Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto dovanojimo ypatumus Lietuvoje, ypač kai dovana gaunama santuokos metu. Išnagrinėsime, ar dovanojimas turtas tampa bendra nuosavybe, kokie mokesčiai taikomi ir kaip teisingai įforminti dovanojimo sandorį. Taip pat aptarsime paveldėjimo klausimus, jei turto savininkas miršta.
Dovanojimo Sutarties Ypatumai
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.
Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.
Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį.
Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos. Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Nekilnojamo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje.
Dokumentai reikalingi dovanojant butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Ar galima padovanotą turtą padaryti bendra nuosavybe?
Dažnai kyla klausimas, ar galima padaryti, kad vyrui dovanotas butas taptų bendra sutuoktinių nuosavybe. Jeigu vyras notariškai patvirtintų, kad sutinka savo dovanotą butą, raštiškai patvirtinti musų bendru turtu. Ar taip galima?
Taip, tai yra įmanoma. Sutuoktiniai gali susitarti dėl turto teisinio režimo pakeitimo, įformindami tai notariškai. Tokiu atveju, dovanojimas turtas gali tapti bendra jungtine nuosavybe.
Pavyzdžiui, jei vyrui mama padovanojo žemę su namuku, o sutuoktiniai tą trobelę nugriovė ir pastatė naują didelį namą, tai tas namas priklauso ir jiems su vaikais, jei turtas buvo įteisintas kaip bendra nuosavybė.
Mokesčiai už dovanojamą turtą
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka.
Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Jei dovaną priimate iš pirmos eilės giminaičio ir neplanuojate parduoti šio turto, galite priimti dovaną pagal registrų centro nustatytą vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Jei nesate pirmos eilės giminaitis ir neplanuojate parduoti turto, galite priimti dovaną pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.
Paveldėjimo klausimai
Jei asmuo miršta, jo turtas paveldimas pagal įstatymą arba testamentą. Jei yra testamentas, turtas paveldimas pagal jame nurodytus nurodymus. Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą, atsižvelgiant į įpėdinių eilę.
Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Mirus sutuoktiniui, paveldimą turtą sudarytų tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, tiek asmeninės nuosavybės teise turimas turtas.
Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Pavyzdžiui, jei po vyro mirties dėl palikimo priėmimo kreiptųsi žmona ir abu jo vaikai, žmona paveldėtų 1/4 dalį, o vaikai lygiomis dalimis po 3/8 dalis. Jei kreiptųsi tik žmona ir vienas vaikas, žmona paveldėtų 1/4 dalį, o vaikas 3/4 dalis.
Įpėdinių eilės
- Pirma eilė: vaikai (įvaikiai)
- Antra eilė: tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai
- Trečia eilė: seneliai (iš tėvo ir motinos pusės)
- Ketvirta eilė: broliai ir seserys
- Penkta eilė: brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios)
- Šešta eilė: tetos ir dėdės
Svarbu atsiminti, kad įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tik nesant aukštesnės eilės įpėdinių arba jiems atsisakius palikimo.
Kaip parduoti dovanotą turtą?
Dovanotą turtą galima parduoti bet kada, tačiau svarbu žinoti apie mokestines prievoles. Jei turtas parduodamas anksčiau nei po 10 metų, gali tekti mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno.
Pelnas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo ir dovanojimo kainų. Jei turtas parduodamas pigiau arba už tą pačią kainą, GPM nemokamas.
Štai pagrindiniai žingsniai parduodant dovanotą turtą:
- Susipažinkite su turto detalėmis ir dokumentais.
- Įvertinkite turto rinkos vertę.
- Sukurkite reklaminius skelbimus ir rinkodaros strategiją.
- Veskite derybas su potencialiais pirkėjais.
- Pasikonsultuokite su teisininkais ar nekilnojamojo turto brokeriais.
- Sudarykite sandorį notarų biure.
Išvada
Nekilnojamojo turto dovanojimas yra populiarus būdas perleisti turtą Lietuvoje. Svarbu žinoti teisinius ir mokestinius aspektus, kad išvengtumėte problemų ateityje. Tinkamai įforminus dovanojimo sutartį ir atsižvelgiant į įpėdinių eiles, galima užtikrinti, kad turtas bus perduotas teisingai ir efektyviai.
| Situacija | Mokesčiai | Pastabos |
|---|---|---|
| Dovanojimas tarp pirmos eilės giminaičių | Netaikomi | Tėvai, vaikai, sutuoktiniai, seneliai |
| Dovanojimas kitiems asmenims (vertė viršija 2500 EUR) | 15% GPM nuo viršijamos sumos | Reikia mokėti mokesčius nuo sumos, viršijančios 2500 EUR |
| Turto pardavimas po dovanojimo (praėjo mažiau nei 10 metų) | 15% GPM nuo pelno | Pelnas = pardavimo kaina - dovanojimo kaina |
Ši informacija yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip individuali teisinė konsultacija. Jei turite specifinių klausimų, rekomenduojama kreiptis į teisininką ar notarą.