Ar po nuomos gali dirbti: laikinojo įdarbinimo ypatumai Lietuvoje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia nemažai įmonių klausimų apie galimybę vykdyti laikinąjį įdarbinimą, t. y. nuomoti darbuotojus. Darbuotojų „nuoma“, teisės aktuose vadinama laikinuoju įdarbinimu, gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus.

Plečiantis nuotolinio darbo galimybėms, auga ir laikinųjų darbuotojų paklausa. Kai kurios įmonių grupės taip pat „dalinasi“ darbo jėga. Darbuotojas įdarbinamas vienoje įmonėje, nors aptarnauja kelias grupės bendroves, taip užtikrinant darbuotojo darbo krūvį.

Taigi, kas yra darbuotojų „nuoma“ Lietuvoje? Tai yra tokia darbo santykių forma, kuomet Laikinasis darbuotojas įdarbinamas Laikinojo įdarbinimo įmonėje su tikslu juos siųsti dirbti kitos įmonės (darbo naudotojo) naudai. Laikinojo įdarbinimo (darbuotojų „nuomos“) veikla gali užsiimti tik įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą.

Pažymėtina, kad ši galimybė niekada nebuvo draudžiama. 2011 m. gegužės 19 d. priimtas LR Įdarbinimo per Laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kurio nuostatos 2017 m. liepos 1 d. perkeltos į LR Darbo kodeksą.

Laikinojo įdarbinimo teisiniai aspektai

Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgaras Lisica pažymi, kad esant laikinajam įdarbinimui susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei sudarius darbo sutartį su darbuotoju tarp šalių atsiranda darbo santykiai, o laikinojo įdarbinimo įmonei ir laikinojo darbo naudotojui sudarius darbuotojų nuomos sutartį atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.

Laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

Patarėjas E. Lisica akcentuoja, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.

Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones - tai laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse, turint tikslą juos pagal laikinojo darbo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, kuris siekia pelno iš darbo jėgos teikimo darbo naudotojams, kadangi pati neorganizuoja darbo ir nepriima darbuotojo veiklos rezultatų - tai daro laikinojo darbo naudotojas.

Laikinojo įdarbinimo įmonė gali vykdyti veiklą, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Anot specialisto, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į VDI sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasirašytą prašymą galima atsiųsti el. paštu.

Patarėjas E. Lisica atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veiklos nėra licencijuojamos veiklos.

VDI sprendimu patvirtina, kad darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra įrašytas į VDI interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Laikinojo įdarbinimo įmonės kartą per mėnesį turi teikti VDI informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.

E.Lisica atkreipia dėmesį, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.

Kitaip tariant, laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai įmonė tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas.

Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, kuris siekia pelno iš darbo jėgos teikimo darbo naudotojams, kadangi pati neorganizuoja darbo ir nepriima darbuotojo veiklos rezultatų - tai daro laikinojo darbo naudotojas.

Laikinojo įdarbinimo įmonių pareigos ir atsakomybės

Laikinojo įdarbinimo įmonės VDI pranešimus turi teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, už vasario mėn. - iki kovo 15 d., už kovo mėn. - iki balandžio 15 d. ir t. t.). Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais kiekvieną kartą išsiunčia automatinius priminimus apie šią pareigą.

Norint suteikti įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonei EPDS, reikia pateikti laisvos formos prašymą su įmonės rekvizitais: nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir pareigas. Vadovo ar jį atstovaujančio asmens pasirašytą prašymą siųsti el. paštu.

Specialistas akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu VDI iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, VDI darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos.

Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateikė informacijos, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Jeigu darbdavys VDI nurodo, kad daugiau negu tris iš eilės einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.

Užsieniečių įdarbinimo sąlygos

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Taigi, užsienietis galėtų dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik tuo atveju, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą laikinojo darbo pagrindu ir atitinka minėto įstatymo 44 straipsnyje nustatytas papildomas sąlygas dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Darbuotojų nuoma ar terminuotas įdarbinimas: skirtumai ir ypatybės

Kai verslas susiduria su laikinu darbo jėgos poreikiu arba nori lanksčiau valdyti personalo klausimus, dažnai iškyla dilema - pasirinkti darbuotojų nuomą ar terminuotą įdarbinimą? Nors abiem atvejais kalbame apie laikinį darbo santykį, šios dvi formos veikia pagal visiškai skirtingus principus ir sukuria skirtingus teisinius, finansinius bei organizacinius santykius.

