Planuojant ar įsigyjant būstą, svarbu suprasti, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar terasa įeina į bendrą plotą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais.
Statybos inspekcija primena, ko reikia, kad terasa būtų statoma teisėtai.
Kas yra Bendras ir Naudingas Plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:
Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:
Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą:
Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Kaip Apskaičiuojamas Namo Plotas?
Namo plotas apskaičiuojamas pagal ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.
Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma. Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas, įskaitant ir sublokuotą garažą.
Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė (išskyrus atvejus, kai pastogėje įrengtos patalpos, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,60 m). Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“.
Svarbu! Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.
Ar sodo namo plotas yra svarbus?
Namo Statyba Iki 80 Kv. M: Ką Reikia Žinoti?
Jei planuojate statyti namą iki 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip apskaičiuojamas namo plotas ir kokie leidimai reikalingi. Jus domina II gr. nesudėtingas statinys - Gyvenamasis namas iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio.
Skaičiuojamas bendras patalpų plotas be rūsio (antžeminės dalies), su sąlyga, kad rūsiai negali būti įrengti už pastatų ribų.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys gyvenamasis namas yra ne daugiau kaip 80 kv.m. visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.
Į 80 kv. m. plotą įeina visos visų aukštų patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą) išskyrus rūsį ir terasas.
Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - MIESTE, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.
Terasos Statybos Ypatumai
Dažniausiai prie namų įrengiamos atviros terasos, kaip atskiri statiniai, kuriems leidimų nereikia, jeigu žemės sklypas nepatenka į žemiau nurodytas teritorijas. Taigi, jeigu statoma terasa yra atvira, tik priglausta prie statinio, ji traktuojama kaip atskiras nesudėtingas inžinerinis statinys.
Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad gauti SLD reikia tuo atveju, jei toks statinys būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu terasa statoma kaip namo dalis, išliejant bendrus pamatus, naudojant tą pačią namo stogo konstrukciją ir sujungiant ją su namu - ji traktuojama kaip namo dalis.
Statant terasą, akcentuoja Statybos inspekcija, būtina išlaikyti atitinkamus atstumus nuo kaimyninių sklypų. Jeigu terasa be stogo, yra tiesiog kaip aikštelė, užtenka ją atitraukti 1 metrą nuo sklypo ribos. Norint statyti arčiau, reikėtų gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo. Jeigu terasa įrengiama su stogu, būtina išlaikyti ne mažesnį nei 3 metrų atstumą iki sklypo ribos.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Naudingojo Ir Gyvenamojo Ploto
Apibendrinant, štai pagrindiniai skirtumai tarp naudingojo ir gyvenamojo ploto:
| Savybė | Naudingasis plotas | Gyvenamasis plotas |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas (virtuvės, san. mazgai, koridoriai ir kt.) | Gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma (svetainės, miegamieji, virtuvės ir kt.) |
| Įeina | Visos šildomos patalpos | Tik gyvenamieji kambariai |
| Neeina | Balkonai, lodžijos, terasos, nešildomi rūsiai | Pagalbinės patalpos (koridoriai, san. mazgai ir kt.) |