Ar renovacija yra privaloma Lietuvoje?

Brangstant šildymui, valdantieji svarsto įvesti privalomą renovaciją, nes gyventojai patys dažnai nesusitaria dėl jos. Energetikos ir aplinkos ministrai ruošia tvarkas, kad senų šilumos punktų neliktų. Pastatų administratoriai turės juos modernizuoti, net jei gyventojai prieštarauja, nes valdžia įves privalomus techninius standartus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina: „Dėl išvykusių gyventojų, išnuomotų butų, komercinių patalpų nesusirenka tinkamas procentas. Techninį standartą pastatui reikia kelti. Motyvuoti kaimynai išsikrausto, nes nesurenka parašų kiauram šildymo punktui“.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia: „Bandome keisti teisės aktus, kad atsirastų prievolė su sankcijomis, kad mazgai būtų reguliuojami, o esant kritinei situacijai - renovuojami. Įstatyme atsiras pataisos, kurios numatys atsakomybę už laiku nesureguliuotus mazgus ar neatlikus remonto“.

Seimo narys Jonas Pinskus mano, kad reikia įvertinti, ar apsimoka investuoti į renovaciją, nes daug senų pastatų yra avarinės būklės, tad galbūt juos geriau griauti ir statyti naujus.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius teigia: „Mechaniškai numuša temperatūrą, ją paduoda į pastatą nereaguodamas į lauko temperatūrą, saulę. Elevatorinis šilumos punktas. Jų gana daug Lietuvoje“.

Daugiabučio renovacija

Kodėl reikia renovuoti daugiabučius?

Lietuvoje dauguma daugiabučių pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, o pastatams reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia orą ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą. Žiemą gyventojai šąla, o sąskaitos už šildymą didelės.

Pastatų atnaujinimo metu keičiamos arba pertvarkomos inžinerinės sistemos, langai, lauko durys, apšiltinami stogai, sienos, stiklinami balkonai ir diegiamos atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės sistemos.

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė.

Kol kas Lietuvoje atliekama tik 2 proc. statybos darbų, susijusių su renovacija. Europos Sąjungos tikslas yra, kad renovacija ES šalyse sudarytų 30 proc. statybinės rangos darbų apimties, nes tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dar labai daug energiškai neefektyvių pastatų. Naujos Vyriausybės programoje numatyta remti ES inicijuojamą renovacijos bangą ir pasiekti 1000 namų renovavimo spartą per metus.

Daugiabučio modernizavimą gali organizuoti gyventojų bendrija arba savivaldybės įmonė. Pirmuoju atveju to imasi gyventojų pasirinktas administratorius ar bendrijos pirmininkas ir paprastai tai yra efektyviau.

Daugiabučio renovacijos schema

Didelė kliūtis namų modernizavimui anksčiau būdavo ta, kad gyventojai patys turėdavo mokėti projekto administratoriui arba jis turėdavo dirbti veltui. Dabar daugiabučio namo modernizavimo administratoriaus darbą apmoka valstybė. Neseniai padidintas valstybės paramos tarifas - C ir B energinės klasės siekiančių namų renovacijos projektų administratorių apmokėjimo tarifas yra 3,5 Eur/kv.m, A klasių siekiantiems projektams - 4,5 Eur/kv.m per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Valstybė 100 proc. apmoka energinio sertifikato parengimą prieš renovaciją ir po jos, investicijų plano, techninio darbo projekto ir jo ekspertizės kaštus. Taip pat 100 proc. Kita valstybės parama daugiabučiams modernizuoti siekia 30 proc. namo energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ji suteikiama įgyvendinus projektą. Papildomai dar 10 proc.

Daugiabučio modernizavimo procesas

Daugiabučio modernizavimo procesas prasideda nuo visuotinio butų savininkų susirinkimo organizavimo fiziniu arba nuotoliniu būdu. Jį gali organizuoti bendrijos valdyba arba namo administratorius. Karantino metu toks susirinkimas gali vykti ir online. Už renovaciją turi pasisakyti dauguma butų savininkų, t.y., 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą).

Daugiabučio modernizavimo administratorius konkurso būdu atrenka investicinio plano rengėją. Investicinio plano rengėjas parengia du modernizavimo priemonių variantus su skirtingomis medžiagomis ir sprendimais, paprastai ir skirtinga kaina.

Šiame etape prasideda techninių sprendimų, kurie turės įtakos modernizavimo kokybei, priėmimas. Todėl labai svarbu, kad administratorius išnagrinėtų siūlomas priemones, patikrintų, ar jos siejamos su kitais sprendimais. Pavyzdžiui, jei apšiltinamos sienos, turi būti sprendžiamas šildymo sistemos subalansavimas, vėdinimo klausimas.

Investicijų plane nurodoma, kokią energijos efektyvumo klasė bus pasiekta pasirinkus vieną ar kitą variantą, taip pat numatoma modernizavimo kaina kvadratiniam buto metrui, finansavimo planas. Visų sprendimų rezultatus, pasitelkęs specialistus, gyventojams turėtų paaiškinti projekto administratorius.

Gavęs gyventojų pritarimą projekto administratorius kreipiasi į Būsto energijos taupymo agentūrą, jei projektas patvirtinamas - į kreditavimo įstaigą. Investicijų plane numatomos visos priemonės, kurias privalės įgyvendinti statybos darbų rangovas.

Daugiabučio renovacijos etapai

Senų daugiabučių stogai nėra apšiltinti, jie nesandarūs, todėl beveik visuose investicijų planuose numatomas stogo šiltinimas, nauja stogo danga, naujų vėdinimo kaminėlių, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas.

