Skyrybos Lietuvoje gali vykti tiek per teismą, tiek pas notarą, tačiau abiem atvejais reikia pateikti tam tikrus dokumentus. Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Tinkamai parengti dokumentai skyryboms ne tik pagreitina procesą, bet ir leidžia sutaupyti dalį išlaidų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti svetimą asmenį iš buto, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė Lietuvoje. Situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, skyrybos su sutuoktiniu, kuris negyvena bute, arba tiesiog noras išregistruoti asmenį, kuris jūsų būste tik deklaruotas, bet faktiškai negyvena. Aptarsime teisinius aspektus, savininko teises ir veiksmus, kurių reikia imtis norint sėkmingai išregistruoti asmenį.
Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
Santuokos Nutraukimas ir Turto Dalybos
Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas.
Turto Padalijimo Principai
Pagal įstatymą, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas lygiomis dalimis, nebent yra pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, pirmiausia siekia užtikrinti teisingumą ir atsižvelgia į įvairius aspektus. Jei sutuoktiniai augina nepilnamečius vaikus, didesnė turto dalis gali būti skiriama tam iš tėvų, su kuriuo vaikai lieka gyventi. Taip pat gali būti atsižvelgiama į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo finansinę padėtį.
Svarbu pažymėti, kad turtas, kuris buvo vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė iki santuokos, paprastai nėra dalijamas, tačiau jei jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ar pastangomis, jis gali būti pripažintas bendru.
Svarbus aspektas turto dalybose yra finansiniai įsipareigojimai. Skyrybų metu dalijamos ne tik pajamos ir turtas, bet ir skolos. Tai reiškia, kad jei vienas iš sutuoktinių santuokos metu prisiėmė paskolą šeimos reikmėms, šis įsipareigojimas gali būti laikomas bendra prievole.
Norint išvengti ginčų ir užtikrinti aiškias turto dalybų sąlygas, sutuoktiniai gali iš anksto sudaryti vedybų sutartį, kurioje apibrėžiama, kaip turtas bus valdomas tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus.
Turto Padalijimas Esant Bendram Sutarimui
Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Turto Teisinis Režimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas pilietis privalo būti deklaruotas gyvenamojoje vietoje. Jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie savivaldybės. Tačiau, jei asmuo turi nekilnojamojo turto, savivaldybė jo nedeklaruos ir neįrašys į nedeklaravusių asmenų sąrašus.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, reikia pateikti duomenis apie patalpos savininką (bendraturčius) ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje. Savininkas gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista gyventi toje patalpoje.
Savininko Teisės ir Galimybės Išregistruoti Asmenį
Patalpos savininkas turi teisę pateikti prašymą deklaravimo įstaigai panaikinti jam priklausančioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Tačiau svarbu, kad asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyventų toje patalpoje.
Taigi, norint išregistruoti asmenį iš buto, reikia:
- Įrodyti, kad asmuo negyvena bute (pavyzdžiui, liudininkų parodymais).
- Kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinio išregistravimo.
- Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę ir užpildyti formą su prašymu dėl asmens išregistravimo iš buto.
Seniūnija gali atsisakyti išdeklaruoti asmenį be teismo sprendimo, net jei butas yra jūsų asmeninė nuosavybė. Jie gali nerizikuoti, žinodami galimas pasekmes, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai.
Teismo Sprendimas - Būtina Sąlyga?
Dažniausiai, norint išregistruoti asmenį, reikalingas teismo sprendimas. Savivaldybė pati nesiims išdeklaravimo, todėl su liudininkais reikia kreiptis į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.
Veiksmai Norint Išregistruoti Asmenį Iš Buto
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Įrodymų rinkimas | Surinkite įrodymus, kad asmuo negyvena bute (liudininkų parodymai, sąskaitos už komunalinius patarnavimus). |
| Kreipimasis į teismą | Pateikite teismui prašymą dėl asmens priverstinio išregistravimo. |
| Teismo sprendimas | Gaukite teismo sprendimą dėl asmens išregistravimo. |
| Kreipimasis į savivaldybę | Su teismo sprendimu kreipkitės į savivaldybę ir užpildykite prašymą dėl asmens išregistravimo iš buto. |
Svarbūs Aspektai ir Patarimai
- Sutuoktinio išregistravimas po skyrybų: Skyrybų byloje galite pareikšti reikalavimą dėl buvusio sutuoktinio išdeklaravimo.
- Komunaliniai mokesčiai: Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių.
- Buto pardavimas: Registruotas asmuo gali apsunkinti buto pardavimą.
- Žodinė panaudos sutartis: Jeigu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Tokiu atveju galima spręsti, kad sutuoktinis pažeidžia savo pareigą apmokėti dalį komunalinių mokesčių.