Ar Nuo Vitaminų Gali Būti Blogai: Simptomai ir Poveikis Organizmui

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kai dauguma mūsų nuolat skubame ir dirbame keliuose darbuose vienu metu, turi akivaizdų grįžtamąjį ryšį. Anot gydytojų, pasekmės, kai nerandame pakankamai laiko sau, savo poilsiui ir visavertei mitybai, gali būti skaudžios. Organizmas pavargsta nuo tokio tempo, išsiderina, ir jį pradeda pulti įvairios ligos, kurios imuninę sistemą nualina dar labiau. Įsisuka užburtas ratas.

Jaučiatės neaišku dėl ko pavargę? Vis dažniau užuot šypsojęsi, suirztate? Prasčiau miegate, nors miego lyg ir norisi? Pradėjo šerpetoti ar netgi trūkinėti oda, lūžinėti nagai? Plaukai taip pat prarado savo ankstesnį žvilgesį? Kojas traukia mėšlungis? Kamuoja nepaaiškinamas silpnumas? Vienas po kito atakuoja didesni ar mažesni negalavimai? Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, atsakymas, kas jus ištiko - labai paprastas. Jums tiesiog trūksta vitaminų. Kaip suprasti, kokių vitaminų stokojame labiausiai? Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?

Vitaminų Šaltiniai ir Poreikis

Kaip teigia mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, pagrindinis vitaminų šaltinis yra maistas. Jei pastarasis - visavertis, jei randame laiko ir galimybių normaliai ir reguliariai pavalgyti, jei puikiai jaučiamės, esame žvalūs ir aktyvūs, vitaminų mums greičiausiai netrūksta.

„Tačiau jau kelios kartos valgo vis daugiau kaip nors apdoroto, cheminiais, sintetiniais priedais „pagardinto“ ar greitai paruošiamo maisto. Tokia mityba tikrai neatitinka sveikos mitybos normų. Vadinasi, vitaminų ir reikalingų kitokių mikroelementų gauname ne tiek, kiek reikėtų. Taigi, visiems mums vienokiose ar kitokiose gyvenimo situacijose trūksta tam tikrų vitaminų, - atkreipia dėmesį „Camelia“ vaistininkė. - Kitas svarbus dalykas tas, kad vitaminų poreikis šiek tiek padidėja šaltuoju metų sezonu, mat daugumos mūsų mityba, deja, dar labiau suprastėja. Ir tai nutinka dėl absoliučiai natūralios priežasties - nėra tiek daug šviežių vaisių, daržovių, uogų. Kita vertus, jei ir būtų, dažnas žmogus jų nesuvalgo tiek, kad pakaktų organizmą aprūpinti vitaminais”. Be to, atšalus ir subjurus orams, pasak J. Cijunaitienės, mažiau laiko praleidžiame gryname ore, ne visi pakankamai dėmesio skiriame ir aktyviai fizinei veiklai. Natūralu, kad organizmo gynybinės galios silpnėja, o mūsų energija senka.

Svarbiausi Vitaminai ir Mikroelementai

Anot vaistininkės, šio vitamino stygių jaučiame absoliučiai visi. Vienas svarbiausių vitaminų - vitaminas D. „Vitamino D daugiausiai pasigamina būnant saulėje. Moksliškai įrodyta, kad tik maždaug 10 procentų jo yra gaunama su maistu. Kadangi Lietuvoje net ir vasarą ne visada galima mėgautis saule, vitamino D organizmas nepajėgia „prikaupti“ visiems metams, - pasakoja J. Cijunaitienė. - Šis vitaminas yra atsakingas už nepaprastai daug svarbių procesų vykstančių žmogaus kūne, taip pat stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą, slopina uždegiminius procesus“.

Daugiausia vitamino D turi riebi žuvis, kiaušinių tryniai, jautienos kepenys, fermentinis sūris, sviestas, riebus pienas.

Jais, J. Cijunaitienės teigimu, reikėtų laikyti vitaminus C, E ir A, mat pastarieji neutralizuoja laisvuosius radikalus, tokiu būdu palengvindami imuninės sistemos darbą. Taip pat B grupės vitaminus, kurie yra atsakingi už stabilią nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. Vitamino C daugiausia turi citrusiniai vaisiai, dauguma šviežių vaisių ir daržovių. Vitamino A gausu kukurūzuose, burokuose, morkose, moliūguose, tuo tarpu vitamino E - kviečių daiguose, riešutuose, žalios spalvos daržovėse, augaliniuose aliejuose. Vitaminais B turtingi grūdai, riešutai, žuvis, šviežios daržovės, pienas.Dar keli svarbūs imuniteto sargai

