Alergija B grupės vitaminams: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

B grupės vitaminai vaidina svarbų vaidmenį mūsų sveikatai - jie palaiko energijos lygį, nervų sistemos funkcijas ir ląstelių sveikatą. Tačiau kai kuriais atvejais B grupės vitaminų papildai gali netikti visiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kada negalima vartoti B grupės vitaminų, kokie yra alergijos simptomai ir kaip sau padėti.

B grupės vitaminų svarba organizmui

Visi B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12) dalyvauja metabolizmo (medžiagų apykaitos) procesuose. Jų netrūkstant, mūsų oda sveikai švyti, kūnas turi tinkamą raumenų tonusą (įtempimą). Šie vitaminai taip pat stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi - taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, dėl to nesusergame mažakraujyste. Nebent B grupės vitaminų organizme pritrūksta.

Šią grupę sudaro aštuoni pagrindiniai vitaminai: B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B5 (pantoteno rūgštis), B6 (piridoksinas), B7 (biotinas), B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas). B grupės vitaminai yra būtini angliavandenių, riebalų ir baltymų pavertimui energija, todėl jie padeda palaikyti idealų energijos lygį.

Tuo tarpu, foliatai yra būtini DNR sintezei ir taisymui, todėl jie svarbūs ląstelių dalijimuisi ir augimui. Jie taip pat gali apsaugoti nuo širdies ligų, nes padeda reguliuoti homocisteino kiekį organizme.

B grupės vitaminų trūkumo simptomai

• Greitas nuovargis. Trūkstant B grupės vitaminų, nuovargis pasitinka kone kiekvieną dieną.
• Mažakraujystė. Ją dažniausiai lydi nuovargis, silpnumas, o patvirtina - kraujo tyrimai, rodantys nepakankamą hemoglobino kiekį.

Svarbu: ypač žalingas gali būti vitamino B12 trūkumas. Esant nuolatiniam, dideliam jo trūkumui, galimi negrįžtami nervų sistemos pažeidimai.

Jaučiant vieną ar kelis iš aprašytų simptomų, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Tik po išsamaus kraujo tyrimo bus aišku, ar savijautos pablogėjimą lėmė B grupės vitaminų trūkumas.

Alergija B grupės vitaminams

Nors B grupės vitaminai - tai organizmui būtinos bei gerą bendrąją sveikatą ir organų ar jų sistemų funkcijas palaikančios medžiagos, vis tik svarbu atkeipti dėmesį į rekomenduojamas paros dozes bei teisingą pasirinkimą. Alergija - tai stipri, neįprasta organizmo reakcija, atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą.

Kas ją išprovokuoja? Žmogaus organizme prieš įprastines aplinkos medžiagas ima gamintis tam tikri baltymai - imunoglobulinai E. Jie paprastai gaminasi tų žmonių organizme, kurie turi įgimtą polinkį iškreiptai reaguoti į alergenus, kitaip tariant į vienokias ar kitokias medžiagas, kurios ir sukelia alerginę reakciją.

Alergija dar kitaip yra vadinama civilizacijos liga, kurią nulėmė pasikeitęs gyvenimo būdas, urbanizacija, aplinkos užterštumas ir kt.

Alergijos tipai

Alergija pasireiškia patiems įvairiausiems dalykams: dulkėms, augalams, maistui, aplinkos taršai, gyvūnams, vaistams, sintetikai ir pan. Alerginės reakcijos gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Jos gali sukelti daug nepatogumų ar kančių.

Gydytojai alergologai skiria tris pagrindinius alergijos tipus:

1. Alergija maistui - Žmogaus imuninė sistema maistą suvokia, kaip kenksmingą dalyką organizmui. Dažniausiai alergiją išprovokuoja šie maisto produktai: kviečiai, sojos, riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvys ir vėžiagyviai, citrusiniai vaisiai. Maisto alergija atpažįstama iš šių simptomų: patinsta gerklė, darosi sunku kvėpuoti, skauda pilvą, išberia odą ar prasideda egzema, svaigsta galva, asmuo viduriuoja, vemia.
2. Kontaktinė alergija - Ją išprovokuoja organizmo reakcija į chemines medžiagas, sintetiką, vabzdžių įkandimus, kontaktą su gyvūnais. Simptomai - parausta oda, pastarąją niežti, gali išberti pūslelėmis.
3. Įkvepiama alergija - Ji pasireiškia, kai žmogus įkvepia tam tikrų medžiagų, į kurias jo organizmas reaguoja priešiškai. Alergines reakcijas gali sukelti dulkių erkutės, oro teršalai, žiedadulkės. Šios alergijos simptomai - niežti akių vokus, akys parausta, peršti, ašaroja, vargina priepuolinis čiaudulys, sloga, sunkiau kvėpuoti pro nosį. Nosis užburksta, patinsta, niežti. Dėl slogos susilpnėja uoslė.

