Lietuvoje vis dar diskutuojama apie partnerystės įstatymą ir jo reikšmę skirtingų lyčių asmenims. Šis įstatymas skirtas apibrėžti nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Partnerystės įstatymas leistų visoms nesusituokusioms poroms jaustis labiau apsaugotoms, o LGBT žmonėms - pilnaverčiais šalies gyventojais.
Partnerystės įstatymo projektas buvo derinamas tiek tarp koalicijos partnerių, tiek su įvairiomis organizacijomis - žmogaus teisių, smurtą patiriančių moterų, vaikų interesus ginančių, LGBT bendruomene ir jų tėvais. Suprantama, kad šis įstatymas galbūt atliepia ne visus bendruomenių poreikius, tačiau tai - svarbus žingsnis pirmyn, siekiant užtikrinti visų šalies piliečių interesus.

Kas Yra Partnerystės Įstatymas Ir Kam Jis Reikalingas?
Partnerystės įstatymas yra skirtas apsaugoti dviejų partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kartu šio įstatymo pagalba būtų sukuriama didesnė apsauga pažeidžiamoms grupėms - moterims ir LGBT asmenims.
Šis įstatymas sukuria bendros dalinės nuosavybės pripažinimo prezumpciją, sudaro galimybę partneriams savo susitarimu nustatyti kitokį nei bendros dalinės nuosavybės partnerių turto teisinį režimą, leidžia paveldėti pagal įstatymą, sukuria tam tikrus asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimus, t. y. pagarbą, lojalumą, patnerio išlaikymo pareigą partnerystės nutraukimo atveju, leidžia partneriui pasiimti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, sudaro galimybę įgalioti partnerį veikti kito partnerio vardu ir jo interesais, sudaro galimybę atstovauti partnerį sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikatą susijusią informaciją ir kt.
Ar Partnerystės Įstatymas Aktualus Tik Gėjams Ir Lesbietėms?
Partnerystės įstatymas yra lyčiai neutralus, tačiau tai nereiškia, kad jis aktualus tik LGBT bendruomenei. 2020 m. duomenis Lietuvoje gyvena beveik 600 000 suaugusių asmenų 20- 49 metų amžiaus grupėje, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek galimai Lietuvoje yra asmenų, kuriančių bendrą gyvenimą, tačiau savo santykių jokia teisine forma neformalizavę.
Tai liečia ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių poras, kuriose, beje, labiausiai pažeidžiamos yra moterys. Būtent jos, kuriant santykius, lieka labiausiai neapsaugotos, nes dažnu atveju lieka namuose auginti vaikus. Partnerystės įstatymas skirtas apsaugoti tokius asmenis, kad nutraukus tarp poros egzistuojančius santykius, asmenys neliktų socialiai ir finansiškai pažeidžiami.
Partnerystės teisė – Įvadas – ACCA LW Global
Partnerystės Ir Santuokos Skirtumai
Pirmiausia, partnerystės skirtumas nuo santuokos yra tas, kad ji bus lyčiai neutrali. Tai reiškia, kad partnerystės sutartį galės sudaryti ir tos pačios lyties asmenys, kuriantys bendrą gyvenimą. Kaip žinia, šiuo metu santuokas institutas yra skirtas išimtinai skirtingos lyties asmenų poroms. Santuoka, kaip išimtini vyro ir moters sąjunga, yra įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje.
Be kita ko, skirtingai nei santuokos atveju:
- partnerystė sukurs partnerių bendros dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, bus preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, partneriai turės įrodyti kiekvienas savo dalis bendrojoje nuosavybėje; tuo tarpu santuokos atveju, santuoka sukuria bendros jungtinės nuosavybės režimą, tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.
- partneriams, skirtingai nei sutuoktiniams, nebus leidžiama įsivaikinti.
- vienas partneris kito partnerio biologinio vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių ar pareigų.
- jeigu partnerystėje gims vaikas, partneris (tėvas) privalės kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įrodyti (nustatyti) tėvystės faktą. Šiuo metu, jeigu vaikas gimsta sutuoktiniams, automatiškai preziumuojama, kad vaiko tėvas yra sutuoktinis.
Partnerystės nutraukimo tvarka bus skirtinga. Partnerystę bendru sutarimu bus galima nutraukti ir pas notarą, tuo tarpu sutuoktiniai, nepriklausomai kokiu teisiniu pagrindu ketintų nutraukti santuoką, privalės tą daryti teismuose.

