Žmogus ir gamta - du neatsiejami dalykai! Nuo seno žinome, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus. Kalnai, medžiai akmenys, upės, ežerai - gamtoje veikiančios dieviškosios galios. Medžiai buvo garbinami, jiems teikiama ypatinga reikšmė. Lietuvių liaudies šeimos tradicijos, papročiai išreiškė pagarbą ir meilę gyvajai gamtai. Daugelio švenčių apeigų veiksmai, visą tai atspindi. Žinomas paprotys gimus kūdikiui pasodinti medį.
Tikėta, kad paukščiai gali žmonėms išpranašauti laimę, nelaimę, vestuves ir pan. Žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Dabar ne kiekvienas žmogus gerbia gamtą, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė. Gamta buvo naudinga ne tik materialine, bet ir dvasine prasme.
Gamta - pats gražiausias dalykas pasaulyje.
Šiandienos vaikai, mažai laiko leidžia gamtoje. Komenskis su Pestalociu teigė, kad vaizdumas (stebėjimas) - itin svarbu. O natūralumas duoda tikrus ir įvairius pojūčius, pavyzdžiui, į delną paimta boružė, paliestas medis, pamatytas paukštis ar voverytė ir pan. Vaikai gamtai neabejingi. Būdamas gamtoje vaikas daug sužino, patiria emocinius išgyvenimus. Formuojasi ekologiniai įgūdžiai bei įpročiai. Turime skatinti vaikus siekti gėrio bei harmonijos santykiuose su aplinka ir pačiu savimi, nuo mažens mokyti gyventi darnoje su gamta.
Labai svarbus auklėjimo aspektas yra tas, kad šalia vaiko esantis asmuo, turėtų pažinti gamtą, tuomet gamta tampa veiksmingu auklėjimo šaltiniu. Vaikas su gamta susiduria labai anksti. Pradžioje būna smalsus, vėliau šią savybę praranda. Norint, kad domėjimasis aplinka nedingtų, reikia vaikui padėti: mokyti pažinti gamtą, siekti, kad jis artimai bendrautų su gamtos objektais, suprastų jų sudėtingumą, įprastų gamtoje ilsėtis, semtis energijos.
„Aš išėjau į mišką todėl, kad norėjau gyventi išmintingai, turėti reikalą tik su esmingais gyvenimo faktais ir įsitikinti, kad jis gali mane kažko išmokyti ir kad prieš pat mirtį nepasirodytų, jog išvis negyvenau. Mes daug laiko praleidžiame „kažkur viduje“: kambariuose, kabinetuose, autobusuose, troleibusuose, baruose, metro, tačiau „kitoks laikas ir buvimas“ yra ten, kažkur už durų, - sako gamtos terapeutai. Būtent ten, už durų mus „pričiumpa įkvėpimas“, užvaldo noras rankomis skverbtis į žemę, šokinėti per balas, kurti, kalbėtis su dievais, mus apima nevaldomas noras dirbti, gyventi, iš naujo pajuntame savo kūną, kuris nesitveria kailyje.
Apima jausmas, tarsi ši erdvė be jokių sienų, jokio mokesčio kalbasi su mumis, moko mus, gydo mus, prikelia ir atgaivina. Tai, ko mokomės klasėse, kabinetuose, salėse pasimiršta taip pat greitai, kaip buvo išmokta.
EP. 3 - Klimato nerimas, ryšys su gamta bei miško terapija (UP-FEEL projektas)
Žaliojo Požiūrio į gyvenimą filosofija
Gamtos terapijos specialistai mano, kad reikėtų grįžti prie „Žaliojo Požiūrio“ į gyvenimą. Tai gamtos filosofija:
- Atsisakyti išankstinio žinojimo ir nuostatų.
- Gamtoje būti vienam.
- Bendrauti su gamta tyloje.
Gamta niekur neskuba. Atliekant darbą svarbu bendradarbiauti. Gamtoje visi dirba kartu dėl vieno tikslo. Varžomasi tik dėl išgyvenimo. Neimti daugiau nei, kad reikia ar gali sunaudoti. Jei gamta šitaip elgtųsi, kaip žmogus: valgytų tuomet, kuomet yra soti, skintų gėles dėl grožio, žudytų vienas kitą dėl gražesnių ragų, tuomet ji būtų pasmerkta katastrofai.
