Ar Tėvai Gali Būti Liudininkais Teismo Procese?

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vaiko teisių apsauga yra prioritetinis klausimas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs liepos mėnesį, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Statistika ir Problematika

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. Į šią statistiką nepatenka vaikai, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus šiuos vaikus, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra smurtą patyręs asmuo (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 d.,).

Pranešimas apie Smurtą

Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta.

Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams.

Grėsmės Lygio Nustatymas

Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku (!). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui - turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai.

Kas yra aukštos rizikos veiksniai, kurie susiję su saugumu, sveikata, gyvybe? Raudonu šauktuku anketoje pažymėtas ir vaiko palikimas be priežiūros arba jei vaikas paliekamas prižiūrėti žmonėms, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, gyvybei bei sveikatai. Be kita ko, vaikui augti savoje aplinkoje tampa rizikinga, jei tėvai visapusiškai ignoruoja vaiko poreikius ir neigia juos: taip kartais nutinka dėl galimų tėvų psichikos sutrikimų ar įgūdžių stokos.

Prie aukštos rizikos veiksnių priskiriami ir tie atvejai, kai gyvenamoji aplinka kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir tėvai atsisako imtis net minimalių pastangų.

• Kada nustatomas I grėsmės lygis? 1 aukštos rizikos veiksnys arba 5 kiti rizikos veiksniai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą. Kitais rizikos veiksniais vadinami veiksniai, ties kuriais nepažymėtas šauktukas.
• Kada nustatomas II grėsmės lygis? II grėsmės lygis vaikui nustatomas atsižvelgiant į anketoje pildomus klausimus. Dažniausiai tai daroma bendraujant su šeima ir vaiku šeimos gyvenamoje vietoje.

SVARBU: grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai.

Laikinas Vaiko Paėmimas

Laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos gali baigtis trimis būdais:

1. Nenustačius grėsmės vaikui lygio - tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams (o šeimai gali būti teikiama pagalba).
2. Nustačius I grėsmės vaikui lygį - tuomet vaikas perduodamas tėvams, globėjams ir šeimai teikiama atvejo vadybininko koordinuojama pagalba.
3. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS.

Specializuota Pagalba ir Teisiniai Aspektai

Atsakomybė už smurtinį elgesį tenka išimtinai smurtautojui, o nusikaltimo aukoms, sutinkamai su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, yra teikiama Valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba, kurią teikia SPC. Svarbu pažymėti, kad paslaugos šeimai nėra ir negali būti laikomos specializuota pagalba smurto artimoje aplinkoje / smurto prieš moteris šeimoje atvejais.

Pirmasis žingsnis visuomet privalo būti smurtautojo atskyrimas nuo smurtą ir prievartą patiriančios šeimos, jo daromų nusikaltimų išviešinimas, teisėsaugos įstaigų atsakingas įsijungimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir skiriant adekvačias bausmes smurtautojui. Moterims ir vaikams turi būti suteikiama specializuota pagalba, kurios efektyvumo galima tikėtis tik tuomet, jei smurtas liausis.

Specializuotos pagalbos centre dirbantis teisininkas, nukentėjusiam pageidaujant, rengia įvairius dokumentus, įskaitant prašymus pateikti informaciją apie smurto faktus, kardomųjų priemonių skyrimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl smurto prieš mažametį, policijos veiksmų apskundimą ir kitus dokumentus.

Taip pat, SPC teisininkas rengia civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, civilinius skyrybų ieškinius dėl sutuoktinio kaltės, atsiliepimus į kitos pusės ieškinius, išryškinant kito sutuoktinio kaltę ir SPC žinomus smurto faktus.

SVARBU - SPC teisininkas nesiūlo scenarijaus sutuoktiniams išsiskirti bendru sutarimu (esą taip „pigiau“). Pajutęs, kad praranda dominavimą aukos atžvilgiu, smurtautojas sąmoningai kuria vis didėjančią aukos priklausomybę manipuliuodamas vaikais, turtu, šeimos ryšiais, o neretai ima dar žiauriau smurtauti siekdamas atgrasyti auką nuo savarankiškų sprendimų.

Jei pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tai padidina galimybę nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, o tai suteikia nukentėjusiam asmeniui papildomų svertų nustatant vaikų gyvenamąją vietą su nesmurtaujančiu gimdytoju (motina) ir leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šeimos turtą. Tokiu atveju taip pat galima prašyti teismo iš kaltosios pusės priteisti atstovavimo išlaidas, žyminį mokestį ir pan.

Socialinių Paslaugų Įstatymo Problematika

Socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 6 ir 7 dalys, apibrėžiančios socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens sąvokas, neskiria šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba pasirūpinti savo vaikais ir pan., ir šeimos, kurios vienas narys, dažniausiai vyras, smurtauja prieš kitus, dažniausiai moterį ir vaikus.

Šis prieštaravimas turi būti nedelsiant koreguojamas tam, kad būtų išvengta smurtą ir prievartą patiriančių asmenų stigmatizavimo, taip užtikrinant galimybę išviešinti jų patiriamą šeimoje smurtą, neleisti asmeniui prarasti orumo ir statuso bendruomenėje. Neretai moterys vengia kreiptis pagalbos ir bijo išviešinti patiriamą prievartą, nes pagrįstai baiminasi, kad „bus įrašytos į riziką“, o tuo pačiu jos pačios ir jų vaikai atsidurs socialinėje atskirtyje.

Teikiant pagalbą pagal bendrąjį socialinių paslaugų modelį ir neįvertinus skirtingos smurto aukos ir smurtautojo padėties, jų jėgos ir galios netolygumo, neatpažįstami šioje situacijoje atsidūrusių asmenų interesai, kurie yra ne tapatūs, o visiškai skirtingi. Pavyzdžiui, smurto išviešinimas būtų naudingas aukai, nes leistų jai siekti pagalbos, tačiau smurtautojui - anaiptol, nes jam tektų atsakyti už jo daromas nusikalstamas veikas.

