Ar Taikoma Renovacijai Sienų Tarpų Šiltinimas?

Namo sienų šiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Namų savininkai apie sienų šiltinimą pradeda galvoti rudenį, nes pajaučia ateinančią žiemą ir susirūpina šiluma namuose. Tačiau ruoštis žiemai, galima pradėti jau anksčiau, nes dažnai pamirštama, kad esantis oro tarpas sienoje atneša nemažai žalos. Jei namo sienose oro tarpas neužpildytas, jis ištraukia iš namo didžiąją dalį šilumos. Senuose mūriniuose ir skydiniuose pastatuose buvo paliekami ventiliaciniai oro tarpai. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad šie tarpai praleidžia didžiąją dalį šilumos.

Dėl oro konvekcijos ir ventiliacijos per tuos tuščius oro tarpus prarandamas didesnis šilumos kiekis - kartais iki 50 proc., lyginant su užpildytais izoliacinėmis medžiagomis. Apšiltinus sienas iš išorės, oro cirkuliacija tuščiuose oro tarpuose sulėtėja, bet šilumos vis tiek prarandama. Todėl fasado šiltinimas gali būti vykdomas tik po oro tarpo užpildymo. Ši technologija leidžia ženkliai pagerinti pastato energinį efektyvumą be brangių renovacijos darbų. Taip padidinsite savo būsto šiluminę varžą net iki 50%, o šildymo išlaidas sumažinsite daugiau negu 30%.

Šiame straipsnyje aptarsime, ar oro tarpo šiltinimas taikomas renovacijai, kokios medžiagos ir technologijos naudojamos šiam tikslui, bei kokie yra privalumai ir trūkumai.

Pirmiausia, ką reikia tokiems pastatams atlikti, norint, kad ateityje namuose būtų kuo šilčiau, būtina pasirūpinti pastato sienose esančių oro tarpų apšiltinimu. Specialistai tvirtina, jog yra neracionalus papildomas sienų šiltinimas, jei prieš tai neatliktas oro tarpų užsandarinimas. Senuose namuose šylantis oras kyla tuščiu oro tarpu aukštyn ir per įvairiausius smulkius tarpelius pastogėje išsineša šilumą. Taigi, pirmiausia reikėtų tai izoliuoti, o kokybiškam šiltinimui būtinos ir tinkamos tam šiltinimo medžiagos, ir profesionalūs darbuotojai su specialia įranga.

Kodėl svarbu užpildyti oro tarpus?

Jei namo sienose oro tarpas neužpildytas, jis ištraukia iš namo didžiąją dalį šilumos. Oro tarpe kylantis sušilęs oras išneša iš patalpų per sienas šilumą, užleisdamas vietą per įvairias nesandarias vietas apačioje besiskverbiančiam šaltam orui. Per pastogę nespėjęs išeiti šiltas oras prisiliečia prie išorinių šaltų plytų, atiduoda joms šilumą ir šaldamas leidžiasi žemyn, kol vėl gauna šilumos nuo vidinės sienos dalies.

Kyla klausimas, kodėl langų stiklo paketai yra gaminami su oro tarpu, o namas turi būti be jo? Atsakymas paprastas: stiklų oras necirkuliuoja ir taip sukuriama gera stiklo šiluminė varža. Bet nei vienas namas nėra toks sandarus, kad jo viduje paliktame oro tarpe necirkuliuotų oras. Taigi apšiltinant būstą didžiausią efektą pajusite tada, kai nebebus cirkuliacijos oro tarpe.

Ką daryti? Oro tarpus užpildyti rekomenduojama medžiaga, kuri:

• 100 procentų užpildys oro tarpus ir visiškai sustabdys oro cirkuliaciją juose. Nejudantis oras yra geriausias šilumos izoliatorius.
• Praleis garus, o tai leis sienoms „kvėpuoti”.
• Neįgers vandens, nepraleis drėgmės iki vidinės sienos dalies.
• Turės geras šilumines savybes.
• Bus stabili ir ilgaamžė.

