Parinkti kūdikiui ar jau paūgėjusiam vaikui krikštatėvius - vienas didžiausių pirmųjų tėvystės metų iššūkių. Jie padeda vaiką auginti, ugdyti, jei reikia, ir užaugina. Anksčiau krikštatėviai buvo renkami iš giminių ir kaimynų, dažnai jais tapdavo net ir vietiniai kunigai, taip pat vaikas turėdavo net ne vienus krikštatėvius, o kelias jų poras. Juos renkant buvo laikomasi visos galybės taisyklių, prietarų ir kt.
Gana svarbus akcentas - ar būsimieji krikštatėviai tiki į Dievą ir ar sugebės būti vaiko dvasiniais autoritetais.
Krikšto Tėvų Pasirinkimo Variantai
Susituokę Krikšto Tėvai
Bene dažniausiai krikštatėviais pasirenkama susituokusi (paprastai - ir savo santuoką bažnyčioje palaiminusi) pora. Jeigu poros santykiai neseniai užsimezgę, dažnu atveju antroji pusė į krikštatėvius nekviečiama: esą skyrybų atveju vaikas gali likti be vieno iš krikštatėvių. Tačiau, kaip rodo reali praktika, nuo skyrybų nėra apsaugota nė viena pora, tad tik žmogaus asmeninės savybės lemia, ar jis ateityje bendraus su krikšto vaiku, ar ne.
Krikšto Tėvai Iš Atskirų Šeimų
Motyvų, kodėl pasirenkami krikštatėviai iš atskirų šeimų, yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jei šeima turi vienturtį ir nenori įžeisti nei vaikelio mamos, nei tėčio artimųjų, krikšto mamą parenka iš vienos, o krikštatėvį - iš kitos giminės. Taip pat dažnai artimas žmogus, idealiai tinkantis į krikštatėvius, yra viengungis, tad kito krikšto tėvo tenka ieškoti kitoje giminėje.
Krikšto Mama - Nėščia Moteris
Anksčiau į krikštamotes nebuvo priimta kviesti nėščių moterų. Tačiau tam nėra jokio pagrindo. Nėščiosios tapimui krikštamote pritaria ir dvasininkai.
Krikšto Tėvai - Pasiturintys Žmonės
Anksčiau, kai viena iš krikštatėvių funkcijų buvo remti vaiką materialiai, pasiturintys krikštatėviai buvo laikomi privalumu, o kartais - net ir būtinybe. Yra teigiančių, kad parinkti vaikui ne porą - saugiau ir geriau: esą tuomet vaiku pasirūpinti, jei kažkas nutiktų tėvams, galės dvi šeimos.
Krikštatėviai turėtų būti artimi vaiko tėvams žmonės, su kuriais jie dažnai bendrauja. Reikėtų atidžiai paanalizuoti ryšius ir santykius su pretendentais į krikštatėvius: ar kada nors esate su jais susipykę ir ar nenutiks taip, kad su šiais žmonėmis ryšiai gali nutrūkti?
Kartais nutinka ir taip, kad į krikštatėvius tinkamų kandidatų tiesiog nėra (pora - vienturčiai šeimoje, su giminėmis nebendrauja, neturi artimų draugų, ilgai gyveno užsienyje, todėl visi ryšiai nutrūko ir pan.). Tokiu atveju krikštatėviais gali būti vyresni žmonės, pavyzdžiui, vaiko seneliai, mamos ar tėčio dėdės, tetos ir kiti asmenys.
Ar Seneliai Gali Būti Krikšto Tėvais?
Taip, gali. Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių krikšto tėvais negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato, žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams. Taigi, renkantis krikšto tėvus, seneliai yra tinkami kandidatai.
Reikalavimai Krikšto Tėvams
Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės. Taip pat gali būti vienas krikšto tėtis arba krikšto mama, gali būti ir kelios krikšto tėvų poros.