Pats svarbiausias skirtumas, kurį turite suprasti pirmiausia, yra tai, kas juridiškai yra darbuotojo darbdavys. Darbuotojų nuomos atveju situacija yra tokia: egzistuoja trys šalys, ne dvi. Turite darbuotoją, turime įmonę, kuri realiai naudojasi darbuotojo darbu (ją vadinsime įmone gavėja), ir turime tarpininkę - darbuotojų nuomos agentūrą arba personalo įmonę. Štai ko daug žmonių nesupranta iškart: darbuotojas juridiškai yra įdarbintas nuomos agentūroje, o ne toje įmonėje, kurioje jis faktiškai kasdien dirba. Darbo sutartį jis pasirašo su agentūra, atlyginimą gauna iš agentūros, jo darbo santykius reglamentuoja sutartis su agentūra.

Terminuoto įdarbinimo atveju viskas daug paprasčiau. Turite tik dvi šalis: darbuotoją ir įmonę, kurioje jis dirbs. Jie abu pasirašo terminuotą darbo sutartį tiesiogiai tarp savęs. Darbdavys yra ta įmonė, kurioje darbuotojas faktiškai dirbs. Jokių tarpininkų, jokių agentūrų nėra ir nereikia.

Praktinis pavyzdys:

Įsivaizduokime konkrečią situaciją, kuri padės geriau suprasti. Turite gamybos įmonę ir jums reikia papildomų darbuotojų sezonui - tarkime, trims mėnesiams. Jei renkitės darbuotojų nuomą, jūs kreipiatės į personalo agentūrą ir pasakote: mums reikia penkių darbuotojų, tokios ir tokios kvalifikacijos, tokiam ir tokiam laikui. Agentūra suranda šiuos darbuotojus, pasirašo su jais darbo sutartis, ir šie darbuotojai ateina dirbti pas jus. Jūs jiems duodate darbo užduotis, organizuojate jų darbo dieną, kontroliuojate rezultatus. Bet kai ateis laikas mokėti atlyginimus, jūs perveskite pinigus agentūrai, o agentūra moka darbuotojams.

Dabar pažiūrėkime, kaip atrodytų ta pati situacija su terminuotu įdarbinimu. Jūs skelbiаtе darbo skelbimus arba tiesiogiai ieškote darbuotojų. Surandu penkis tinkamus žmones ir su kiekvienu pasirašote terminuotą darbo sutartį - pvz., nuo vasario pirmos iki gegužės paskutinės. Šie darbuotojai tampa jūsų įmonės darbuotojais visomis prasmėmis. Jūs jiems mokate atlyginimus tiesiai iš savo kasos, jūs tvarkotе visą darbo sutarčių administravimą, jūs jiems suteikiate visas socialines garantijas, jūs su jais sprendžiate visus kasdienius klausimus.

Darbuotojų nuomos modelyje įmonė gavėja (tai yra jūs, jei nuomojatės darbuotojus) turi aiškiai apibrėžtą atsakomybės sferą. Jūs atsakote už darbo saugą toje darbo vietoje, kurioje darbuotojas dirbs pas jus. Jei jūsų gamykloje blogos darbo sąlygos ir darbuotojas susižeidžia, atsakomybė guls jums ant pečių. Jūs taip pat turite užtikrinti, kad darbuotojui būtų suteiktos tinkamos darbo priemonės ir sąlygos darbui atlikti. Tačiau viskas, kas susiję su darbo santykių administravimu, mokesčių mokėjimu, atostogų skaičiavimu, nedarbingumo išmokų tvarkymu - tai viskas tenka nuomos agentūrai.

Terminuoto įdarbinimo atveju viskas paprasta - jūs esate darbdavys, vadinasi jūs atsakote už viską. Nuo darbo saugos iki mokesčių mokėjimo, nuo atostogų suteikimo iki nedarbingumo apmokėjimo. Čia nėra kam nukreipti pirštą, jei kas negerai - visa atsakomybė ir visi įsipareigojimai yra jūsų rankose.

Kai nuomojatės darbuotojus, jūs mokate ne tiesioginį atlyginimą darbuotojui, o paslaugos mokestį agentūrai. Šis mokestis apima kelias sudedamąsias dalis. Pirmiausia, tai paties darbuotojo atlyginimas, kuris jam bus išmokėtas. Antra, tai visi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, kurias turi sumokėti darbdavys pagal Lietuvos įstatymus. Trečia, ir čia paslėpta esmė - tai agentūros marža, jos pelnas už teikiamą paslaugą. Ši marža paprastai svyruoja nuo dešimt iki trisdešimt procentų, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, nuomos trukmės ir sutarties sąlygų.