Alergija gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kokio tipo alergenai sukelia imuninės sistemos reakciją:

• Odos alergija - įprastai pasireiškia kontaktiniu dermatitu, dilgėline arba atopiniu dermatitu. Ji atsiranda tada, kai oda tiesiogiai sąveikauja su alergenu.
• Alergija maistui - išsivysto, kai organizmas reaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Vieni dažniausių alergenų - gyvulinės kilmės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, soja, kviečiai, žuvis ir vėžiagyviai. Simptomai gali paveikti virškinimo sistemą, odą, kvėpavimo takus arba sukelti sisteminę reakciją (anafilaksiją).
• Sezoninė alergija (šienligė) - įprastai atsiranda dėl ore sklandančių žiedadulkių. Šienligė dažniausiai pasireiškia pavasario ir vasaros sezonais.

Kada negalima vartoti B grupės vitaminų?

Nors B grupės vitaminai yra būtini organizmo funkcijoms, įskaitant energijos gamybą, nervų sistemos palaikymą ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tam tikromis aplinkybėmis šių vitaminų vartojimas gali būti nerekomenduojamas ar net pavojingas. Štai situacijos, kada reikėtų atsargiai elgtis su B grupės vitaminų papildais:

• Alergija ar jautrumas: Kai kurie žmonės gali būti alergiški tam tikroms B grupės vitaminų formoms ar jų papildų sudedamosioms dalims. Alergijos simptomai gali apimti odos bėrimą, niežėjimą, kvėpavimo sunkumus. Jei pasireiškia alerginė reakcija, būtina nedelsiant nutraukti vartojimą ir kreiptis į gydytoją.
• Hipervitaminozė: Nors B grupės vitaminai dažniausiai yra vandenyje tirpūs, todėl jų perteklius pašalinamas su šlapimu, per didelis tam tikrų vitaminų kiekis gali sukelti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, vitaminas B6 per didelis kiekis gali sukelti nervų pažeidimą, rankų ar kojų dilgčiojimą, o vitaminas B3 (niacinas) gali sukelti odos paraudimą, kepenų pažeidimą ar virškinimo sutrikimus. Todėl svarbu nevartoti papildų, kuriuose yra didelės dozės, be gydytojo priežiūros.
• Tam tikros ligos ir būklės: Kai kurios sveikatos problemos gali apsunkinti B grupės vitaminų metabolizmą arba padidinti jų pertekliaus riziką. Pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis, per didelis B grupės vitaminų vartojimas gali apsunkinti inkstų darbą, o sergant kepenų ligomis, vitaminas B3 ir kiti B grupės vitaminai didelėmis dozėmis gali pažeisti kepenis.
• Sąveika su vaistais: B grupės vitaminai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, keisdami jų poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai gali mažinti B grupės vitaminų įsisavinimą, vaistai nuo epilepsijos gali sumažinti vitamino B6 lygį organizme, o vitaminas B12 gali turėti įtakos kraujo krešėjimo procesams. Prieš pradedant vartoti B grupės vitaminų papildus, būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
• Perteklinis vartojimas per mitybą: Jei vartojate daug B grupės vitaminų turinčių maisto produktų (pvz., mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno produktų), papildomi papildai gali būti nereikalingi ir sukelti hipervitaminozės riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasitarti su gydytoju, jei:

• Jaučiate neįprastus simptomus pradėję vartoti B grupės vitaminų papildus.
• Turite lėtinių sveikatos sutrikimų (pvz., kepenų ar inkstų ligų).
• Planuojate vartoti dideles B grupės vitaminų dozes.

Kaip sau padėti?

Svarbiausia išvengti kontakto su alergijos sukėlėjais. Jei nežinote, kam esate alergiškas, galite atlikti specialius tyrimus ir tada bus daug lengviau kovoti su alergine reakcija. Alergija gydoma specialiais medikamentais - jie sumažina alerginius simptomus, stiprina imuninę sistemą.

Patarimai sezoninės alergijos prevencijai ir palengvinimui

Į sezoninę alergiją svarbu žvelgti kompleksiškai: taikyti ne tik medikamentinį gydymą, bet ir natūralias priemones bei koreguoti gyvenimo būdą. Aptarkime viską iš eilės.