Socialiniams darbuotojams, socialinių įstaigų specialistams būtina turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu - būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje, padėti aukai išviešinti smurto faktus ir siekti smurtautojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o taip pat laiku nukreipti smurtą patiriančius asmenis į regioninį SPC.

Savivaldybių biudžetinės įstaigos, socialinių paslaugų centrai neteikia specializuotos pagalbos smurtą patyrusiems asmenims, todėl svarbu kad, susidūrę su šio nusikaltimo aukomis, socialiniai darbuotojai informuotų smurtą ir prievartą patiriančius asmenis apie valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos galimybę ir nukreiptų juos į regioninius SPC, kur jiems ir bus teikiama reikalinga pagalba.

Rekomenduojama socialinėse įstaigose organizuoti intervizijų - supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas.

Bendras SPC pasirinktas telefoninio konsultavimo modelis užtikrina smurtą ir prievartą patiriančio asmens ir SPC efektyvų bendradarbiavimą absoliučia dauguma atvejų. Tačiau atokiuose rajonuose esančios savivaldybės ir regioniniai SPC gali bendradarbiauti rengdami ir nukentėjusių asmenų susitikimus su SPC konsultantais bei specialistais seniūnijų patalpose, arčiau nukentėjusio asmens gyvenamosios vietos.

Pripažinus moterį nukentėjusiąja smurto šeimoje atveju, jai paprastai skiriamos apsaugos priemonės - bet ne jos vaikams, nors jie pagal ASAAĮ taip pat yra smurtą ir prievartą patiriantys asmenys. Būtina pasiekti, kad visais šiais atvejais apsaugos priemonės būtų skiriamos taip pat ir vaikams. Atstovaudami vaiko interesus, VTAS specialistai turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su reikalavimu skirti apsaugos priemones vaikams, tapusiems smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenantiems aplinkoje, kurioje smurtaujama. Taip pat, reikalui esant, aktyviai inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš nepilnametį.

Vaikai kaip ir jų motinos, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, turi gauti pagalbą, tačiau pagalba vaikams bus neefektyvi, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas.

Atvejais, kai nustatoma smurtautojo bendravimo su vaikais tvarka, rekomenduojama rengti šiuos susitikimus specialistui prižiūrint - taip bus išvengta pakartotinio moters ir jos vaikų traumavimo.

Rekomenduojama, kad pagalbą vaikams teikiančios psichologinės tarnybos, į kurias VTAS nukreipia vaikus, tampriai bendradarbiautų su regioniniais SPC, teikiančiais pagalbą jų motinoms. Psichologinių tarnybų darbuotojai privalo turėti specialiųjų žinių apie smurto artimoje aplinkoje priežastis, jo dinamiką, pasekmes ir vadovautis nuostata, kad pagalbą teikiančios organizacijos privalo būti nukentėjusių asmenų pusėje.

Turi būti atsisakyta praktikos, kai VTAS specialistai į tarpinstitucinius pasitarimus vienu metu kviečia ir nukentėjusiąją, ir smurtautoją. Pasaulio geroji praktika ir tarptautiniai dokumentai, tokie kaip ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva, kurių dalininkė yra ir Lietuva, griežtai nurodo vengti aukos ir smurtautojo susitikimo.

LR Konstitucijos 31 str. 3 d. numato, kad asmuo neprivalo liudyti prieš save ar savo artimuosius. BPK 82 str. 2 d. numato, kad šeimos narys ar artimas giminaitis gali atsisakyti duoti parodymus, tai jo teisė.

Pagalbos aukoms specialistai yra tinkamai pasirengę, todėl geba suprasti kaip jaučiasi nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys, ką jie patiria po nusikalstamos veikos. Tad pagrindinė pagalbos aukoms specialisto užduotis - pagelbėti nusikalstamų veikų aukoms įveikti ar bent sušvelninti patirtą nusikalstamos veikos poveikį. Tam, kad galėtų atlikti šias funkcijas, pagalbos aukoms specialistai turi būti įgiję atitinkamus profesinius ir asmeninius įgūdžius.

Bendraujant su baudžiamosios justicijos sistemos institucijų pareigūnais nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys gali būti lydimi pagalbos aukoms specialistų. Tokiose situacijose nusikalstamų veikų aukoms svarbu žinoti kokie teisiniai procesai ir sprendimai jų laukia, itin svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuriuo auka gali pasikliauti.

59 straipsnis. 1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus.

Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.

Apie savo įžvalgas žurnalui TEISMAI.LT pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, Lietuvos teismų psichologų kuratorė, Vilniaus universiteto doc. dr. Neringa Grigutytė ir Baltijos jūros valstybių tarybos Vaikų rizikos grupės vadovė Olivia Lind Haldorsson iš Švedijos. Svarbiausia - vaiko interesai Smurtą patyrę ar jo liudininkais tape nepilnamečiai Lietuvoje teisiniuose procesuose turi dalyvauti lydimi atstovų.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis būtent tinkamą vaiko interesų atstovavimą įvardijo kaip vieną svarbiausių temų kalbant apie vaiko interesus. Teisėjas paaiškino, kad Lietuvoje vaikai - nukentėjusieji, kaip ir įtariamieji ar kaltinamieji, - turi dvejopo pobūdžio teisę į atstovavimą. „Jiems atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris paprastai tik padeda nepilnamečiui kaip asmeniui, preziumuojamai negebančiam ti...

tags: #ar #tevai #gali #buti #liudininkais