„Jeigu organizmui nepakanka vitamino A, gali sutrikti skrandžio, kepenų veikla, pablogėti regėjimas, kamuoja nuovargis. Trūkstant B grupės vitaminų, žmogus būna dirglesnis, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos. Stokojant vitamino C, žmogaus silpniau priešinasi ligoms, stresams, dažniau serga peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja jo darbingumas, pablogėja miegas bei nuotaika. Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, jį gali atakuoti migrenos priepuoliai, varginti kraujospūdžio problemos, - pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Nereikėtų pamiršti ir mikroelementų? Jie taip pat labai reikalingi.

• Cinkas padeda gyti žaizdoms, atgauti jėgas, yra atsakingas už medžiagų, reikalingų imuninei gynybai, kaupimą. Pagrindinis cinko šaltinis - jūros gėrybės, mėsa, riešutai, taip pat sūris, grūdai.
• Selenas - stabdo senėjimo procesus, padeda išsaugoti žvalią nuotaiką ir sveiką imunitetą. Jo gausu kepenyse, jūros gėrybėse, inkstuose, neskaidytų grūdų duonoje, įvairiuose grūduose.
• Kalcis reikalingas sveikiems dantims, kaulams, plaukams, nagams. Nemažai kalcio yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje, taip pat lapinėse bei žaliose daržovėse, žuvyje.
• Magnis labiausiai reikalingas raumenims, kalis - darniai širdies veiklai, cinkas būtinas audiniams atsinaujinti. Magnio šaltiniu laikoma kakava, riešutai, jūrų gėrybės, grūdai, pupos, žirniai, žalios lapinės daržovės. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūrų produktuose, kalio turtingi švieži ir džiovinti vaisiai, šviežios daržovės, pienas, mėsa“,- mikroelementus vardija ir jų privalumus nurodo vaistininkė.

Pagrindiniai vitaminų ir mikroelementų šaltiniai:

Ar Įmanoma Vitaminų Perdozuoti?

Pasak J. Cijunaitienės tiek vitaminų trūkumas, tiek jų perteklius organizmui yra blogai. „Verta nepamiršti vieno labai svarbaus dalyko - vitaminai yra dvejopi: tirpūs vandenyje (B grupės vitaminai, vitaminas C) bei riebaluose (vitaminai A, E, D, K). Pirmųjų organizmas nekaupia ir jų perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tu tarpu tirpių riebaluose vitaminų perteklius gali sukelti odos, kepenų pažeidimus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, veikti toksiškai. Taigi, saujomis vartoti vitaminus tikrai nesaugu. Pirmiausia reikia susitvarkyti savo mitybą. Jei tai nepadeda, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt atlikti vienokių ar kitokių tyrimų.

Vitamino D Trūkumas: Rečiau Minimi Simptomai

Lietuvoje nuolat girdime tai, jog mums, šiaurinėje Europos dalyje gyvenantiems, nuolat trūksta mitais ir legendomis apipinto vitamino D. Turbūt kiekvienas žinome, jog vitamino D pakankamai gauname vasaros metu, tačiau kitais metų laikais - vitaminas D mums gana svetimas. Ir deja, vasaros metu vitamino D pakankamai neprikaupiame. Internete apstu informacijos apie vitamino D trūkumo sukeliamus simptomus - sąnarių, raumenų skausmą, nuovargį, liguistumą. Bet ar žinojote, jog yra nemažai simptomų, sukeliamų vitamino D, apie kuriuos retai kas kalba?

Odos Problemos

Vitamino D trūkumas ant odos dažniausiai pasireiškia odos paraudimu, išsausėjimu, niežėjimu. Visgi, tai nėra vieninteliai simptomai, kuriuos gali sukelti šio vitamino trūkumas. Pasekmės gali būti ir daug sudėtingesnės, pavyzdžiui, vitamino D trūkumas dėl hormonų pokyčio gali iššaukti ir skatinti aknę bei paspartinti odos raukšlėjimąsi. Ir nors lengvesnius simptomus (paraudimą, išsausėjimą ir niežėjimą) padidinę vitamino D normą panaikinsite, komplikuotesnių simptomų galite taip lengvai ir neatsikratyti.