Šiltinimo medžiagos oro tarpams

Nemažiau svarbu tinkamai pasirinkti šiltinimo medžiagas, kurių papildomam sienų šiltinimui yra gausus pasirinkimas. Tai ir Lietuvoje itin vertinama ekologiškoji ekovata, ir termo putos, ir polistireno granulės ir dar daug kitų, kurių pranašumus išdėstyti gali tik su tomis medžiagomis dirbantys specialistai.

Tai pastebėjus, pradėtos naudoti šiltinimo medžiagos, tokios kaip spaliai, keramzitas, šlakas, perlitas, maltos polisterolo plokštės ir kitos šiltinimo medžiagos. Šios medžiagos iš dalies atliko savo paskirtį: neleido orui cirkuliuoti sienose, tačiau jų šiluminė varža nebuvo labai gera. Pavyzdžiui: Spaliai laikui bėgant sukrenta ir minimaliai sugeria vandenį. Keramzitas sudūlėja ir sukrenta, atsiranda tušti oro tarpai sienų viršuje, tuomet oras ir vėl cirkuliuoja. Šlakas įgeria vandenį ir sukrenta. Perlitas yra smulkus kaip miltai, todėl ima byrėti net per mažiausius plyšelius, o įkvėpus perlito dulkių dirginami kvėpavimo takai. Maltas polisterolas yra viena geresnių šiltinimo medžiagų, iš anksčiau išvardytų. Jis neįgeria vandens, pasižymi ganėtinai gera šilumine varža, bet pučiant vėjui, sienos viduje granulės šiek tiek juda, trinasi viena į kitą ir, laikui bėgant, sudyla. Taip atsiranda nauji oro tarpai sienų viršuje.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodamos kelios medžiagos oro tarpui užpildyti. Visų jų šiluminė varža, lyginant su anksčiau minėtomis, yra aukštesnė. Viena iš efektyviausių priemonių nuo šilumos praradimo - tai sienų oro tarpo šiltinimas aminoplasto termoputomis pagamintomis pagal danišką Termo-Lun technologiją, Lietuvoje patentuotu termoputų pavadinimu ,,Mipora”.

Populiariausios medžiagos:

• Termoputos (aminoplastas): Puikus pasirinkimas - oro tarpo šiltinimas termoputomis. Šiltinant termoputomis, nepažeidžiama fasado apdaila. Termoputos gerai užpildo visus tarpus ir visiškai sustabdo oro cirkuliaciją juose. Tačiau, jei apšiltinimą atliks nepatyrę meistrai, džiūdamas aminoplastas gali skilinėti ir virsti nevienalyte izoliacine medžiaga. Kadangi termoputos meistrų gaminamos statybos vietoje, labai svarbus teisingas ir tikslus jos sudėtinių komponentų paruošimas. Todėl darbus privalo atlikti sertifikuoti darbuotojai. Netinkamai paruošus medžiagas, išpurkšta termoputa, dūlėja ir sukrenta, o garindama drėgmę, į aplinką skleidžia formaldehidus, kurie gali patekti į vidines namo patalpas ir kenkti kvėpavimo takams. Termoputos, kaip ir ekovata, per plytas sugeria vandenį. Taip pat termoputa visą laiką į aplinką skleidžia jau minėtus formaldehidus, o džiūdama traukiasi ir dūlėja. Jei sienų oro tarpas yra iki 10cm šiltinimui efektyviausiai yra tinkamos termoputos.
  • Termoputų ,,Mipora” techninės savybės:
  • Užpildymo oro tarpas - 2 cm ir daugiau
  • Lyginamasis svoris - iki 13 kg/m³
  • Šilumos laidumаs - 0,033 W/mK
  • 5 cm putų sluoksnio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W (tai atitinka 75 cm storio plytinės sienos šiluminę varžą )
  • Ekologiškai švari medžiaga
  • Nedegi medžiaga - nepalaiko degimo proceso
  • Vandens garų pralaidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa.)
• Injektuojamas poliuretanas: Šiai dienai pažangiausia šiltinimo medžiaga oro tarpo užpildymui - injektuojamos poliuretano putos. Tai dvikomponentė sistema, kurią sudaro poliolis ir izocianatas. Injektuojamas poliuretanas taip pat gali būti skirtingų tankių. Kokios tankio (uždarų ar atvirų porų) poliuretano putos bus pasirinktos, priklauso nuo oro tarpo dydžio. Injektuojamo poliuretano putomis pasiekiamas itin sandarus šiltinimo sluoksnis. Dėl savo plėtimosi savybės, injektuojamo poliuretano putos sandariai užpildo uždaras konstrukcijas, prasiskverbdamas į sunkiai pasiekiamas ertmes ir kampus, o bėgant laikui nesukrenta. Sustingusi injektuojamo poliuretano puta sudaro standų, sandarų, vienalytį, besiūlį termoizoliacinį sluoksnį.
• Biri vata: Dar vienas galimas sprendimas, užpildyti oro tarpus biria purškiama vata. Šiai dienai rekomenduojama rinktis stiklo vatą, kuri puikiai tinka oro tarpo šiltinimui. Stiklo vata gaminama iš natūralaus gamtinio pluošto ( apie 80 procentų sudaro perdirbtas stiklas) ir neįgeria drėgmės, nesukrenta ir nesideformuoja, nedegi, atspari puviniui, neturi kvapo ir joje nesiveisia parazitai. Oro tarpas apšiltintas stiklo vata užpildo visas ertmes vientisu, skvarbiu, besiūliu sluoksniu. Tokiu būdu tuščias oro tarpas užpildytas stiklo vata padidina patalpų sandarumą bei sumažina „šilumos tiltelių“ atsiradimo riziką.
• „GluePoras“: Tai polistireno granulės, sumaišytos su klijais. Tai Anglijoje išrasta technologija. Šios granulės yra plačiai naudojamos Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Technologija sukurta specialiai mūrinių namų oro tarpui užpildyti, nes šios granulės nesiplečia, džiūdamos nesitraukia, o sudžiuvusios sudaro vienalytę masę. Jos neįgeria vandens ir turi puikią šiluminę varžą. Šiltinimui naudojamos granulės gaminamos gamykloje, vėliau presuojamos į plokštes. Taip pat naudojami sveikatai nekenksmingi, nesukeliantys alergijos klijai. Visų pirma, sienoje yra gręžiamos skylės. Per jas klijais sudrėkintos granulės aukšto slėgio kompresoriumi įpučiamos į oro tarpą. Oro tarpas yra pilnai užpildomas, nes proceso pradžioje granulės yra labai birios. Sienoje gaunama vienalytė masė - milijonai tarpusavyje sukibusių granulių, kurios dar ir prikimba prie sienų. Tai yra ilgaamžė ir patikima oro tarpo užpildymo technologija.
• Ekovata: Tai - susmulkinta celiuliozė. Dėl skirtingos kilmės medžiagų struktūros ir įpūtimo kokybės (nepakankamo medžiagos skvarbumo) mūrinių sienų oro tarpo šiltinimui ekovatos naudoti nerekomenduojama. Ekovata sugeria drėgmę ir todėl sušlampa vidinės pastato plytos - gali pradėti pelyti vidinės namo sienos aplink langus ir duris. Ekovatoje dažnai atsiranda rasos taškas - pliusinės ir minusinės temperatūros sandūroje išsiskirianti drėgmė - todėl ji sušlampa dar ir dėl šios priežasties. Nuo didelės drėgmės ekovata sunkėja ir gali sukristi, oro tarpe atsiranda tuščios ertmės. Po lietingo sezono įmirkusi ekovata gali nespėti išgaruoti ir dalis jos suledėja. Jeigu norite apsisaugoti nuo drėgmės ekovatoje, turite fasadą šiltinti polistireno plokštėmis iš lauko. Oro tarpo šiltinimas atliekamas užpūtimo būdu - į esamas sienų ertmes specialia įranga įpučiama biri izoliacinė medžiaga, dažniausiai ekovata. Ekovata - tai ekologiška, celiuliozinė šiltinimo medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus ir apdorota natūraliomis boro druskomis, kurios suteikia atsparumą ugniai, pelėsiui ir graužikams. Pasirinkus ekovatą, užtikrinamas natūralus, ekologiškas ir sandarus šiltinimo sprendimas, kuris išliks veiksmingas dešimtmečius.

