Svarbus žmonijos gyvenimo klausimas - mitybos klausimas - lig šiol labai chaotiškai suprantamas. Išsiaiškinkime, ar silkės viduriuose gali būti kirminų ir kaip nuo to apsisaugoti.
Žuvų parazitai ir jų pavojus
Kai kurios žuvys gali turėti ne vieną ir net ne dešimt parazitų. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis sako, kad jų galima pamatyti ir stintose, ir ešeriuose, ir kitokiose žuvyse.
Pašnekovas aiškina, kad parazitų vystymosi ciklai yra pakankamai sudėtingi, o dažnai žuvų turimų kenkėjų galutiniais šeimininkais tampa žuvis ėdantys paukščiai. Jis sako, kad paskutinis jam žinomas žmogaus užsikrėtimo žuviniu kaspinuočiu atvejis - 1953 m. Trakų rajone.
Paklaustas apie atvejus, kai žmonės, nusipirkę rūkytos žuvies ir ją nulupę, pamato parazitų, E. Bukelskis paaiškina, kodėl to pasitaiko. Jis sako, kad ir stintose randamų kirminų išsigąsti nereikia. Visgi, pašnekovas sako, kad norintiems būti tikriems, kad parazitai žuvo, reikia žuvį termiškai apdoroti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žuvų perdirbimo įmonės turi užtikrinti, jog žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais ir atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus. Draudžiama prekiauti žuvimis, jeigu jos su ligų požymiais, užkrėstos matomais parazitais ar jų lervomis, taip pat jei jos turi žuvims nebūdingą kvapą, audiniai suirę ar su kraujosruvomis.
Jei žuvų pilve buvo rasta parazitų lervų, žmonių maistui jos yra tinkamos tik pašalinus iš jų matomus parazitus ir jas tinkamai apdorojus. Draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytas žuvis, o jas perdirbti ar tiekti galutiniam vartotojui galima tik pateikus informaciją apie atšildymą.
Pavojingi parazitai sukeliantys ligas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo - valstybinio veterinarijos inspektorius pareigas Mantas Staškevičius patvirtina, kad apvaliosios kirmėlės, sukeliančios anisakiazę, yra pavojingos.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dažniausiai Anisakis simplex kirmėlės aptinkamos sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, žuvų konservuose. Jis dėsto, kad Anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitę praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl jų visiškai išvengti yra neįmanoma, o vienas iš tarpinių kirmėlių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai: menkės, silkės, kalmarai ir kiti, kurių gana daug yra užsikrėtę šiais parazitais.
Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė žmogui nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja. Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis ar galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.
Dažniausiai pasitaikančios ligos, kurias sukelia parazitai žuvyse:
- Anisakiazė
- Kapiliariazė
- Klonorchozė
- Difilibotriozė
- Opistorchozė
Kaip apsisaugoti nuo anisakiazės?
M. Staškevičius siūlo, kokių prevencijos priemonių imtis, norint išvengti užsikrėtimo apvaliosiomis kirmėlėmis. Jei žmogus žvejoja pats, reikia sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, taip siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.
Patariama žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti. Anisakiazės sukėlėjai žūva kaitinant žuvį 60 laipsnių temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant minus 35 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant minus 23 laipsnių temperatūroje per mažiausiai 7 dienas.
Pašnekovas primena, kad daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami siekiant sunaikinti Anisakis simplex lervas.
Svarbu atkreipti dėmesį:
- Nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų žuvų, ypač keliaujant po kraštus, kuriuose registruojami minėti susirgimai.
- Kontaktuojant su žuvimis ar neapdorotais jų produktais, akvariumų ar žuvų laikymo vietų vandeniu, vengti jų sąlyčio su odos pažeidimais.
- Žuvų laikymo vietas ir žuvų priežiūrai naudojamą įrangą laikyti švariai, reguliariai dezinfekuoti.
E. Bukelskis pataria ypač atsargiai vertinti svetur užaugusias žuvis kai jos perkamos ar ragaujamos užsienyje. Reikia suprasti, kad negalima vežioti žuvies iš vieno vandens telkinio į kitą, jų nepatikrinus ir negavus leidimo. Nesilaikant higienos normų, žmogus gali netyčia į savo tvenkinį atsivežti parazitų.
