinkybė, jog šalys buvo sudariusios žodinę žemės naudojimo sutartį, neatleidžia nuomotojo nuo atsakomybės.

Neseniai dienos šviesą išvydo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) planai perkelti ūkininkams pareigą išskaičiuoti ir sumokėti valstybei mokestį nuo pajamų, kurias iš ūkininkų gauna žemės savininkai.

Šiuo metu prievolė sumokėti pajamų mokestį nuo pajamų, gaunamų už ūkininkams (fiziniams asmenims) išnuomotą žemę, tenka patiems žemės savininkams.

Šie pasiūlymai gana kritiškai įvertinti abiejų pusių: ūkininkai mano, kad būtų nesąžininga jiems perkelti pareigą sumokėti mokesčius už nuomotoją, nuomotojai mano, kad ūkininkai neturi teisės kištis į nuomotojo finansus ir jis pats turėtų nuspręsti, kada sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Siūlomos naujovės bus ūkiams papildoma našta.

Dažnas ūkininkas nuomojasi žemes iš keliolikos ar keliasdešimties savininkų, be to, mokėdamas už nuomą, kiekvienas nuomininkas savo išlaidas įrašo į išlaidų sąrašus.

Šie duomenys yra prieinami VMI.

Taigi dėl informacijos gavimo apie ūkininkų išlaidas VMI problemų neturėtų kilti (vadovaujantis teisės aktais, valstybės institucijoms prašoma informacija turi būti atskleidžiama).

Girdint ūkininkų nuogąstavimus, kad gali tekti mokėti mokesčius atgaline data į praeitį (kai žemė nuomojama ilgą laiką, o savininkas niekada pajamų mokesčio valstybei nėra mokėjęs), pažymėtina, kad įstatymai negali galioti atgal.

Todėl ūkininkams neturėtų būti užkrauta atsakomybė sumokėti už nuomotoją pajamų mokestį atgaline data atgręžtine tvarka.

Tinkamai sureguliavus įstatymus, turėtų būti nustatytas terminas, nuo kurio ūkininkams galiotų minėtoji nauja prievolė.

Pasitaiko atvejų, kai žemės savininkai pageidauja išnuomoti žemę be atlygio, tačiau žemės nuomos sutartis numato, kad žemės nuoma turi būti atlygintina.

Tokiu atveju savininkai dažnai renkasi panaudos - naudojimosi daiktu neatlygintinai - sutarties formą.

Šios sutarties forma taip pat turi būti rašytinė.

Ji dažnai reikalinga tada, kai žemės paruošimas reikalauja nemažai investicijų, o žemės nuomos sutartis, kurioje įrašyta simbolinė kaina, gali sukelti nereikalingų įtarimų.

Sudarant panaudos sutartį ypač svarbu pasitikėjimas tarp sutarties šalių, kadangi panaudos sutarčiai netaikomos gana griežtos žemės nuomos nutraukimo sąlygos.

Pavyzdžiui, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.641 straipsniu, panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintino naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas tampa skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

Be to, sudarant panaudos sutartį, panaudos davėjui naudinga aptarti visus perduodamo daikto trūkumus, kadangi panaudos davėjas neatsako už perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo.

Besikeičiant ekonominei situacijai, savininką ar ūkininką nuo nuostolių gali apsaugoti reikiamos formos ir tinkamai parengta nuomos ar panaudos sutartis.

Praktika rodo, kad žemės savininkai pradeda nuomos sutartyse naudoti vartotojų kainų indeksą, kuriam pasikeitus, keičia nuomos kainą į didesnę ar mažesnę.

Ši sąlyga leidžia jaustis saugiau, kai besikeičiančios rinkos sąlygomis norėtųsi gauti didesnę nuomos kainą.

Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas leidžia nuomą sudarančioms šalims laisvai susitarti dėl visų nuomojamo objekto naudojimo aspektų, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja imperatyvioms teisės nor­moms.

Labai svarbu, kad ir ūkininkai, ir žemės savininkai atidžiau svarsto sutarčių sąlygas, nepažiūri į jas atmestinai.

tags: #ar #naujasis #ck #gali #buti #naudojamas