Ar Partnerystės Įstatymas Pažeistų Vaikų Teises?
Partnerystės institutas visų pirmiausia yra skirtas sureguliuoti dviejų suaugusių žmonių tarpusavio teises ir pareigas, apsaugoti bendrai gyvenančių porų teisėtus lūkesčius ir interesus. Partnerystės įstatymu niekaip nėra reguliuojamos partnerių teisės nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Kita vertus, akivaizdu, kad įteisinus partnerystę, skirtingų lyčių partneriai galimai susilauks bendrų vaikų. Tokiu atveju, partnerių teisės ir pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu bus reguliuojamos jau dabar egzistuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Taip pat, pradėję kurti šeimos santykius, kuriuose gimsta vaikai, skirtingų lyčių partneriai turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti santuoką ir tokiu būdu apsaugoti savo šeimos santykius pilna apimtimi.
Lietuva ES Kontekste
Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra galimybės sudaryti partnerystės tos pačios lyties poroms (kartu su Lenkija, Latvija, Bulgarija, Rumunija ir Slovakija). Pažymėtina, kad visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse egzistuoja alternatyvus teisinis instrumentas apsaugoti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą, t. y. teises ir pareigas.
Pasaulyje pastebima tendencija, kad partnerystės institutą yra įteisinusios transatlantinės ir europinės integracijos procesuose dalyvaujančios valstybės. Tuo tarpu nedemokratinės, autoritarinės ir piliečių teises linkusios riboti valstybės socialiai pažeidžiamas grupes (pavyzdžiui, homoseksualius asmenis) dažnai marginalizuoja ir stigmatizuoja, tokiu būdu siekdamos nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų svarbių problemų (pvz., korupcijos mastas šalyje).
Atkreiptinas dėmesys, kad Estija dar 2016 metais priėmė partnerystės įstatymą ir dėl to niekas nepasikeitė, aptar to, kad dalies Estijos gyventojų garbė ir orumas buvo apgintas, kartu sustiprinant šių asmenų, buvusių be jokios teisinės apsaugos, teises.

Lyčių Socializacija Ir Jos Įtaka
Lyčių socializacija yra vienas ankstyviausių ir fundamentaliausių socializacijos procesų žmogaus gyvenime. Dar vaikystėje vaikai pradeda formuoti supratimą apie save ir savo vietą visuomenėje, kartu mokydamiesi, ką reiškia būti tam tikros lyties asmeniu. Šis mokymasis vyksta per kasdienes sąveikas su artimiausia aplinka - šeima, globėjais, vėliau ugdymo įstaigomis, bendraamžiais ir žiniasklaida.
Lyčių socializacija nėra neutralus procesas. Skirtingoms lytims dažnai priskiriami nevienodi elgesio modeliai, savybės ir lūkesčiai. Nuo pat gimimo kūdikiai gali būti skirtingai aprengiami, apibūdinami ir su jais kalbama skirtingu būdu. Berniukai dažniau siejami su jėga, aktyvumu ar savarankiškumu, o mergaitės - su švelnumu, rūpestingumu ir emociniu jautrumu.
Šie skirtumai formuojasi ne dėl biologinių skirtumų, bet dėl visuomenėje įsitvirtinusių normų ir reikšmių, kurios perduodamos per socialinius santykius. Skirtingas lyties suvokimas kyla ir iš to, kad visuomenė pati yra struktūruota pagal lytį. Skirtingoms lytims priskiriamos nevienodos galios pozicijos, atsakomybės ir vertės. Todėl lytis tampa ne tik asmeniniu tapatumu, bet ir socialine kategorija, kuri lemia, kaip žmonės vertinami, ko iš jų tikimasi ir kokios galimybės jiems atsiveria.
Statistika
Lietuvos Statistikos duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. 260 tūkst. iš jų yra moterys. Akivaizdu, kad ne visiems šiems asmenims bus aktualus registruotos partnerystės institutas, nes ne visi iš jų veda bendrą gyvenimą nesusituokę. Kita vertus, dalis iš jų tikrai pasinaudos registruotos partnerystės teikiamomis galimybėmis, t. y. teisių ir pareigų apsauga, tokiu būdu sustiprinant dviejų suaugusių asmenų tarpusavio įsipareigojimus ir ryšius.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Asmenų, nesudariusių santuokos (20-49 m.) | 560 000 |
| Moterų, nesudariusių santuokos (20-49 m.) | 260 000 |
| Gimstamumo rodiklis Danijoje (2020 m.) | 1.76 |
| Gimstamumo rodiklis Lietuvoje (2020 m.) | 1.68 |
| ES vidurkis (gimstamumo rodiklis, 2020 m.) | 1.62 |