Dėl pavojingų kenkėjų bei toksinų pašnekovas siūlo atsargiau žuvis ir jūros gėrybes ragauti ir viešint svetur. Reikėtų suprasti, kad kai kuriose Viduržemio jūros, Indonezijos salose taip pat gali būti pavojingų žuvų, kurios turi toksinų, tad ten reikia elgtis labai atsakingai ir atsargiai, vengti valgyti termiškai neapdorotų žuvies produktų.
Kitos infekcijos, susijusios su maistu
Daugumą infekcinių ligų sukelia patogenai, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai įvairūs gyvūnai perduoda žmonėms. Žinoma daugiau kaip 200 zoonozių, kurios pasireiškia dėl abipusio žmonių ir gyvūnų kontakto. Globalėjant pasauliui, zoonozės kelia nuolatinę grėsmę visai žmonijai.
Zoonozių grėsmę didina ir per didelis gyventojų skaičius atitinkamose teritorijose, karai ar stichinės nelaimės ir dėl jų blogėjančios gyvenimo sąlygos, vandens trūkumas ar užteršimas nuotekomis, nepakankamos higienos ir visuomenės sveikatos priemonės, sąlytis su graužikais, benamiais ar laukiniais gyvūnais.
Jūriniame (sūriame) vandenyje gyvenančios bakterijos gali sukelti infekcijas per žaizdas odoje, kai žmonės paprasčiausiai plaukioja ar vaikščioja pajūriu. Bakterijos, priskiriamos Vibrio spp., Shewanella spp., Staphylococcus spp., ir Micrococcus spp. rūšims, buvo išskirtos iš žaizdų žmonių odoje. Žuvų įkandimai retai kada sukelia infekcijas, tačiau bakterijos Vibrio vulnificus, V. parahaemolyticus, V. carchariae, Halomonas venusta, Photobacterium damsela, Erysipelothrix rhusiopathiae, Aeromonas hydrophila ir Clostridium spp.
Daugelio bakterijų, paprastai laikomų žuvų zoonozėmis, dažnai neįmanoma atskirti nuo įprastų infekcijų ir griežtų zoonozių. Su maistui naudojamomis žaliomis, termiškai neapdorotomis jūrinių vandenų žuvimis (tai silkės, skumbrės, menkės, lašišos, plekšnės ir t.t.) gali būti susijusios įvairios ligos.
Instinktas ir sveikas protas
Aš sakiau, kad instinktas yra jausminė ypatybė. Kai mes numetame šuniui kąsnelį duonos, duodame ko nors paėsti beždžionei ar kuokštą žolės karvei, - ką tie gyvūnai pirmiausia daro? Jie pirmiausia pauosto, kas paduota, atsargiai paragauja ir tada arba suėda, arba visai neliečia.
Taigi kokiais jutimais vadovaujasi gyvūnai nustatydami maisto vertę? Pirmiausia uosle, paskui skoniu. Kuo gi būtent šie jutimai skiriasi nuo kitų - regos, klausos ar lytėjimo? Ogi tuo, kad pirmieji du yra cheminės prigimties, o pastarieji - fizinės.
Štai tiedu cheminiai jutimai - skonis ir uoslė - ir yra instinktas, kuris ir išsaugo visą gyvąjį pasaulį. Todėl maistas dažnai būna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda įšvirkštas kokainas bei morfijus. Kai kalbame apie instinktą, turime mintyje išimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus. Kas jų neturi, gali lengvai atkurti, iš naujo grįždamas prie teisingo gyvenimo būdo.
Bet kuri karvė neklysdama tiksliai iš dešimties žolių vien uoslės ir skonio pojūčiais išsirinks jai tinkamiausią. Bet kuris kūdikis pirmą šaukštelį sriubos ar jautienos kąsnelį išspjaus , o nuo pirmo alaus ar kavos gurkšnio darys siaubingas grimasas. Taigi spręsdami, ką mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su mūsų prigimtimi, prieiname prie visiškai aiškios išvados, kad šiuo atveju pirmas vedlys yra mūsų nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uoslės pojūtis. Išmoksime juk iš naujo palaimingai naudotis savo uoslės ir skonio organais.