Nors investicijų plane nurodomos medžiagos, žinotina, kad labai svarbu, jog rangovas pasirinktų ne atskiras medžiagas, o vieną ir gamintojų siūlomų sistemų. Termoizoliacinių medžiagų gamintojai turi patikrintas sistemas, kurios pritaikytos būtent renovuojamiems plokštiems stogams.

Dažniausiai viename iš investicijų plano variantų būna parinktas apšiltinimas putplasčiu, kitame - mineraline vata. Taip pat ir skirtingi fasadų apdailos būdai - tinkuojamas arba vėdinamas fasadas. Ir vienas ir kitas šiltinimo bei apdailos būdas turi privalumų ir trūkumų, kokį pasirinkti - gyventojų apsisprendimo reikalas.

Jei namas yra triukšmingoje gatvėje, vertą jį šiltinti akmens vata, nes ši medžiaga gerai izoliuoja garsą. Rinktis vėdinamo fasado sistemą ar nevėdinamo, daug priklauso nuo esamų sienų būklės. Jei jos labai nelygios, gelbėja nevėdinamo fasado sistema.

Kuo daugiau klausimų gyventojai užduoda investicijų plano rengėjui, administratoriui, kuo daugiau gauna argumentuotų atsakymų, tuo racionalesnis bus pasirinkimas. Šiame etape pirmoje vietoje turėtų būti renovacijos rezultatas, bet ne kaina.

Atnaujinant daugiabutį rekomenduojama, kad būtų išvalyti vėdinimo kanalai, pakeistos vėdinimo grotelės, vėdinimo kanalų išvadai būtų virš stogo reikiamame, ne mažesniame kaip 0,4 m aukštyje. Paprastesnis ir efektyvesnis vėdinimo sistemos variantas daugiabutyje (arba atskiroje laiptinėje) yra įsirengti vieną siurblį, kuris trauktų orą iš visų butų ir centralizuotai jį pašalintų.

Jeigu langai keičiami šiltinant sienas, atsiranda galimybė juos suomontuoti šiltinimo sluoksnyje. Tai taupo šilumą, pagerina fasadų išvaizdą, „išnešti" arčiau sienų paviršiaus langai praleidžia daugiau šviesos.

Tvarkant šildymo ir karšto vandens sistemą, daugiabutyje galima įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai gali būti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti arba saulės jėgainė gaminanti elektros energiją.

Alternatyvius energijos šaltinius įsidiegę daugiabučiai suvartoja mažiau šilumos energijos lyginant ne tik su nerenovuotais daugiabučiais, bet ir su naujos statybos namais. Skaičiuojama, kad naujuose namuose alternatyvūs energijos šaltiniai atsiperka per keliolika metų, o renovuotuose daugiabučiuose dar greičiau, nes atsinaujinančių išteklių diegimui, kaip ir kitoms atnaujinimo priemonėmis, skiriama 30 proc. valstybės parama.

Beje, jau nuo 2020 -ųjų metų modernizuojamuose, didesniuose nei 1500 kv.m ploto daugiabučiuose namuose privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms (patalpoms apšviesti ir pan.).

Patraukli idėja yra modernizuojant daugiabutį ant stogo įrengti papildomą aukštą. Toks sprendimas gyventojams gali atpiginti namo renovaciją arba ji gali ir visiškai nieko nekainuoti, tik sutikimą įrengti mansardą. Rangovas turėdamas leidimą statyti papildomą aukštą renovuoja daugiabutį namą, o anstate įrengtus butus parduoda ir kompensuoja savo išlaidas.

Tačiau, jeigu atsirastų daugiau daugiabučių modernizavimo būdų, šis procesas taptų patrauklesniu gyventojams, tuo pačiu naudingas ir valstybės ekonomikai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti papildomą įmoką valstybei už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje.

Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją.

Renovacijos Iniciatoriai ir Balsavimo Procesas

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.

Iš pradžių butų savininkai pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas. Tada yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas.

Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.

Vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.

Mokėjimo Tvarka ir Sąlygos

V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos.

Individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai. Bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne.

Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos.

Viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas, pardavus butą.

Renovacijos Kainos

V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas - kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija - atsakymo neturi. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.

Pavyzdžiui, fasadas gali būti ventiliuojamas, gali būti tinkuojamas. Jei savininkai pasirenka tinkuojamą fasadą, tai jis yra 30 proc. pigesnis, nei ventiliuojamas. Taip pat priklauso nuo laikotarpio. Jeigu, sakykime, namas buvo pradėtas renovuoti 2020 m., tai kaina prasideda nuo 500 eurų 1 kv. m. m.

Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.

Šildymo Kompensacijos ir Valstybės Parama

Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip:

„Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama.

„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.

Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą. Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.

Šildymo Kompensacijos Dydžio Apskaičiavimas

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.

Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).

„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc.“ - komentavo ministerija.

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Mitai apie Renovaciją

Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.

• Mitas Nr. 1: Renovacija kainuoja labai brangiai

  Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai.

• Mitas Nr. 2: Po renovacijos įsiveis pelėsis

  Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas.

• Mitas Nr. 3: Finansinė parama nesusijusi su amžiumi

  Galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi.

• Mitas Nr. 4: Renovacija neduoda jokios naudos

  Po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.

• Mitas Nr. 5: Paskolos negalima grąžinti anksčiau

  Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.

Renovacijos nauda

Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.

Šildymo Kompensacijos Pavyzdys

Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:

Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. visų renovuotinų daugiabučių visoje Lietuvoje.

„Tai kompleksinė problema ir pagrindinę priežastį sunku įvardyti, bet didelę įtaką daro ir gyventojų susikurti mitai apie renovaciją“, - sako vienos daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.

tags: #ar #renovacija #yra #privaloma