Ar Nuomotojas Turi Kompensuoti Mokesčius Nuomininkui?

Šiame straipsnyje aptarsime, ar nuomotojas turi kompensuoti mokesčius nuomininkui Lietuvoje. Nagrinėsime nuomos sutarties aspektus, komunalinius mokesčius ir įvairias situacijas, susijusias su būsto nuoma.

Keli procentai visų Lietuvos žmonių gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji. Kaip išvengti dažnų problemų, ar pasirašyti sutartį ir ką ten rašyti?

Nuomos Sutartis

Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”.

Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius. Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.

Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.

Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų “rekomendacijomis”, pvz.:

• Atsakomybę be kaltės (pvz. kad nuomininkas atsakys, jei butas sudegs, nors gaisras kiltų nuo kaimynų) arba didesnę atsakomybę nei realūs nuostoliai.
• Nuomotojo vienašališką sąlygų keitimą.
• Keisti nuomininko teises pagal jo šeimos narių skaičių, jei butas nėra per mažas.
• Riboti nuomininko teisę rinktis iš ko pirkti daiktus/paslaugas.

Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.

Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz. Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.

Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko. Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos.

Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą. Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.

Jei kažką pablogino (pvz. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.

Nuomotojo ir Nuomininko Teisės ir Pareigos

Svarbu suprasti, kokios yra nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos. Nuomininkas privalo:

• rūpestingai naudotis Patalpomis ir Daiktais. Nuomininkas privalo užtikrinti, kad šių reikalavimų tinkamai laikytųsi visi jo svečiai ar kiti asmenys, kurie yra Patalpose.
• laikytis visų Pastato ir/ar Bendro Naudojimo Objektų ir/ar Bendro Naudojimo Patalpų naudojimo instrukcijų ir/ar bet kokių kitų dokumentų, nustatančių jų naudojimo sąlygas.
• užtikrinti Patalpų ir jose esančio turto apsaugą nuo Pradžios Dienos iki Patalpų grąžinimo Nuomotojui pagal Grąžinimo Aktą dienos.

Nuomotojas nėra atsakingas ir, jeigu Šalys aiškiai raštu nesusitars kitaip, visą Sutarties galiojimo laikotarpį nebus atsakingas už jokių Patalpų įrengimo, atnaujinimo, pakeitimo ir/ar pritaikymo Nuomininkui darbų atlikimą.

Pasibaigus Sutarčiai Nuomininkas turi teisę pasiimti tik tuos Nuomininko atliktus Patalpų pagerinimus ir/ar pakeitimus, įskaitant jų rezultatus, kurie gali būti atskirti be žalos Patalpoms ir nebloginant Patalpų būklės.

Komunaliniai Mokesčiai ir Kitos Išlaidos

Nuomos Mokestis, Komunaliniai Mokesčiai, taip pat visi kiti Sutartyje numatyti mokėjimai pradedami skaičiuoti ir Nuomininko pareiga juos mokėti atsiranda nuo Pradžios Dienos.

Komunaliniai Mokesčiai yra nustatomi ir turi būti mokami už Patalpose suvartotą elektros energiją, vandenį, taip pat Patalpų šildymą, nuotekų šalinimą iš Patalpų, Patalpų administravimo ir kitas Patalpose faktiškai suteiktas paslaugas (Komunalinės Paslaugos). Nuomininkas papildomai moka už Komunalines Paslaugas, teikiamas Patalpoms.

Šalys susitaria, kad Nuomininkas per 30 (trisdešimt) dienų nuo Pradžios dienos, privalo kreiptis į Komunalines paslaugas teikiančius subjektus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo savo vardu. Atitinkamos sutartys su Komunalines ir kitas paslaugas teikiančiais subjektais yra sudaromos šios Sutarties pagrindu ir jokie papildomi dokumentai šios pareigos patvirtinimui Nuomininkui nėra išduodami.

Nuomininkas privalo apmokėti (kompensuoti) visas kitas su Patalpomis susijusias Nuomotojo išlaidas, kurias jis patiria kaip Patalpų savininkas, įskaitant, bet neapsiribojant bet kokias investicijas į Patalpų, Pastato ar jo atitinkamų dalių atnaujinimą, remontą, įrengimą ir pan.

Šalys susitaria, kad Nuomos Mokestis taip pat vienašališkai Nuomotojo gali būti padidintas (perskaičiuotas), informavus Nuomininką prieš 10 (dešimt) darbo dienų, siekiant kompensuoti jo išlaidas, susijusias su valstybei mokamais mokesčiais, kurie skaičiuojami Patalpoms ar yra su jomis tiesiogiai susiję (pvz.: žemės, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir panašūs mokesčiai) bei išlaidas, susijusias su Nuomotojo mokama Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR).

Nuomininkui vėluojant mokėti Nuomos mokestį ar kitus mokėjimus pagal Sutartį, Nuomininkas privalo mokėti 0,06 proc. (šešių dešimtųjų procentų) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo vėluojamos apmokėti sumos.

Konfliktinės Situacijos ir Jų Sprendimai

Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą. Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas.

„Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M. Taip pat situaciją aiškina ir Š. Tarutis. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

„Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“, - atkreipia dėmesį Š. M. „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“, - tvirtina M.

Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam - stengėsi tartis su šeimininkais. Vis dėlto derybos nepavyko - jei jis neinvestuos į namo atnaujinimus, šeimininkai nutrauks sutartį ir ras naujus gyventojus. Ekspertas iš teisinės pusės pastebėjo, kad dažnai tokiose sutartyse lieka „pilkųjų zonų“, dėl kurių viena pusė gali nesąžiningai manipuliuoti sąlygomis. Taip yra ir šiuo atveju. Tačiau pažymėjo, kad sutarties sąlygų keitimas ar nutraukimas yra teisės pažeidimas. Vis tiktai šiuo atveju remonto darbai, specialistų nuomone, nepriklauso mokėti nuomininkui. Jie nurodė, kur kreiptis ir ką daryti tokiomis ar panašiomis situacijomis bei kaip jų išvengti.

Pavyzdys iš Praktikos

Būstą besinuomojantis vyriškis Karolis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle pasidalino buto šeimininkų atsiųsta sąskaita. Jam kilo klausimas, ar už visus išvardintus punktus iš tiesų priklauso mokėti besinuomojančiam butą. Karolis rašė, kad, jo manymu, už paskutinius tris punktus, t.y. vandentiekio remonto darbus, stogo remonto darbus ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui priklauso mokėti savininkui, nes tai yra investiciniai tvarkymai.

Toks įrašas sulaukė nemažos pasipiktinimo bangos. Žmonės dalinosi, kad jie ar jų pažįstami buvo pakliuvę į panašią situaciją ir kad tokiu atveju arba reikia teisininko pagalbos, arba ieškoti kito būsto. Mat buto savininkai esą neturi teisės laikinai besinuomojančio asmens reikalauti investuoti į jų nekilnojamą turtą.

Apie savaitę laiko aiškinęsis su buto šeimininkais Karolis tv3.lt redakcijai papasakojo, kad vis tik susitarti su buto savininku nepavyko. Teisininkas pažymi, kad nuomininkas, kompensavęs nuomotojui išlaidas už bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, vis dėlto netampa šių objektų bendrasavininku.

Teisiniai Aspektai

Nekilnojamojo turto projektus kuriančios ir valdančios įmonės „Citus“ teisininkas Silvestras Sušickis nurodo, kad, bendru atveju, abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai yra numatomi sutartyje. Jo teigimu, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba teisės aktai, pagrindinis jų - Civilinis kodeksas.

Teisininkas pažymi, kad sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka taip pat turi būti numatomi sutartyje ir (arba) įstatymuose. Sutartis negali būti nutraukta nesant joje ar teisės aktuose numatyto teisėto pagrindo. VVTAT nurodo, kad šiuo atveju tarp nuomininko ir nuomotojo susiklosto sutartiniai santykiai. Taigi, visas nuomos sąlygas abi pusės aptaria sutartyje. Tai apima ir įvairių mokesčių mokėjimą, sutarties nutraukimo sąlygas. Todėl, tarnybos teigimu, prieš pasirašant sutartį nuomininkui svarbu susipažinti su visomis numatytomis sąlygomis, klausti nuomotojo, jei kyla neaiškumų, aptarti joje nuomos terminą, kainą, kas į kainą įeina (pavyzdžiui, ar į kainą įeina komunaliniai mokesčiai, jei neįeina ir mokami papildomai, tai kokiu būdu mokami ir pan.).

VVTAT taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant atsakyti į vartotojo pateikiamus klausimus, būtina išanalizuoti šalių sudarytą sutartį, nuomotojo ir nuomininko teikiamus paaiškinimus dėl kilusio ginčo.

„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuomotojui išnuomojus būstą šis netampa nuomininko nuosavybe. Tad, šalims nesutarus kitaip, lėšos ir mokesčiai, kuriais siekiama dabar ar ateityje pagerinti būsto kokybę, kad jis būtų tinkamas ir saugus gyventi, neturėtų būti perkeliami nuomininkui“, - aiškino VVTAT atstovai.

Tačiau jie pažymi, kad jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.

Perdavimo Aktas

Patalpų perdavimas Nuomininkui pažymimas abiejų Šalių pasirašomu Nuomotojo pateiktos formos Perdavimo Aktu. Nuomotojas turi teisę atsisakyti pasirašyti Perdavimo Aktą, iki tol, kol Nuomininkas nėra sumokėjęs visų sumų, kurias turėjo prievolę sumokėti.

Jeigu Nuomininkas atsisako priimti Patalpas Bendrųjų Sąlygų 8.4 punkte numatytu pagrindu, Šalys įsipareigoja nedelsiant užfiksuoti nustatytus esminius Patalpų trūkumus Patalpų defektų akte, kuris, pasirašytas abiejų Šalių, tampa neatskiriama Sutarties dalimi. Nuomotojas privalo pašalinti minėtame Patalpų defektų akte užfiksuotus esminius Patalpų trūkumus per protingą terminą ir, juos pašalinęs, informuoti apie tai Nuomininką.

tags: #ar #nuomotojas #turi #kompensuoti #mokescius