Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) yra tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 192 valstybės, t.y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės. Lietuva į JTO priimta 1991 m.
Tačiau, ar visos šalys gali tapti JTO narėmis? Iš viso jis yra viešėjęs 223 šalyse, bet čia svarbu paminėti, kad visos valstybės yra šalys, bet ne visos šalys - valstybės. Mat valstybės būna tik nepriklausomos, o šalys gali būti ir kolonijos. Lapkričio 17 dieną, kai šios Afrikos šalies viza pažymėjo Ugniaus pasą, jis prisijungė prie pasaulinio 193 klubo, dar vadinamo JT meistrų sąrašu.
Narystės JTO Sąlygos
Norint priimti nutarimus pačiais svarbiausiais klausimais - sprendžiant tarptautinius konfliktus, priimant naujus narius, tvirtinant JT biudžetą bei taikos palaikymo pajėgų biudžetą - reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Ypač svarbiais klausimais ST sprendimai priimami tik visuotiniu nuolatinių narių balsavimu. Generalinė Asamblėja yra pagrindinis svarstymo organas. Kaip jau buvo minėta, visos JTO narės yra atstovaujamos Generalinėje Asamblėje ir turi po vieną balsą.
Tarptautinis teismas sprendžia teisminius šalių ginčus. Negali būti dviejų teisėjų - tos pačios valstybės piliečių. Teisėjų kadencija yra devyneri metai, po kurių jie gali būti perrinkti.
UNESCO priklauso daugiau nei 180 valstybių. Svarbi UNESCO misija - palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.
Richardas Gowanas apie JAV pastangas reformuoti JT Saugumo Tarybą
Lietuvos Pozicija JTO
Lietuva šiuo metu yra pilnateisė JT Žmogaus teisių tarybos - vienos pagrindinių JT institucijų, sudarytos iš 47 valstybių, narė. Šioje diskusijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Šiaurės-Baltijos (NB8) valstybių vardu perskaitė bendrą pareiškimą ir pasmerkė 19 mėnesių trunkančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius žmogaus teisių padėčiai.
„Rusijos vykdomas neteisėtas ukrainiečių vaikų perkėlimas į Rusiją, jos okupuotas teritorijas ir į Baltarusiją gali būti laikomas karo nusikaltimu. Vaikai turi būti saugiai sugrąžinti, o nusikaltusieji - nubausti, šiame kontekste Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo sprendimas išduoti arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir žmogaus teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai yra pirmas žingsnis siekiant teisingumo“, - pareiškime pabrėžė G. Landsbergis.
Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija įsteigta Žmogaus teisių taryboje 2022 metų kovo 4 d.
JTO Iššūkiai ir Reformos Būtinybė
Atrodo, kad trūkinėja pats tarptautinės sistemos pamatas ir dėl to netenkame tarptautinės teisės ir tarptautinių institucijų teikiamos apsaugos. Mano regione, Rytų Europoje ir rytinėse ES kaimynėse, tai dar akivaizdžiau nei kur kitur. Kai kyla pavojus visuotinėms vertybėms ir tarptautinei teisei, Jungtinės Tautos negali būti tik pasyvus stebėtojas. Tačiau kylančių saugumo krizių akivaizdoje dažniausiai taip ir liekame tik stebėtojais.
Iš esmės Jungtinės Tautos nesureagavo į agresiją prieš šią mažą šalį, kuri yra JT narė nuo 1992 metų. Šios organizacijos esmė - ginti žmogaus gyvybę ir žmogaus teises, tačiau dažnai, Jungtinėse Tautose balsuojant dėl žmogaus teisių, sulaukiama vis mažiau ir mažiau valstybių narių paramos.
Šiandien pasaulyje - Sudane, Somalyje, Gruzijos bei Azerbaidžano teritorijose Pietų Kaukaze ir kitose šalyse - vis dar yra apie 26 milijonai dėl ginkluotų konfliktų perkeltųjų asmenų. Pasauliui reikėjo JT lyderystės, tačiau organizacija nesureagavo taip, kaip turėjo tai padaryti, matyt, todėl, kad kai kurios šalys teisinasi techniniais formalumais ar nacionaliniu suverenumu, o tai paralyžiuoja JT.
Akivaizdu, kad JT nebegali likti tokia, kokia yra dabar. Šią organizaciją reikia reformuoti ir skirti jai didesnį vaidmenį srityse, nulemsiančiose mūsų ateitį XXI amžiuje.
Tautų apsisprendimo teisė, tarptautinės teisės principas, pagal kurį visos tautos turi teisę į politinę nepriklausomybę ir teisę laisvai nustatyti savo valdymo formą. Tautų apsisprendimo teisės idėja susiklostė 18 amžiaus pabaigoje Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, 19 amžiaus viduryje ja rėmėsi tautiniai judėjimai. Tarptautinės teisės plėtotei didelį poveikį turėjo 1918 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento T. W. Wilsono pareiškimas Kongresui (Keturiolika punktų), kuriuo siekta po Pirmojo pasaulinio karo paremti tautinių valstybių atsiradimą Europoje ir kuris buvo Jungtinių Amerikos Valstijų atsakas į V. Lenino parengtą ir 1917 11 08 Rusijos tarybų II suvažiavimo priimtą Taikos dekretą.
Tautų apsisprendimo teisė įteisinta 1945 Jungtinių Tautų Chartijoje ir įvardyta kaip valstybių draugiškų ir taikių santykių pagrindas, įtvirtinantis stabilumą ir gerovę. 1960 Jungtinių Tautų Deklaracijoje dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms valstybėms ir tautoms skelbiama, kad visos tautos turi teisę į apsisprendimą, tai yra gali nustatyti savo politinį statusą, tenkinti savo ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius. 1970 Jungtinės Tautos pateikė konkrečius tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimo būdus: suverenios ir nepriklausomos valstybės sukūrimas, savanoriškas prisijungimas ar susijungimas su nepriklausoma valstybe ar kitokio politinio statuso numatymas, pabrėžė draudimą kėsintis į kitos laisvos valstybės politinį ar teritorinį vientisumą, ypač į valdžią, atstovaujančią visai tautai, teritorijai, nepaisant rasės ar tikėjimo.