Plaukų Slinkimas

Plaukų slinkimas arba alopecija yra autoimuninis sutrikimas verčiantis imuninę sistemą atakuoti ir naikinti plaukų folikulus. Dėl šių organizmo procesų mūsų plaukai ant galvos (o kartais ir ant viso kūno) pradeda retėti arba slinkti. Turbūt jums iškilo klausimas - o kaip tam įtaką daro būtent vitaminas D? Vitaminą D mūsų odoje metabolizuoja keratinocitai, t. y. odos ląstelės apdorojančios keratiną, baltymą esantį plaukuose, odoje ir naguose.

Depresija ir Miego Sutrikimai

Nors atlikto tyrimo, įrodančio tiesioginę sąsają tarp depresijos ir vitamino D trūkumo nėra, šią išvadą sufleruoja pavieniai tyrimai. Malaizijos mokslininkų atliktame tyrime „Vitaminas D ir depresija: netiesioginio gydymo strategijos įrodymai“ nurodoma, jog didelė dalis žmonių, sergančių depresija taip pat turi ir mažą vitamino D kiekį kraujyje.

Vitamino D trūkumas neretai siejamas ir su miego sutrikimais bei prasta miego kokybe. Trūkumas gali pasireikšti tiek nemiga, tiek hipersomnija (mieguistumu). Vitaminas D vaikams ir suaugusiems taip pat gali apsunkinti užmigimą, trumpinti miego trukmę ir skatinti pabudimus naktį. Taip yra todėl, nes vitamino D receptoriai yra smegenų srityse, kuriose reguliuojamas miego ir pabudimo ciklas.

Egzema

Turbūt daug kas esame susidūrę su raudonais lopais atsirandančiais ant odos, kurie atrodo kaip išbėrimas. Susipažinkite - tai egzema, neinfekcinis, lėtinis odos uždegimas priverčiantis mūsų odą parausti, niežėti ir suskilinėti. Vitaminas D reguliuoja ir imuninę sistemą, ir odos barjero funkciją. Abu šie faktoriai - itin reikšmingi egzemos vystymuisi.

Vitamino D Trūkumas Vaikams

Trumpai tariant - taip. Vitaminas D vaikams taip pat yra itin svarbus vitaminas. Vaikams šio vitamino trūkumas gali pasireikšti irzlumu, nuovargiu, kaulų ir raumenų skausmais, sutrikusiu miegu bei pasyvumu.

Dėl vitamino D pertekliaus jūsų kraujyje gali padidėti kalcio kiekis ir pasireikšti hiperkalcemija, kurios dėka susilpnėja kaulai, kepenyse gali pradėti kauptis akmenys ar sutrikti širdies bei smegenų veikla. Taigi, ir suaugusiems, ir vaikams, tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų periodu svarbu sekti savo vitamino D normą kraujyje. Tą lengva padaryti atlikus vitamino D tyrimą. Vitamino D tyrimo kaina, palyginus su kitais tyrimais, nėra didelė, todėl šį tyrimą rekomenduojama atlikti porą kartų per metus.

Kalcis: Svarba ir Poveikis Organizmui

Kalcis yra esminis mineralas, dalyvaujantis kaulų ir dantų formavime, raumenų susitraukime, nervinių impulsų perdavime, kraujo krešėjime ir hormonų išsiskyrime. Kalcio paros norma priklauso nuo amžiaus ir fiziologinės būklės. 1-3 metų vaikams rekomenduojama apie 700 mg per dieną, 9-18 metų paaugliams - iki 1300 mg. Vyresnėms nei 50 metų moterims kalcio poreikis padidėja iki 1200 mg dėl kaulų tankio mažėjimo po menopauzės. Tarptautinės gairės gali skirtis: PSO rekomenduoja tik 500 mg per parą, o Jungtinė Karalystė - 700 mg.

Augalinės kilmės šaltiniuose taip pat yra kalcio: kopūstai (200 mg/240 ml), praturtintas augalinis pienas, amarantas (116 mg/240 ml), lapiniai kopūstai (250+ mg/240 ml). Kai su maistu gaunamo kalcio nepakanka, gali būti naudingi papildai. Dažniausiai vartojamos formos - kalcio karbonatas (40 % elementinio kalcio) ir kalcio citratas (21 %). Kalcio karbonatą reikia vartoti su maistu, nes jo įsisavinimui būtina skrandžio rūgštis. Optimali dozė - iki 500 mg vienu kartu, padalinta per kelis vartojimus dienos eigoje.

