„Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių“, - rašė J. V. Gėtė.
Perkūnija - įspūdingas gamtos reiškinys, lydimas žaibo ir griaustinio. Nuo seno žmonės stengėsi suprasti šį reiškinį ir susikūrė įvairių tikėjimų bei prietarų. Ar reikia uždaryti langą, kai griaudžia? Štai ką sako liaudies išmintis ir mokslas.
Žaibas - įspūdingas gamtos reiškinys.
Liaudies tikėjimai apie perkūniją
Pirmoji perkūnija mūsų krašte kitados laikyta svarbiu gamtos prabudimo ženklu; pagal šį reiškinį žmonės daug ką stengdavosi atspėti, o suskubus su pavasario žingsniais, - ir ūkininkavimo naudos pelnyti. Manyta, kad pirmoji perkūnija sujudina, supurto žemę. Griaustinis išvarąs paskutinį pašalą ir atitrankąs rugių šakneles, kurios buvo įšalusios grumstuose.
Nuo to meto galima pradėti žemę dirbti, dirvą purenti ir sėti, - jau viskas augs. Kaime žmonės manydavo, kad po pirmosios perkūnijos nebepavojinga sveikatai atsisėsti ant žemės ar akmens, eiti basomis. Nugrumenus, tučtuojau iš tvarto būdavo išgenami gyvuliai. Nors trumpam, čia pat, į diendaržį. Karvėms prie ragų prikabindavo po mazgelį su įrištomis šventintomis žolelėmis, - tuomet jos išbus sveikos per vasarą, žaibas nenutrenks ganiavoj.
Po pirmosios perkūnijos galima laužą susikurti; prieš tai drausta, kad vasarą žaibas kaimo trobų neuždegtų. Ir pavasariniai grybai - briedukai bei bobausiai - pradeda dygti. Patarlė net sako: „Auga kaip grybai po griausmo“. Dar vaikams pramoga, kad šiltesnį vidurdienį ir nusimaudyti galima. Mat perkūnas išvarąs velnius iš balų, kitų vandens telkinių.
Nuaidėjus pirmojo perkūno trenksmui, tuoj būdavo griebiamasi maginių veiksmų; svarbiausia tam, kad sveikatos vasaros darbuose nepristigtų. Kas pasivolios ant „užgriaustos“ žemės, tam neskaudės pečių; atsiguls kryžiumi - vasarą žaibo nebijos. Jei kam dažnai galvą skauda, patartina iškart po perkūnijos paimti akmenuką nuo žemės, patrinti juo smilkinius ir vėl į tą pačią vietą padėti - tada per visus metus nebeskaudės.
Su pirmąja perkūnija galima blusas iš namų išvaikyti. Pro pravirą langą praeidamas, kuris iš namiškių turi paklausti: „Ar blusos namie?“. Iš vidaus tegu atsako: „Nėra, nuėjo ten ir ten…“.
Perkūnas - būsimos vasaros pranašas. Todėl labai svarbu, iš kurios pusės jis „pareina“. Jei griaustinis sudunda iš vakarų, tikimasi lietingos vasaros; iš rytų - saulėtos, bet žvarbokos; pietų pusėje - šiltos, malonios, dosnios. Ir dar svarbu, ar pirmoje dienos pusėje, ar po pietų sugriaudžia; kuo vėliau, tuo vasara bus sausringesnė.
Pirmoji perkūnija galinti ir eibių ūkiui pridaryti. Pavyzdžiui, žąsims perint, ji kiaušinius „užtrenkia“, tai žąsyčiai neišsirita, kiaušiniai lieka „paperais“ ar „vanckariais“. Betgi yra būdas kaip apsaugoti lizdą: tereikia iš anksto po juo pakišti kokį gelžgalį.
Žaibo apsaugos schema.
Moksliniai patarimai ir saugumas
Šiuolaikinis mokslas siūlo praktinius patarimus, kaip elgtis perkūnijos metu:
- Uždarykite langus ir duris: Tai padės sumažinti skersvėjį ir apsaugoti nuo galimo žaibo patekimo į vidų.
- Atsijunkite elektros prietaisus: Žaibas gali sukelti elektros šuolius, kurie sugadins prietaisus. Išjunkite televizorių, kompiuterį ir kitus įrenginius.
- Jei esate lauke, atsitūpkite: Jei esate atviroje vietoje, atsitūpkite (geriau dauboje), suglauskite kojas ir nusiimkite nuo savęs metalinius daiktus.
- Venkite vandens: Jei maudotės, nedelsdamas išlipkite iš vandens ir ieškokite pastogės.
- Nesislėpkite po aukštais medžiais: Nestovėkite prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos žaibas trenkia dažniausiai.
Kai kurie meteorologų patarimai iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingi, bet sakoma, kad jų laikantis galima išgelbėti savo ir artimųjų gyvybę. Vienas tokių - žaibuojant nešukuoti plaukų ir neglostyti naminių gyvūnų, nes statinis elektros krūvis yra tinkama vieta žaibo išlydžiui.
Perkūnija kyla esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta - maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui, tuo pat metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma ir vanduo, kalnai ir lygumos, ir t.t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį.
Žaibas - tai elektros išlydis. Jis susidaro tada, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis. Žaibas - pavojingas, jis gali užmušti ir sužaloti žmones bei gyvūnus. Žaibas niekada netrenkia tiesia linija. Jis pasirenka kelią, kur yra daug laidžių elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni drabužiai, dūmai.
Štai keletas patarimų, kaip fotografuoti žaibus:
- Fotografuokite tamsų peizažą.
- Pastatykite fotoaparatą stabiliai.
- Nustatykite "platų" 18-30 mm židinio nuotolį ir nutaikyti fotoaparatą į horizontą.
- Įjunkite rankinį fokusavimą (MF) ir atstumą nustatyti į begalybę.
- Įjunkite M režimą, nustatyti išlaikymą 30 sek., o diafragmą - f/5,6 (labai tamsu) - f/11 (dangus dar vos šviesus).
- Nustatykite jutiklio jautrumą 100-200 ISO.
- Vaizdą padės stabilizuoti ir uždelstas užrakto įjungimas - 2 sek taimeris.
Laida ,,Ugnies tramdytojai" pataria, kaip elgtis per žaibą (2)
Statistika
Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį griaustinis dažniau griaudžia rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį - vakarinėje.
| Mėnuo | Tikimybė |
|---|---|
| Birželis | Aukšta |
| Liepa | Aukšta |
| Rugpjūtis | Aukšta |
| Pavasaris (rytinė dalis) | Vidutinė |
| Ruduo (vakarinė dalis) | Vidutinė |
Perkūnijos tikimybė Lietuvoje.