Šiame straipsnyje aptarsime, ar daugiabučių savininkų bendrijos Lietuvoje privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kaip paskirstomi mokesčiai bendrijoje ir kokie teisiniai aktai tai reglamentuoja.
Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą.
Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės šį mokestį moka ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos įmonės, jeigu dvišalėse tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip.
Svarbu paminėti, kad savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį leidžiama taip pat ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.
Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonei ar organizacijai draudžiama užsiimti veikla, jeigu nėra užregistruotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Iki valstybinės teisinės turto registracijos įstatymo įsigaliojimo nekilnojamasis turtas registruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vartojimo kainų indeksui per metus viršijant 1,25, nekilnojamojo turto vertė privalo būti indeksuojama Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.
Akcinės bendrovės (buvusios valstybinės akcinės įmonės) nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. moka palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą galiojančia tvarka.
Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai.
Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai. Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Taip, mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą.
Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse.
Bendrija rūpinasi visų bendrijos pastato savininkų bendrojo naudojimo objektais.
Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų. Problemos dažniausiai kyla dėl bendrijų pirmininkų savavališko veikimo ar pareigų nevykdymo, butų savininkų teisių ir interesų pažeidimo. Dažnai butų savininkai nežino, už ką priskaičiuotos mokėtinos įmokos, kaip jos paskirstytos, kokie bendrosios nuosavybės objektų valdymo sprendimai priimti ir pan. Dėl to labai svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinta butų savininkų teisė gauti informaciją.
Butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Butų savininkai, kurie kartu yra ir bendrijos nariai, papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.
Butų savininkai susiduria su situacija, kai bendrijos pirmininkas jų prašymą tiesiog ignoruoja, į prašymą negaunama jokio atsakymo. Tokiu atveju, suėjus minėtam 10 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pateiktas atsakymas, bendrijos pirmininko neveikimą galima apskųsti teismui. Teismo sprendimas, įpareigojantis bendrijos pirmininką pateikti buto savininkui informaciją, bus privalomas vykdyti, o už sprendimo nevykdymą gali būti skirta bauda.
Gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų, kai bendrijos pirmininkas savavališkai, viršydamas savo kompetenciją, priima tam tikrus su bendrosios nuosavybės valdymu susijusius sprendimus. Arba sprendimas priimamas bendrijos narių susirinkime, tačiau pažeidžiant susirinkimo sušaukimo, balsų skaičiavimo tvarką, o sprendimo turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pavyzdžiui, visiems butų savininkams nustato pareigą mokėti ne bendrosios nuosavybės objektu esančios pastato dalies remonto išlaidas).
Kiekvienas buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos valdymo organo priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą ginčydamas tokį sprendimą.
Svarbu žinoti ir tai, kad tam tikrais atvejais galima asmeninė bendrijos pirmininko atsakomybė. Pavyzdžiui, jei bendrijos pirmininkas pažeisdamas įstatymus ar bendrijos įstatus atlieka veiksmus, kuriais bendrijai padaroma žalos (iššvaistomos bendrijos lėšos, sudaromi neteisėti sandoriai ir pan.). Tokiu atveju bendrijai padarytą žalą (nuostolius) privalo atlyginti bendrijos pirmininkas.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Kilus konkretiems klausimams, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčiu daugiabučių savininkų bendrijose:
Pagrindiniai aspektai, susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu daugiabučių savininkų bendrijose:
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Mokėtojai | Juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, turinčios teisiškai registruotą nekilnojamąjį turtą. |
| Mokesčio tarifo mažinimas | Savivaldybių tarybos turi teisę sumažinti tarifą iki 50%. |
| Mokesčio mokėjimo terminai | Nesumokėtas mokestis gali būti išieškotas už dvejus praėjusius metus. |
| Mokesčių paskirstymas | Pagal butų ir kitų patalpų savininkų dalį pastate (naudingąjį plotą). |
| Kaupiamieji įnašai | Privalomi visiems savininkams (butų ir kitų patalpų). |
| Bendro naudojimo objektai | Išlaidos paskirstomos proporcingai visiems savininkams. |
| Informacijos gavimas | Butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie mokesčius ir bendrijos veiklą. |
Šis straipsnis suteikia išsamią apžvalgą apie nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą daugiabučių savininkų bendrijose Lietuvoje. Supratimas apie mokesčių paskirstymą, teisinius aspektus ir savininkų teises padeda užtikrinti skaidrų ir teisingą bendrijos valdymą.
Mažųjų bendrijų apskaita ir apmokestinimas
tags: #ar #nekilnojamojo #turto #mokesti #moka #daugiabuciu