Psichoanalitikas Erikas Fromas (E. Fromm „Turėti ar būti“?) rašydamas apie mūsų maniją turėti palygino vakarų ir rytų požiūrius. Jei rytietiškas požiūris skatina tiesiog grožėtis ir būti gamtoje, tai vakarietiškas požiūris skatina turėti tai, kas gražu - gamtą. Jis pateikia du poezijos pavyzdžius. Mokslininkas citavo du poetus - japonų poetą Bašo ir anglų poetą Tenisoną. Abu poetai perteikė savo reakciją į pasivaikščiojimo metu pamatytą gėlę.
Nesipriešinti, nevargti ir nedėti pastangų, jei tai nebūtina. Daryti tai, ką gali iš tikrųjų, su tomis priemonėmis, kurias turi ir ten, kur esi. Kai medžio sėkla nukrinta ant žemės, ji nesistengia pakeisti vietos, ji nesistengia tapti paukščiu, ji neprašo puodelio vandens. Nukritus sėkla ant žemės stengiasi daryti tai, ką moka - užaugti medžiu, naudotis tik tomis priemonėmis, kurios ten yra: saulė, lietus ir pan., augti ir prigyti ten, kur ji nukrito. Žinojimas, ką turi atlikti išlaisvina nuo: baimės, streso, savinaikos.
Būnant gamtoje apima jausmas, tarsi ši erdvė be jokių sienų, jokio mokesčio kalbasi su mumis, moko mus, gydo mus, prikelia ir atgaivina.
Užmegzti ryšį, tai yra stebėti gamtą. Mokslininkai teigia, kad būdami gamtoje ir stebėdami ją turime nuolat užduoti klausimą: ko mane moko gamta? Galiausiai gamta mus: gydo, lavina, moko, padeda pažinti save, padeda išgyventi.
Patarimai, kaip išnaudoti gamtos galią:
- Jautiesi vienišas, tuomet pasidalink savo būstu su šuneliu.
- Sunku bendrauti su žmonėmis ir pritapti jų pasaulyje, tuomet traukite tiesiai į žirgyną. Žirgas prakalbino ne vieną gyvenantį savo pasaulyje ir neįsileidžiantį į jį nei vieno žmogaus.
- Kažkas jūsų namuose prarado norą gyventi, tuomet padovanokite gležną gėlės daigelį ir paprašykite juo pasirūpinti.
- Sergate depresija? Šaltas vanduo, pasivaikščiojimas bet kokiu oru, kapstymasis darže, sėdėjimas ant suolelio lauke ir pan. per 5 min.
- Jaučiatės pavargęs, dirbate protinį darbą, tuomet tik 3 min. nieko nemąstydami žiūrėkite į vieną tašką gamtoje, pavyzdžiui, į jūrą, dangų, mišką. Kuomet baigsite, tuomet atrodys, kad visą amžinybę miegojote ar buvote kažkur labai toli.
Stebėkime gamtą, mokykimės iš jos, džiaukimės ja, gėrėkimės ja, bet nelieskime rankomis ir viską palikime ten, kur ir radome. Skirtingai nuo žmogaus, ją rasime ten pat, kur ir paliksime, tačiau prisilietę priversime palikti savo lizdą, olą, gūžtą.
Šiandienio žmogaus santykis su gamta menkai teprimena rūpesčio santykį. Jis panėši, pirmu atveju, į nerūpestingą užvaldymą dėl naudos - imame viską, ko norime: vandenį, miškus, iškasenas, manydami, kad gamta stipri, atsistatys, o jei atsistatyti nepavyks - ne mūsų reikalas. Kitas santykis yra nuosaikesnis, bet į rūpestį taip pat nepanašus.
Gamta tikrai nėra pavojingesnė nei žmonės ir jų kūriniai. Tiesiog mes, mieste gyvendami, nesame priversti jos bent kiek pažinti ir išmokti su ja saugiau apsieiti, it su kokiu prietaisu. Šiandien net kaime gyvendami to neprivalome. Chemizuotas žemės ūkis ir pramoginė medžioklė leidžia ir gamtoje būnančiam į ją visai nesigilinti, o tiesiog pasiimti, ko nori. Technologijos išlaisvino žmogų nuo betarpiškai suvokiamos būtinybės su gamta skaitytis, taigi tai liko žmogaus asmeninis pasirinkimas.
