Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra ypatingos svarbos visuomenės informavimo priemonė, kurios veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais.
LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.
LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms.
LRT organai yra Taryba ir LRT generalinis direktorius.
LRT forumas | 2026-03-09
LRT Taryba
Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų.
Taryba sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tarybą sudaro:
- keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys;
- keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų);
- keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į Tarybos narius, kuri atitiktų šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.
Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją.
Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų darbo patirtį.
Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, meras, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.
Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto.
Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT yra privalomi. Šiame įstatyme, LRT įstatuose ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba, siekdama gauti ekspertines rekomendacijas, sudaro nuolatinius ir laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių Tarybos komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Nuolatiniai Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą komiteto darbo reglamentą.
Jeigu LRT generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų apsvarstyti LRT generalinio direktoriaus prašymą.
Taryba kiekvienais metais iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę LRT veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios buvo gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu.
Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.
LRT Generalinis Direktorius
LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Reikalavimai LRT Generaliniam Direktoriui
Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui.
Jeigu asmuo, išrinktas LRT generaliniu direktoriumi, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Asmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai nedelsdami turi atsisakyti einamų pareigų po paskyrimo generaliniu direktoriumi.
Generaliniu direktoriumi negali būti renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.
LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai. Seimo darbo grupė sutarė, kad atleisti nacionalinio transliuotojo vadovą dėl nepasitikėjimo reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų. LRT generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu, jeigu už tai slaptai balsavuoja daugiau kaip pusė tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Asmuo LRT generalinio direktoriaus pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT vadovų atlyginimai
Aštuonių vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų pareiginei algai pernai LRT išmokėjo daugiau kaip 781 tūkst. eurų - 88 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais, rodo viešosios įstaigos finansinė ataskaita. Vidutinė vieno LRT vadovo pareiginė alga pernai sudarė 8,13 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Kas mėnesį jie gavo vidutiniškai 900 eurų daugiau nei 2023 m. ir 1513 eurų daugiau nei 2022 m. Be to, pernai LRT vadovams buvo išmokėta virš 45 tūkst. eurų priedų, priemokų ir premijų. Dar 32 tūkst. eurų jų darbo užmokesčio sąnaudų ataskaitoje įvardijama kaip „kita“.
LRT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Augustė Mikulėnaitė portalui „tv3.lt“ teigė, kad patvirtinta atlygio politikos sistema siekiama „pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus“. Anot jos, įstaigos darbuotojų pareiginis atlygis pernai kilo 17,2 procentų, o LRT vadovų - 11,9 procentų. A. Mikulėnaitė taip pat informavo, kad vadovams „kita“ suma augo dėl 2024 m. sukaupto didesnio atostogų rezervo, generaliniam direktoriui ir pavaduotojui buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