Bet kokia mums iš to nauda? O iš tiesų šie pojūčiai mums duoti tam, kad padėtų išvengti pavojaus, todėl, kad visa, kas nemalonu mūsų uoslei ar skoniui, - maistas ar vanduo, oras ar dar kas nors, - iš tiesų yra kenksminga. visa tai mums į naudą. Juk ne veltui gamta mums įstatė nosį taip arti burnos. Kiekvienas maistas turi praeiti šią cenzūrą. Kur mes beeitume, prie ko beprisiartintume, pirmoji eina nosis kaip svarbiausias mūsų sargybinis.
Aš jau sakiau, kad pirmuosius nurodymus, kaip turime maitintis, mums duoda instinktas - mūsų pačių prigimtis. Logiškai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypač higiena, prieiname prie nepaneigiamos išvados , kad žmogus nepriklauso nei plėšrūnams kaip katė, šuo, vanagas, nei žolėdžiams kaip jautis, arklys, kupranugaris ir nei visaėdžiams kaip kiaulė, lokys ir kiti, o kažkokiai kitai rūšiai, būtent - vaisiavalgiams, panašiems į labiausiai išsivysčiusias beždžiones, t.y. žmogbeždžiones(primatus): gorilas, šimpanzes ir orangutangus, labiausiai panašius į žmones.
Viduriavimas: priežastys, gydymas ir prevencija
Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai.
Viduriavimo priežastys:
- Infekcijos (virusai, bakterijos ir parazitai)
- Apsinuodijimas maistu
- Vaistų vartojimas
- Maisto produktų netoleravimas
- Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui
- Viduriavimas po operacijų
- Keliautojų viduriavimas
Ką daryti viduriuojant:
- Gerkite daug vandens ir kitų skysčių, kad atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą.
- Pakoreguokite mitybą, pašalindami dirginančius maisto produktus.
- Venkite kofeino ir alkoholio.
- Venkite maisto ir gėrimų, kurie skatina dujų susidarymą.
Prevencinės priemonės nuo viduriavimo:
- Laikykitės asmens higienos.
- Kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius.
- Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį.
- Būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami.
- Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui.
- Venkite streso.
- Tinkamai laikykite maisto produktus.
Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri gali būti labai pavojinga visoms organizmo sistemoms. Jei pasireiškia rimti dehidratacijos požymiai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Asmens higiena ir maisto produktų plovimas
Šviežiomis uogomis ir daržovėmis skanaujantiems žmonėms specialistai primena, kad valgant neplautas uogas ir daržoves tiesiai iš lysvės su sveikatą gerinančiomis medžiagomis galima gauti ir sveikatą žalojančių kirminų, bakterijų, pirmuonių. Specialistų teigimu, dažniausiai taip žmonės užsikrečia helmintozėmis (askaridoze, trichiuriaze, toksokaroze). Helmintozė - tai kirminų parazitavimas žmogaus organizme.
Norintiems išvengti panašių negalavimų Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Irina Bulsienė pataria visada tinkamai plauti daržo ir sodo gėrybes bei laikytis asmens higienos: daržoves, uogas, vaisius būtina kruopščiai plauti tekančiu švariu vandeniu.
Patarimai, kaip tinkamai plauti daržoves ir uogas:
- Plaunant žemuoges, braškes rekomenduojama prieš tai žalius kotelius su lapeliais nuskabyti.
- Salotas būtina išskirstyti, plaunant kiekvieną lapą atskirai.
- Svogūnų, porų laiškus, salierų stiebus taip pat reikia išskirstyti, kad neliktų žemės likučių, patekusių į stiebo vidų.
- Negalima plauti daržovių ir uogų atviruose vandens telkiniuose, tręšti daržo gėrybių žmonių išmatomis.
Augintinių parazitai ir apsauga nuo jų (1 dalis)
Laikykitės šių patarimų ir mėgaukitės saugiu ir skaniu maistu!