Gamta negali ir neturi kažkaip specialiai apriboti savęs, idant mes galėtumėm pabūti savimi. Normaliomis sąlygomis (ne tornadų ir ne cunamių) ji mūsų atžvilgiu yra apsiribojusi, tad gali, mums to norint, leisti pabūti savimi. O tokią progą žmogui suteikti pajėgia labai mažai kas: malda, kitas mylintis žmogus ir gamta. Kaip gamta mums leidžia būti savimi? Visų pirma - erdve ir tyla.
Gyvendami su kitais žmonėmis, nuolatos leisdami per save visokios su žmogiškais rūpesčiais susijusios informacijos srautą, mes tik dar labiau įsisukame į savo ir kitų mintis, nerimą, bėdas ir labai greitai per juos nebematom ne tik šviesios dienos, bet ir savęs pačių. Tada reikia erdvės ir tylos be papildomų dirgiklių, kurioje mūsų pačių netobuli galvojimai ne sustiprėtų, o nurimtų.
Gamta puikiai primena mūsų būties trapumą. Ne veltui tiek didžių rašytojų pasitelkė metų laikus žmogaus laikinumui pavaizduoti. Taip birželio saulei įdienojus švenčiame gyvenimą, bet ką matome lapkritį pažvelgę pro langą? Atvirą, nuogą ir niekuo nepridengtą pabaigą. Pabaigą vasaros, bet ir mūsų pačių gyvenimo čia. Krintančių lapų ir nušalusios žolės vaizdas, žvarbos ir vėjo pajautimas verčia tai išgyventi kasmet. Kūnu, siela ir protu.
Vengiantis gamtos yra išgelbėtas nuo šio potyrio pratybų. Mieste ruduo grasina tik kūnišku šalčiu ir tai neilgai - kol įjungiami radiatoriai. Gamta moko nuolankumo. Tos savybės, kuri labiausiai padeda ne tik mylėti, bet ir gyventi apskritai, ypač intelektualiam žmogui. Daugybė paprastų gamtinių klausimų nėra atsakyta, o mes, kaip gamtos „vartotojai“ arba svečiai, atsidūrę gamtoje, esame priversti pasijusti šiek tiek bejėgiai. Negalintys pakeisti kai kurių nepatogių aplinkybių, nesugebantys pasirūpinti tokiais paprastais dalykais kaip maistas ir užuovėja - be mechanizmų ir elektronikos, plikomis rankomis.
Nesakau, kad gamtą mylėti lengva. Juolab kad ir jos dovana abejotino smagumo - kartais visai nesidžiaugi tuo savo tikruoju aš, o apie gyvenimo praeinamumą nesinori galvoti, ypač tamsiais vakarais.
Kaip mes mylime gamtą? Renkame parašus, rengiame piketus ir protestus, vaikštome su tigro kailiais ir šeriame visos apylinkės benames kates? Nieko panašaus. Tiesiog nepuolame bet kokia kaina jos užvaldyti. Savo meilei gamtai įvertinti siūlau šerno testą. Testas realus, neišgalvotas. Jis tinka, jei turite gražią pievelę, daržą ir šiaip augalų, kuriuos šernai nuniokoja. Kai kurie yra tokie įžūlūs, kad pasirodo vakarais su visa krūva šerniukų - duodasi po pievą, it kokie šeimininkai.
Jei neturėčiau apsibrėžus meilės sąvokos, galėtų atrodyti, kad tik paskutinysis variantas būtų tinkamas elgesys gamtos mylėtojui. Tačiau pagal mano apibrėžimą tinka visi, išskyrus šerno sumedžiojimą. Jei jokios pievelės neturite ir šernai neaktualu, tai galima pasitikrinti kad ir su miesto liepomis bei varnomis. Ar manote, kad senosios Vilniaus Gedimino prospekto liepos yra baisiai pavojingos miestiečiam ir dar užima vietą, kurioje galima būtų įrengti kokias penkias parkavimo vietas, todėl jas reikėtų pakeisti miestui pritaikytais mutantais? Arba tos pačios vietovės varnos.
Tačiau mieste nei išvarysi, nei apsitversi, tad galimybės rinktis neturi - privalai būti tolerantiškesnis nei gamtoje. Norint keisti tai, kas gyvenime netenkina, pagerinti savijautą ir sustiprinti emocinę sveikatą nereikia važiuoti į Balį ar kitus tolimus kraštus, dalyvauti brangiose stovyklose ir kursuose ar ieškoti gyvenimo mokytojų, žadančių greitą rezultatą.