Kalcio Trūkumas ir Perteklius

Didesnė kalcio trūkumo rizika gali kilti moterims, vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir tam tikroms etninėms grupėms, ypač ne ispanų kilmės juodaodžiams. Kalcio stygius dažniausiai pasireiškia tose šalyse ar regionuose, kur ribotos galimybės įsigyti praturtintų ar natūralių kalcio šaltinių. Kalcio trūkumas gali pasireikšti raumenų mėšlungiu, tirpimu, dilgčiojimu aplink burną ir galūnes, bendru silpnumu bei nuovargiu. Neurologiniai požymiai apima atminties sutrikimus, dirglumą, sumišimą ir net traukulius. Kalcis iš mineralais praturtinto geriamojo vandens gali prisidėti prie bendro kiekio palaikymo.

Hiperkalcemija - tai būklė, kai kalcio kiekis kraujyje viršija 10,2 mg/dl (2,55 mmol/l). Dažniausios priežastys - pirminis hiperparatiroidizmas, tam tikri piktybiniai navikai, vaistų sąveika, skysčių trūkumas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Gydymas priklauso nuo priežasties ir gali apimti skysčių infuzijas, bisfosfonatus ar chirurginį prieskydinių liaukų šalinimą. Neurologiniai simptomai apima sumišimą, atminties praradimą, depresiją ar, sunkiais atvejais, traukulius ir stuporą. Širdies ir kraujagyslių komplikacijos gali sukelti aritmiją, aukštą kraujospūdį ir EKG pokyčius, kuriems gali prireikti gydymo.

Kalcio lygį galima palaikyti valgant produktus, kuriuose šio mineralo gausu: pieno produktus, praturtintą augalinį pieną, lapinius žalumynus, migdolus, sezamo sėklas ir ankštines daržoves. Jei vien mitybos nepakanka, gali būti naudojami papildai. Kalcio karbonatą rekomenduojama vartoti valgio metu, o dozes viršijančias 600 mg - padalyti. Individualūs poreikiai priklauso nuo amžiaus, lyties ir sveikatos būklės. Moterims po menopauzės dažnai reikia atidesnės kaulų tankio stebėsenos.

Sąveika su Vaistais ir Kofeinu

Taip, jei vartojami be maisto, kalcio papildai gali padidinti inkstų akmenų riziką. Riziką galima sumažinti vartojant papildus su maistu, ribojant natrio kiekį ir palaikant pakankamą vandens suvartojimą. Taip, kalcis gali mažinti kai kurių vaistų veiksmingumą. Norint išvengti sąveikos, vaistus reikėtų vartoti 2-4 val. prieš arba 4-6 val. po kalcio papildų. Kofeinas taip pat gali slopinti osteoblastų aktyvumą ir skatinti kaulų rezorbciją. Saikingas kofeino vartojimas (<300 mg per dieną) daro minimalų poveikį.

Kalcis ir Svorio Reguliavimas

Taip, kalcis gali padėti reguliuoti svorį. Pakankamas kalcio kiekis gali slopinti kalcitriolį, kuris gali sumažinti riebalų kaupimąsi ir padidinti riebalų skaidymą. Taip, kalcio papildai gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

B Grupės Vitaminai: Nauda Nervų Sistemai

Kaip rašoma pranešime spaudai, gydytoja teigia, jog gana įprasta siūlyti B grupės vitaminus atsiradus kokiems nors nervų sistemos pažeidams - blogėjant atminčiai, atsiradus nerimo sutrikimui, sutrikus miegui ar varginant dažniems nugaros skausmams. „Tikrai taip, jie yra būtini normaliai nervų sistemos funkcijai užtikrinti kaip ir kitiems organizme vykstantiems procesams. Tačiau tiek B grupės vitaminų yra ne vienas ir jie dalyvauja skirtingose cheminėse mūsų organizmo reakcijose, tiek nervų sistemos pažeidimai yra labai įvairūs ir jų priežastys yra skirtingos”, - apie tinkamo pasirinkimo svarbą kalba gydytoja.

Visgi šiais laikais, kai yra maisto perteklius, valgome tikrai įvairų ir kokybišką maistą, bet kokių vitaminų stoka yra gana reta. Tačiau kai kurių B grupės vitaminų stoka pasitaiko nesaikingai vartojantiems alkoholį, B12 vitamino stoka gali būti besilaikantiems griežtai veganiškos dietos ar sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, kuomet vitamino B12 pasisavinimas yra sutrikdomas.

Vitaminų Poveikis ir Simptomai

E. Petrauskienė sako, jog vitaminai, tai nėra vaistai ar cheminės medžiagos, turinčios kažkokį konkretų poveikį. Vitaminai - tai yra natūralios organinės kilmės medžiagos gaunamos su maistu, kai kuriuos gamina mūsų organizmas, tačiau nepakankamais kiekiais. Jos yra būtinos vykstant labai skirtingiems organizmo cheminiams procesams - tame tarpe dalyvaujant energijos apykaitoje, naujų ląstelių gamyboje, amino rūgščių apykaitoje, skaidant riebiąsias rūgštis, gaminant nervinių signalų pernešėjus (neurotransmiterius), kai kuriuos fermentus ir daugybėje kitų procesų.