Šiltinimo medžiagų palyginimas

Apibendrinant, galima sudaryti lentelę, kurioje palyginamos populiariausios oro tarpų šiltinimo medžiagos:

Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus pastato savybių, biudžeto ir individualių poreikių.

Papildomas šiltinimas iš išorės

Apšiltinus oro tarpą, galima planuoti ir kitus sienų apšiltinimo sprendimus. Vienas iš galimų variantų - šiltinimas iš išorės poliuretano putomis. Tokiu būdu bus pasiekiamas vientisas besiūlis šiltinimo sluoksnis. Taip pat šiltinant poliuretano putomis, medžiaga puikiai priglunda prie paviršiaus bei nelieka jokių sudūrimų. Svarbu, pasirinkti tinkamą šiltinimo sluoksnį, todėl prieš atliekant šiltinimą rekomenduojama pasitarti su specialistu, kuris apskaičiuotų, kokia reikalinga šiluminė varža.

Apklijuotas fasadas nebeleidžia plytoms įgerti vandens ir užsandarina oro tarpą, bet tik dalinai - šaltas oras vis tiek atranda kelią į šią ertmę ir visas nuo vidinės sienos įšilęs oras iškeliauja lauk.

Dar vienas tikrai svarbus renovavimo privalumas - visiškai kitokia gyvenimo aplinka tokių daugiabučių viduje, kai juose tampa daug šilčiau ir jaukiau, kai jų gyventojams nebekyla toks didelis nepasitenkinimas dėl mokesčio už šildymą sąskaitas. Kad renovacija yra teigiamas dalykas ir reikėtų ilgai nesvarstant jai ryžtis, yra įsitikinę dauguma specialistų, skaičiuojančių šilumos nutekėjimo procentus, nusimanančių statybos proceso smulkmenose, gebančių įvertinti senos statybos namų pliusus ir minusus. Deja, kiek jie besistengtų įrodyti senosios kartos gyventojams jų namo skylėtumą bei šilumos pralaidumą, dažnai dar tai būna „kova su vėjo malūnais“.

Net ir atlikus termovizinius tyrimus, akivaizdžiai parodžius gyventojams, kuriose pastato vietose būtinas papildomas sienų šiltinimas, kad iš namų „nepabėgtų“ šiluma, pastarieji ilgai svarsto ir net kartais su savo neryžtingumu stato užkardas pačiai renovacijai. Išorinėms pastato sienoms metų metais tenka atlaikyti sudėtingas klimato sąlygas, kurios turi neigiamos įtakos pastato struktūrai ir išvaizdai. Ilgainiui pastatas tampa ne tik nepatrauklus, bet ir nesandarus, jo viduje tampa vėsu, kad ir pakankamai rūpinamasi jo šildymu. Tokiais atvejais yra būtinas sienų apšiltinimas, kuris gali būti atliekamas arba iš vidaus, arba iš išorės. Kadangi šiltinant iš vidaus mažėja buto plotas, reikėtų stengtis išnaudoti galimybes imtis renovacijos proceso ir apšiltinti viso pastato sienas iš išorinės pusės.

tags: #ar #taikoma #renovacijai #sienu #tarpu #siltinimas