• Sužinojus diagnozę, pirmiausiai pasidomėkite gydymo galimybėmis. Įprastai tai būna antihistamininiai vaistai, steroidiniai nosies purškalai ir alergenų imunoterapija. Pastaroji turi ilgalaikį poveikį ir didina toleranciją alergenams. Imunoterapija taikoma skiepų arba geriamųjų tablečių pavidalu.
• Alergija kankina ne pirmus metus? Venkite ją sukeliančių alergenų. Patikrinkite, kiek šiuo metu ore sklando žiedadulkių (tai padaryti galima čia), ir atsižvelgiant į tai planuokite veiklą gryname ore, arba paprašykite savo alergologo augalų žydėjimo kalendoriaus, kuris leis pasiruošti alergijų sezonui iš anksto.
• Pasirūpinkite aplinka, kurioje leidžiate daugiausiai laiko. Namuose ir automobilyje uždarykite langus, naudokite oro kondicionierių su specialiais antialerginiais HEPA filtrais. Grįžus iš lauko, nusivilkite viršutinius drabužius (ant jų gali būti prikibę žiedadulkių), nevaikščiokite su jais miegamajame ar kitose gyvenamosiose patalpose.
• Medicininė kaukė ar respiratorius gali praversti ne tik koronaviruso, bet ir alergijos prevencijai. Todėl išėjus į lauką kvėpavimo takus pasieks mažesnis kiekis alergenų, jeigu dėvėsite specialią kaukę. Nors barjeras nesulaikys 100 % žiedadulkių, bet gerokai sumažins jų patekimą į organizmą.
• Palengvinti simptomus gali reguliarus sinusų skalavimas drėkinamuoju fiziologiniu tirpalu. Tai paprastas, neskausmingas ir greitas būdas „išplauti“ nosies gleivinę nuo alergenų. Tiesa, drėkinti reikia ne tik nosies gleivinę, bet ir visą kūną. Neverskite kūno dehidratuoti - gerkite pakankamai skysčių, tokių kaip vanduo, šviežiai spaustos sultys, arbata ar natūralus sultinys. Tai palengvins alergijos simptomus.
• Nepamirškite sporto. Vidutinio intensyvumo fiziniai užsiėmimai veiksmingai mažina alergijos simptomus. Taigi jums nebūtina užsiimti ypač aukšto intensyvumo veikla, kad pagerintumėte išvaizdą, savijautą ir atsaką alergijai. Užtenka kasdien skirti 30 minučių bėgiojimui, dviračio minimui ar kitokiai vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
• Kiek netikėtas būdas kovoti su alergija ir jos simptomais - stiprinti imunitetą bei pasirūpinti mikrobioma. Užtikrinkite, kad netrūktų vitaminų ir mineralų normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti ir mikrobiomos įvairovei užtikrinti. Imuninę sistemą padeda palaikyti vitaminas C ir D, o mikrobiomai naudinga vartoti daug skaidulų ir prebiotinių medžiagų. Be to, vitaminas C veikia kaip natūralus antihistamininis preparatas, nes mažina histamino, kurį organizmas gamina reaguodamas į alergeną, kiekį.
• Nors gal tai ir nėra nauja informacija, tačiau būtina priminti: venkite vietų, kur yra rūkoma. Cigarečių dūmai gali padidinti slogą, niežulį, nosies užgulimą ar paskatinti akių ašarojimą. Tai galioja ir su kitokiais dūmais: židinių, laužų. Sudirginti gali net ir aerozoliniai purškalai, todėl stebėkite savijautą ir reaguokite į dirgiklius.
• Akupunktūra - kadais labai populiari, tačiau dar ir dabar naudinga procedūra yra natūralus būdas kovoti su alergijos simptomais. Nustatyta, jog Iš tradicinės kinų medicinos kilusi akupunktūra gali turėti teigiamą poveikį sezoninės alergijos simptomams.
• Ir galiausiai - stebėkite save. Kritiškai vertinkite aplinką ir veiksnius, kurie gerina arba blogina jūsų būklę sezoninės alergijos metu. Nuolat eksperimentuokite ir analizuokite savijautą.

Žinoma, padėti sau galite ir pakoregavę mitybą. Į mitybos racioną įtraukite patiekalus iš galvijų kepenų, taip pat - sardines, austres, tuną ir varškę. Tik svarbu atsiminti, kad šiuose produktuose esantis vitaminas B, ilgai juos verdant, troškinant ir/ar laikant aukštoje temperatūroje, praranda savo vertę.

Jei jums yra sunkus, sveikatai itin pavojingas vitamino B12 trūkumas, šalia vartojamų medikamentų nepamirškite ir lašišos, minėtų kepenėlių, kiaušinių, mėsos ir pieno - šie produktai padės įveikti jo trūkumą.

tags: #ar #nuo #b #vitamino #gali #buti