„Jei vitaminų su maistu yra gaunama pakankamai, tai papildai jokio efekto neturės. Poveikis bus stebimas tik jei iš tiesų kokį nors simptomą sukėlė tam tikro vitamino stoka ir to vitamino atsargas papildysime. Tarkim nustačius mažakraujystę dėl vitamino B12 ir folio rūgšties (vitaminas B9) stokos, skyrus šiuos vitaminus kraujo rodikliai pagerėja“, - apie vitaminų poveikį sveikatai pasakoja šeimos gydytoja.

Kada Vartoti B Grupės Vitaminus?

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą ar tie simptomai yra tikrai susiję su vitaminų stoka. Dažniausiai visgi ne. Gyvename maisto pertekliaus sąlygomis, maistas papildomai praturtinamas įvairiais vitaminais, žiemą galime gauti vaisių ir daržovių, avitaminozės yra retos. Tačiau jos kartais pasitaiko esant tam tikroms dietoms ar ligoms, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas.

„Pavyzdžiui dietoje nesant gyvulinės kilmės maisto produktų pradeda trūkti vitamino B12, nes jo randama tik gyvulinės kilmės maiste. Šio vitamino pasisavinimas sutrinka sergant lėtinėmis skrandžio ligomis, su amžiumi lėtėjant absorbcijai žarnyne. Trūkstant B12 vitamino sutrinka normali kraujo ląstelių gamyba, gali atsirasti mažakraujystė. B12 vitaminas taip pat labai svarbus nervinėms ląstelėms, medžiagų apykaitos procesuose vykstančiuose nervų sistemoje, todėl esant stokai gali blogėti atmintis, kognityvinės funkcijos, atsirasti periferinės neuropatijos. Retais atvejais gali pasireikšti psichozės, manijos priepuoliai ar paralyžius. B12 vitamino trūkumas turbūt yra dažniausiai pasitaikantis iš visų B grupės vitaminų“, - simptomus, jei trūksta vitamino B12 vardina gydytoja.

Trūkstant kitų B grupės vitaminų (tokių kaip B1, B2, B3, B6) galimos polineuropatijos - jutimų sutrikimas, raumenų silpnumas, taip pat sunkiau susikaupti, blogėja atmintis. Taip pat galimi gleivinių, odos pažeidimai, gali atsirasti glositas (liežuvio gleivinės uždegimas, skilinėjimas). Esant folio rūgšties (B9 vitaminas) stokai, sutrinka kraujo ląstelių gamyba, nėštumo metu gali sutrikti embriono vystymąsis.

Žmonėms, kurių gyvenimo tempas įtemptas, vaistininkai pataria B vitaminą vartoti kas pusę metų. Gydytoja teigia, jog tai mitas „Vaistininkas nėra gydytojas ir negali nustatyti, kad vienam ar kitam žmogui tikrai yra vitaminų stoka. Tuo labiau, kad ji kartotųsi kas pusę metų“, - sako E. Petrauskienė.

Gyvenimo Būdo Poveikis

Mūsų nervų sistemai žymiai daugiau naudos bus ne iš papildų, o iš gyvenimo būdo pakeitimo. Kai apkrauname savo nervų sistemą nuolatiniu darbu: ne tik darbo vietoje, tačiau ir po darbo leisdami laiką socialiniuose tinkluose, internete, lėkdami iš vieno užsiėmimo į kitą ir planuodami trečią, išvarginame ją ir todėl atsiranda simptomai, kurių malšinimui bandome atrasti tabletę. Tačiau, deja, tabletės nėra. Pasak specialistės geriausias būdas yra tiesiog leisti nervų sistemai pailsėti: pasivaikščioti ar pasportuoti gryname ore, padirbėti sode, daugiau laiko skirti miegui, ramiam poilsiui, maloniems užsiėmimams, rankdarbiams.

Taip pat labai svarbu valgyti įvairų maistą - pilno grūdo miltų kepinius, ankštines ir kitas daržoves, mėsą, žuvį, vaisius, sėklas, riešutus, vengti didelio kiekio alkoholio, todėl kad alkoholis slopina daugelio B grupės vitaminų pasisavinimą.

tags: #ar #nuo #vitaminu #gali #buti #blogai