Pagal Romos katalikų Bažnyčios mokymą, jei vyras ir moteris gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią, jie negali būti krikšto tėvais. Tačiau tai, kad krikštyjamo vaikelio tėvai neturi bažnytinės santuokos, nėra kliūtis.
Krikšto sakramentui suteikti užtenka vieno krikšto tėvo (arba krikšto motinos), tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti. Tradiciškai kviečiami krikštatėvis ir krikštamotė, kurie dvasine prasme atspindi žemiškąją šeimą.
Pagrindiniai Reikalavimai Krikšto Tėvams:
- Būti pakrikštytam katalikui
- Priėmus Pirmąją Komuniją
- Priėmus Sutvirtinimo sakramentą
- Jei susituokęs, santuoka turi būti palaiminta bažnyčioje
- Gyventi pagal tikėjimo reikalavimus
Krikšto Simboliai ir Reikšmė
Ko gero visi esame girdėję pasakojimą apie pirmuosius žmones - Ievą ir Adomą, kaip juos sugundė velnias nepaklusti Dievui ir kaip jie padarė pirmąją arba gimtąją nuodėmę, už kurią buvo išvaryti iš Rojaus. Šia nuodėme bei noru patiems spręsti, kas yra gėris ir blogis pirmieji žmonės nutraukė draugystės ir pasitikėjimo saitus su Dievu. Pagal krikščionių tikėjimą, šį neklusnumą ir polinkį į blogį visi paveldime kartu su žmogiškumu. Jėzus Kristus, mirdamas už mūsų nuodėmes ant kryžiaus, atpirko gimtąją nuodėmę bei suteikė krikšto malonę.
- Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.
- Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
- Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną.
Krikšto Atidėliojimas ir Pasiruošimas
Pagal bažnyčios patarimus vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštyjami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka.
Dėl įvairių priežasčių tėvai gali atidėlioti Krikšto sakramento suteikimą, pavyzdžiui, neranda tinkamų krikšto tėvų, laukia vasaros, laukia, kada vaikelis paaugs, nori, kad vaikelis bent šiek tiek prisimintų šią šventę.
Krikštas Vaikams Nuo Septynerių Metų
Jei vaikeliui, kurį norima pakrikštyti, yra septyneri metai ir daugiau, tokiu atveju Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas. Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai.
Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
Krikšto Vieta ir Ceremonija
Bažnyčioje arba koplyčioje būna vieta, skirta Krikšto apeigoms atlikti. Ceremoniją gali atlikti vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi.
Tokiais atvejais, kai kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kievienas žmogus, net pats nepriėmęs Krikšto sakramento. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, rekia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą.
Paprastai Krikšto sakramentas suteikiamas parapijinėse bažnyčiose.
Krikšto Eiga
Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius.
Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį - atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą.
Pačios krikšto apeigos - vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Pakrikštytasis patepamas Šventąja Krizma, jam uždedamas baltas rūbas, uždegama žvakė.
Kiti Dažnai Užduodami Klausimai
Ar gali būti besilaukianti krikšto mama?
Taip, nėra jokių apribojimų dėl nėštumo krikšto mamai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama.
Ar gali krikštyti tik viena krikšto mama arba tik krikšto tėtis, o ne pora?
Taip, nėra apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė.
Ar norint pakrikštyti vaikutį, krikšto tėvai turi būti priėmę pirmos komunijos bei sutvirtinimo (dirmavonės) sakramentus?
Gan dažnai kunigai neklausia tokios informacijos, tad tikėtina, kad nedraus krikštyti sutvirtinimo sakramento nepriėmusiems asmenims. Tačiau turite sau atsakyti į klausimą, ar vaikutį krikštyjate dėl šventės ir dėl to, kad taip įprasta, ar vistik jums svarbu krikščioniška religija.
Taigi, apibendrinant, rinkdami krikštatėvius vadovaukitės širdimi: tuomet tikrai išrinksite pačius geriausius krikšto tėvelius savo atžalai.