Gamta yra tai, kas yra stabilu ir į ką galime atsiremti, patirti saugumo jausmą. Reguliariai leidžiant laiką gamtoje suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, t. y. žmogaus organizmas pradeda ilsėtis ir atsipalaiduoti. Mažėja streso hormono kortizolio, gerėja miego kokybė, silpnėja nerimas, nurimsta mintys. Atlikti tyrimai rodo, jog gamtos terapija gali būti puiki depresijos prevencinė priemonė - gamtoje ne mažiau nei 2 valandas per dieną praleidusių tiriamųjų kraujo tyrimai parodė padidėjusį serotonino kiekį, jie jautėsi mažiau mieguisti ir labiau pailsėję.
Be to, vaikščiojimas gamtoje aktyvina širdies veiklą, kvėpavimą, kraujotaką, mažina stresą ir depresijos riziką, spartina medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų veiklą, tolina senėjimo procesus.
Paprasti būdai pasirūpinti savimi gamtoje
- Sąmoningas buvimas čia ir dabar, mindfulness - tai sąmoningumas, kuris atsiranda sutelkus dėmesį į esamą momentą, tai smalsus ir atviras patyrimo priėmimas, nesistengiant jo keisti, nevertinant.
- Galima skirti 5 minutes ir, saugioje vietoje, ramiai kvėpuojant, susitelkti į tai, kas kyla esamuoju momentu: ką jaučiu, kokie pojūčiai kyla kūne, kokios mintys ateina. Tiesiog leisti sau būti su tuo, nenustumti, išgyventi.
- Taip pat galima įsijungti priimtinos meditacijos įrašą ir sekti jį, atlikti kūno skenavimo praktiką, atsipalaiduoti ir sekti kvėpavimą. Tiesiog būti tyloje. Kasdien.
Mokytis pažinti savo jausmus ir kūno pojūčius, susijusius su kylančiais jausmais, priimti juos, išbūti su jais, įsiklausyti, apie ką jie, atrasti tinkamą išraiškos būdą: išsakyti, išrašyti, išverkti, iššokti, išvaikščioti, išpiešti, išlipdyti… Neįkristi į pozityvumo spąstus (pavyzdžiui, turiu atsikratyti pykčio ir nuolat jaustis tik džiaugsmingai) - nėra teigiamų ir neigiamų jausmų, svarbu - ką darome, kaip išreiškiame/neišreiškiame. Slopindami sunkius jausmus ilgainiui pradedame slopinti ir džiaugsmą gyvenimu. Leiskite sau būti taip, kaip tuo metu būnasi.
Kūrybinė veikla - piešimas, spalvinimas, mezgimas, nerimas vąšeliu, lipdymas, maisto gaminimas, daržo ravėjimas ar kita veikla, įtraukianti kūną t. y. kažko darymas savo rankomis padeda įsižeminti, sutelkti dėmesį į esamą momentą, lengviau išbūti su kylančiais jausmais.
Resursų paieška- kas stiprina, palaiko, įkvėpia? Vidiniai resursai: tam tikros Jūsų savybės, stiprybės, gebėjimai - ką įveiklinate ir naudojate, o kuo galėtumėte remtis dažniau? Išoriniai resursai - kas Jus palaiko? Ne tik palaikantys, artimi žmonės (svarbu turėti bent vieną!), bet ir tam tikrai veikla, darbas, mokslai, pomėgiai, laisvalaikis ir pan.
Anot Viktoro Franklio, prasmės ir tikslo pajautimas ir pastangos įvykdyti šį tikslą padeda žmonėms įveikti didžiausius sunkumus, depresiją, bejėgiškumą. Prasmę galime rasti visose gyvenimo srityse ir kasdieniuose dalykuose: per buvimą gamtoje, grožio pajautimą, kultūrą, kūrybinį darbą, rūpestį žmonėmis ir kitas įvairias veiklas.
Gamta ir psichologinė sveikata yra glaudžiai susiję dalykai.