Terminuoto įdarbinimo atveju jūsų kaštai yra skaidresni ir tiesioginiai. Jūs mokate darbuotojo atlyginimą plius visus įstatymo numatytus mokesčius ir įmokas - pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, garantinį fondą ir panašiai. Čia nėra jokios tarpinės maržos, todėl grynieji kaštai paprastai bus mažesni nei nuomojant darbuotoją su panašiu atlyginimu. Tačiau turite įskaičiuoti savo vidines administravimo išlaidas: kažkas jūsų įmonėje turės praleisti laiką tvarkydamas dokumentus, skaičiuodamas atlyginimus, bendraudamas su Sodra ir mokesčių inspekcija.

Darbuotojų nuoma galima tik laikiniems darbams. Kas yra laikinas darbas? Įstatymas apibrėžia kelias situacijas. Tai gali būti sezoninis darbas, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar turizmo sektoriuje. Tai gali būti laikinas padidėjęs darbo krūvis, pavyzdžiui, per Kalėdas prekybos centrams. Tai gali būti situacija, kai jūsų nuolatinis darbuotojas serga ar yra atostogose ir reikia laikino pakaito. Tai gali būti ir projekto pobūdžio darbas, kuris turi aiškią pradžią ir pabaigą. Bet jūs negalite nuomotis darbuotojų nuolatiniams, pastoviems įmonės poreikiams.

Pagal Lietuvos teisę, tas pats darbuotojas negali būti nuomojamas tai pačiai įmonei gavėjai ilgiau nei penkerius metus iš eilės. Terminuota darbo sutartis Lietuvoje negali trukti ilgiau nei penkerius metus. Svarbiau tai, kad terminuotą darbo sutartį galima sudaryti tik tada, kai tam yra objektyvios priežastys. Negalite tiesiog spręsti „noriu su šiuo darbuotoju terminuotą sutartį, nes taip man patogiau”. Turi būti konkretus pagrindas: sezoninis darbas, projekto pobūdžio darbas, laikinas pakaitalas, laikinas darbo krūvio padidėjimas ir panašiai.

Darbuotojų nuomos atveju susidaro keista situacija - jūs privalote duoti darbuotojui darbo užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, bet kartu jūs nesate jo darbdavys. Kai agentūra išnuomoja jums darbuotoją, sudaromos dvi sutartys. Viena sutartis yra tarp agentūros ir darbuotojo - tai darbo sutartis, kuri nustato pagrindines darbo sąlygas: atlyginimą, darbo laiką, pareigybes ir panašiai. Kita sutartis yra tarp agentūros ir jūsų įmonės - tai darbuotojų nuomos sutartis, kuri nustato, kad darbuotojas dirbs jūsų įmonėje, kokias funkcijas atliks, kokias jūs turite teises ir pareigas. Ši antroji sutartis suteikia jums teisę organizuoti darbuotojo darbo procesą: duoti kasdienius darbo nurodymus, nustatyti darbo grafikus, kontroliuoti darbo kokybę, prašyti viršvalandžių, jei reikia. Tačiau tam tikrų sprendimų jūs negalite priimti savarankiškai - pavyzdžiui, jūs negalite tiesiogiai skirti darbuotojui drausminio nuobaudos arba vienašališkai pakeisti jo atlyginimo.

Terminuoto įdarbinimo atveju jūs turite visas normalias vadovo teises. Darbuotojas yra tiesiog jūsų darbuotojas, ir jūs su juo bendraujate kaip su bet kuriuo kitu savo darbuotoju. Galite duoti nurodymus, keisti užduotis, skirti atsakomybės sritis, net skirti drausmines nuobaudas, jei reikia.

Darbuotojas, kuris yra nuomojamas, dažnai jaučiasi esantis kažkur tarp. Jis dirba jūsų įmonėje, bet juridiškai priklauso agentūrai. Ateities perspektyva jam neaiški - nuomos sutartis gali pasibaigti bet kada. Jis gali jausti mažiau priklausomybės jūsų įmonei, mažiau lojalumo. Iš kitos pusės, jei esate įmonė gavėja, jums taip pat gali būti sunku investuoti į nuomojamo darbuotojo tobulėjimą. Ar verta siųsti jį į mokymų kursus, jei po dviejų mėnesių jo čia gali nebūti? Ar verta leisti jam dalyvauti įmonės renginiuose ir telktis komandą, jei jis ne nuolatinis narys?

Terminuotai įdarbintas darbuotojas jaučiasi visai kitaip. Jis yra tikras jūsų įmonės darbuotojas, nors ir su žinoma darbo santykių pabaigos data. Jis gauna tą patį prieigą prie įmonės sistemų, gali dalyvauti susirinkimuose, jaučiasi esantis komandos dalis. Dažnai terminuotas įdarbinimas gali virsti neterminuotu, jei abi šalys yra patenkintos - tai suteikia vilties ir motyvacijos darbuotojui.

Darbuotojų nuoma yra protingas pasirinkimas keliose situacijose. Pirma, kai jums reikia darbuotojų labai greitai ir neturite laiko ilgam atrankos procesui. Antra, kai jūsų poreikis labai aiškiai laikinas ir trumpalaikis - pavyzdžiui, dviems savaitėms per vasaros sezoną. Trečia, kai neturite vidaus personalo tarnybos arba administracinių pajėgumų tvarkyti darbo santykius.

Terminuotas įdarbinimas yra geresnis pasirinkimas kitose situacijose. Pirma, kai jūsų poreikis yra ilgesnis - pvz., keliems mėnesiams ar metams. Antra, kai jums svarbu darbuotojo įsipareigojimas ir integracija į komandą. Trečia, kai turite gerai veikiančią personalo tarnybą, kuri gali susidoroti su administravimu.

Apibendrinant, darbuotojų nuoma ir terminuotas įdarbinimas - abi yra teisėtos ir naudingos darbo jėgos valdymo formos, tačiau jos tarnauja skirtingiems tikslams ir turi skirtingų privalumų bei trūkumų. Prieš priimdami sprendimą, atidžiai įvertinkite savo situaciją.

Darbuotojų nuomos ir terminuoto įdarbinimo palyginimas

Šaltinis: sudaryta remiantis pateikta informacija.

Apibendrinant, darbuotojų nuoma suteikia didesnę lankstumą, greitesnį procesą ir išorėje paliekamą administravimą, bet kainuoja brangiau ir sukuria psichologinį atstumą tarp darbuotojo ir realaus darbo vietos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie darbuotojų nuomą

Su įdarbinimo įmonėmis susijusias žmonių baimes galima suprasti. Ne vienam darbo ieškančiam žmogui teko susidurti su pusiau ar visiškai nelegaliai veikiančiomis firmelėmis, kurios tik paima pinigus, o darbo taip ir nepasiūlo. Tad ko dažniausiai baiminasi darbo ieškantys žmonės ir kokie klausimai jiems kyla išgirdus žodžius „darbuotojų nuoma“?

1. „Kad gaučiau darbą, reikės susimokėti. O susimokėjus dar neaišku, ar ką pasiūlys, ar tik tuščiai vaikščiosiu į atrankas“

Turbūt tai dažniausias mitas apie įdarbinimo paslaugas. Tiesa yra ta, kad laikino įdarbinimo įmonės iš darbuotojų tikrai neima pinigų. Jos pajamas gauna ne iš žmonių, o iš tų įmonių, kurioms prireikia darbuotojų.

2. „Jei aš būsiu nuomojamas darbuotojas, tai kas man užtikrins socialines garantijas?“

Personalo nuomos įmonės savo darbuotojams suteikia visas įmanomas garantijas ir sumoka visus darbo mokesčius. Nuomojami darbuotojai, kaip ir visi kiti, turi teisę atostogauti, gauti atlygį už viršvalandžius, kompensacijas susirgus ir t.t.

3. „Padirbsiu porą ar trejetą mėnesių, o kas paskui? Ir vėl sėdėsiu be darbo?“

Personalo nuomos įmonių paslaugomis naudojasi labai įvairių sektorių bendrovės. Joms papildomos darbo jėgos gali prireikti dėl sezoniškumo, vykdomų naujų projektų ar padaugėjusių užsakymų. Todėl tokių situacijų, kad žmogui nebūtų įmanoma pasiūlyti jokio darbo, tiesiog nebūna.

4. „Jei būsiu nuomojamas darbuotojas, mane siuntinės po skirtingas darbovietes. Kalbų apie karjerą net negali būti“

Viskas priklauso tik nuo pačių darbuotojų - gerai dirbančio žmogaus nenorės atsisakyti joks darbdavys. Apie 15-20 proc. laikinųjų darbuotojų tampa nuolatiniai, sėkmingai įsitvirtina ir siekia karjeros.

5. „Darbuotojai nuomojami tik sunkiam fiziniam darbui. Tačiau aš tam visiškai netinku“

Šiuo metu personalo nuomos bendrovių pagrindinėmis klientėmis tampa paslaugų sektoriaus įmonės, kuriose darbas tikrai nėra fiziškai varginantis. Vyrauja akivaizdi tendencija, kad ieškoma kur kas įvairesnių darbuotojų - klientų aptarnavimo specialistų, vadybininkų, kvalifikuotų darbininkų.

Apibendrinant, laikinasis įdarbinimas (darbuotojų „nuoma“) gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus.

tags: #ar #po #nuomos #gali #dirbti