Gamta ir psichologinė sveikata yra glaudžiai susiję dalykai. Žmonės jau seniai pastebėjo, kad laiko praleidimas gamtoje turi teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai. Iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai lankosi gamtoje, turi mažiau streso ir depresijos simptomų, didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų. Psichologinė sveikata yra būklė, kurią apibūdina teigiamas požiūris į gyvenimą, gebėjimas susidoroti su stresu ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Gamta gali padėti žmonėms pasiekti šią būklę.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie praleidžia daugiau laiko gamtoje, turi mažiau streso ir depresijos simptomų, didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų. Gamtos poveikis žmogaus emocinei sveikatai yra neabejotinas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažniau lankosi gamtoje, patiria mažiau streso ir depresijos. Medžiai ir augalai taip pat gali turėti teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena arti medžių ir augalų, patiria mažiau streso ir depresijos. Žalios spalvos poveikis žmogaus emocinei sveikatai taip pat yra neabejotinas. Žalios spalvos yra susijusios su ramybe ir atsipalaidavimu, o tai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
Daugelis tyrimų rodo, kad gamtos ir psichologinės sveikatos ryšys yra svarbus ir reikšmingas. Gamta gali turėti didelę įtaką žmogaus psichologinei sveikatai. Daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau streso ir depresijos simptomų. Depresija yra viena iš dažniausių psichikos ligų, kurią patiria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau depresijos simptomų.
Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti sumažinti nerimo lygį. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, patiria mažiau nerimo simptomų. Prevencija yra svarbi psichikos ligų kovos dalis. Tyrimai rodo, kad gamtos elementų buvimas gali padėti prevencijos srityje. Žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, turi mažesnę tikimybę susirgti psichikos ligomis, palyginti su žmonėmis, kurie daugiau laiko praleidžia patalpose.
Fizinė veikla yra svarbi psichologinei gerovei. Sportuojant gamtoje, ypač miške ar prie vandens, gali būti pasiektas didesnis psichologinis efektas. Tyrimai rodo, kad žmonės, sportuojantys gamtoje, jaučiasi laimingesni, atsipalaiduoja, mažiau stresuoja ir geriau susitelkia. Pasivaikščiojimas gamtoje taip pat gali turėti teigiamą poveikį psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti depresijos, nerimo ir streso simptomus, padidinti savivertę ir pagerinti bendrą psichologinę sveikatą.
Gamta yra puiki vieta poilsio ir atkūrimo atostogoms. Poilsis gamtoje gali pagerinti miego kokybę, nes gamtoje yra mažiau triukšmo ir šviesos, kurie gali sutrikdyti normalų miegą. Gamta taip pat gali būti naudinga kaip streso mažinimo būdas. Tyrimai rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir padidinti emocinę gerovę. Be to, gamta gali padėti sumažinti fizinį stresą, nes žmonės yra linkę būti fiziškai aktyvūs gamtoje, pvz., vaikščioti, bėgioti ar dviračiu važiuoti. Iš esmės, gamta yra puiki vieta atsipalaiduoti ir atsikratyti streso. Be to, poilsis gamtoje gali padėti pagerinti nuotaiką, miego kokybę ir fizinę sveikatą.
Vaikų emocinė sveikata yra svarbi jų gerovei ir raidai. Gamta gali turėti didelį įtaką vaikų emocinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad žaidimai lauke gali padėti vaikams sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti jų emocinę atsparumą. Žaidimai lauke gali būti skirtingi: nuo paprastų žaidimų su kamuoliu iki ilgų pasivaikščiojimų gamtoje. Svarbu, kad vaikai turėtų galimybę žaisti ir mokytis gamtoje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad gamta turi teigiamą poveikį žmogaus fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, mažiau kenčia nuo streso, depresijos ir nerimo. Vienas iš tyrimų, kuris patvirtina gamtos teigiamą poveikį, yra „The Great Outdoors: How a Green Exercise Environment Can Benefit All” (Didysis laukas: kaip žalia aplinka gali būti naudinga visiems).
Psichologai ir terapeutai vis dažniau naudoja gamtos terapijos metodus, kad padėtų žmonėms susidoroti su psichologinėmis problemomis. Bendravimas su gamta gali turėti teigiamą poveikį žmogaus socialinei gerovei. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai bendrauja su gamta, yra mažiau linkę patirti depresiją ir stresą, taip pat turi geresnę nuotaiką ir didesnę savivertę.
Gamtos stebėjimas pro langą yra vienas iš būdų, kaip žmonės gali turėti kontaktą su gamta, net jei jie negali išeiti lauke. Stebėjimas pro langą gali būti ypač naudingas tiems, kurie gyvena miesto centre, kur gamta yra ribota. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis stebėjimas pro langą gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visi gamtos vaizdai yra vienodai naudingi. Tyrimai rodo, kad žmonės gali patirti didesnį naudingumą, jei jie stebi tikros gamtos vaizdus, o ne dirbtinius.
Taisyklinga mityba yra vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos elementų. Gamtos produktai, tokių kaip vaisiai, daržovės, grūdai, riešutai ir sėklos, yra puikus būdas gauti reikiamų maistinių medžiagų ir vitaminų. Valgykite daug daržovių ir vaisių. Rinkitės liesus baltymus, tokius kaip vištiena, žuvis ir pupelės. Vengti perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir riebalų. Emocinis subalansavimas yra svarbus sveikos gyvensenos elementas. Rinkitės veiklas, kurios jums teikia malonumą ir džiaugsmą. Išmokite valdyti stresą. Bendraukite su savo artimaisiais ir draugais.
Per pastaruosius kelis metus pandemija tapo dideliu iššūkiu visuomenei, kuris paveikė įvairias sritis, įskaitant sveikatą. Vilniaus Universiteto tyrimas rodo, kad Covid-19 pandemijos metu žmonių psichologinė sveikata patyrė didelę įtampą. Per pastaruosius kelis metus, daugelis žmonių pradėjo daugiau laiko praleisti namuose, o tai gali turėti neigiamą poveikį jų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Tyrimai rodo, kad gamtos poveikis gali padėti žmonėms geriau jaustis, sumažinti stresą ir pagerinti jų psichologinę sveikatą. Be to, gamta gali padėti žmonėms geriau susidoroti su pandemijos metu išryškėjusiais iššūkiais, pvz., su socialine izoliacija ir nuovargiu.
Taigi, gamtos buvimas gali turėti teigiamą poveikį žmonių psichologinei sveikatai. Todėl svarbu, kad miestų planavimas ir transporto plėtra būtų atliekama taip, kad žmonės turėtų galimybę susisiekti su gamta. Be to, svarbu, kad žmonės turėtų galimybę susisiekti su gamta ir savo laisvalaikiu. Tai gali būti pasiekiama per lauko veiklas, tokias kaip vaikščiojimas, bėgimas ar dviračių važiavimas. Galų gale, svarbu, kad žmonės suprastų, kaip gamtos buvimas gali turėti teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai.
Gamtoje buvimas gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, didinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti. Yra daug gamtos terapijos formų, kurios gali padėti mažinti stresą. Pavyzdžiui, galima pasivaikščioti po parką ar mišką, pasodinti augalus ant savo balkono arba tiesiog pasėdėti žalioje erdvėje.
| Poveikis | Aprašymas |
|---|---|
| Streso mažinimas | Buvimas gamtoje mažina streso hormono kortizolio kiekį. |
| Nuotaikos gerinimas | Gamta skatina endorfinų gamybą, gerinančią nuotaiką. |
| Koncentracijos didinimas | Gamta padeda atsipalaiduoti ir susikaupti. |
| Atsipalaidavimas | Gamta ramina ir atpalaiduoja. |
Mokslininkai pastebėjo, kad, būdami gryname ore, regėdami medžius, dangų, girdėdami čiulbančius paukščius ir jausdami ryšį su gamta, žmonės jaučiasi geriau. Pasirodo, gamtos poveikis buvo didesnis žmonėms, linkusiems į impulsyvų elgesį ir psichikos sutrikimus.
Ar žinojote, kas gamtoje galite atrasti vidinę ramybę, įveikti įvairius vidinius konfliktus, susitaikyti su nelaimingos meilės pasėkmėmis ir kitomis blogomis mintimis? Gamtoje taip pat galima praleisti patį romantiškiausią, šilčiausią ir geriausią laiką su mylimu žmogumi. Būtent ši kalba gali įkvėpti žmogų labiau pamilti gamtą ir geriau pasijausti joje, argumentai ir faktai asmenius paskatintų išeiti daugiau į lauką, pasigrožėti vaizdu, įkvėpti lašelį ramybės, kurios šiomis dienomis iš tiesų labai trūksta.