Šiame straipsnyje aptariami darbuotojų pareigybių aprašymai ir nuostatai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjama, ar privaloma rengti pareiginius nuostatus, kokie reikalavimai keliami jų turiniui ir struktūrai, bei kaip pareigybės aprašymai reglamentuojami valstybės tarnyboje.
Pareigybės Aprašymai Ir Nuostatai: Ar Tai Privaloma?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnyje nustatyta: „Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai“. Iš šios normos turėtume suprasti, kad pareiga rengti darbuotojams pareiginius nuostatus nėra imperatyvi. Nors teisės aktai nenustato įsakmaus reikalavimo turėti tokius nuostatus, tačiau dauguma darbdavių ir darbuotojų supranta, kad tokio dokumento buvimas apsaugo ir darbdavį, ir darbuotoją. Į pareiginius nuostatus negalima žiūrėti kaip į formalų dokumentą, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti.
Personalo specialistams klausimų kartais kelia terminai "aprašymai" ir "nuostatai". Darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartis) pareigų aprašymo reikalavimai pasibaigia ties Darbo kodekso 232 straipsniu, t. y. darbuotojams pareiginių nuostatų nei turinio, nei struktūros reikalavimai nėra teisiškai reglamentuoti.
Valstybės Tarnautojų Pareigybių Aprašymai
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta pareiga kiekvienam valstybės tarnautojui parengti pareigybės aprašymą. Pareigybių aprašymo rengimo ypatumus reglamentuoja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. Formos atžvilgiu kur kas išsamiau reglamentuojamas Valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas. Rengiant pareigybės aprašymą valstybės tarnautojams, būtina vadovautis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas rekomenduojama aprašyti kaip siekiamą rezultatą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje - specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto.
Iš tokių reikalavimų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Pabrėžtina, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.
Pareigybės aprašyme turi būti nustatytas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Studijų sritis ir kryptis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. A, B ar C lygio išsilavinimas nustatomas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t. y. rašoma visa minėtame straipsnyje nurodyta formuluotė. Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, viešojo administravimo krypties. Jeigu reikia, skliausteliuose galima nurodyti konkrečią specializaciją. Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, teisės krypties (tarptautinė teisė). Galima nurodyti vieną ar kelias studijų sritis, nenurodant studijų krypčių. Metodikoje paminėta, kad studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis svarbesnė už įgytą išsilavinimą.
Tai reiškia, kad reikia nurodyti auštąjį / aukštesnįjį / vidurinį išsilavinimą (atsižvelgiant į pareigybės lygį) ir darbo patirtį. Šiuo atveju nei studijų srities, nei studijų krypties nurodyti nereikia. Jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis; nustatant užsienio kalbų mokėjimo lygius, vadovaujamasi 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas). Kalbos mokėjimo lygmuo nustatomas atsižvelgiant į Europass kalbų paso formos įsivertinimo lentelę.
Išskiriami trys kalbų mokėjimo lygmenys: pradedančio vartotojo lygmuo (lygiai A1 ir A2), pažengusio vartotojo lygmuo (lygiai B1 ir B2) bei įgudusio vartotojo lygmuo (lygiai C1 ir C2). Nurodant užsienio kalbų mokėjimo lygmenį nerekomenduojama atskirai vertinti supratimo, kalbėjimo ar rašymo įgūdžių. Atveju, kai, pavyzdžiui, pareigybės aprašyme nurodytas pažengusio vartotojo lygmens B2 užsienio kalbų mokėjimo lygis, o pretendentų pateiktuose dokumentuose užsienio kalbų supratimo, rašymo ar kalbėjimo lygiai skirtingi, siūlytina, kad jie būtų ne žemesni, nei pareigybės aprašyme nurodyto kalbų mokėjimo lygmeniui priskirti lygiai, šiuo atveju - B1 ir B2.
Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto 19 punkte nustatyta, kad bazinius kompiuterinio raštingumo reikalavimus rekomenduojama taikyti valstybės tarnautojams, o to paties Standarto 11.1 punkte nurodyta, kad bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija apima informacinių technologijų žinias ir gebėjimus, pakankamus darbui kompiuteriu profesinėje veikloje vartotojo lygiu. Bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija dera su ECDL pradmenų pažymėjimu (šią programą sudaro išklausyti pagrindinio ECDL 1, 2, 3 ir 7 moduliai -pagrindinės informacijos technologijos sąvokos, kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas, tekstų tvarkymas, informacija ir komunikacija). Bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją taip pat atitinka du universitetinių studijų kreditai.
Tačiau svarbu tai, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turėtų darbo kompiuteriu žinių, tačiau nesvarbu, kur jis tokių žinių įgijo ir ar gali tai patvirtinti atitinkamu dokumentu. Todėl asmenims, kurie gyvenimo aprašyme nurodo kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją, taip pat turėtų būti neužkertamas kelias dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms eiti. Pareigybės aprašyme taip pat galima nurodyti ir konkrečias kompiuterines programas, su kuriomis turės dirbti valstybės tarnautojas. Šių programų sąrašas turi būti baigtinis, pavyzdžiui, mokėti dirbti šiomis kompiuterinėmis programomis: MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer; arba mokėti dirbti kompiuteriu MS Office programiniu pakeltu. Dažnai pasitaiko, kad pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose būna nurodytas reikalavimas „turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“.
Personalo Skyriaus Vadovo Pareigybės Aprašymo Pavyzdys
Žemiau pateikiamas personalo skyriaus vadovo pareigybės aprašymo pavyzdys, kuris iliustruoja, kaip gali būti struktūruojami pareiginiai nuostatai.
1. Bendrosios nuostatos:
- 1. Personalo skyriaus vadovas priklauso vadovų kategorijai.
- 2. Personalo skyriaus vadovu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (psichologijos, vadybos, teisės) išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų personalo valdymo darbo patirtį.
- 3. Personalo skyriaus vadovas skiriamas ir atleidžiamas įmonės direktoriaus įsakymu.
- 4. Personalo skyriaus vadovas turi žinoti (išmanyti, mokėti): [konkretūs reikalavimai].
- 5. Personalo skyriaus vadovas savo darbe vadovaujasi:
- 5.1. Personalo skyriaus nuostatais.
- 5.2. Šiais pareiginiais nuostatais.
- 5.3. [kiti dokumentai]
- 6. Personalo skyriaus vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui.
- 7. Nesant personalo skyriaus vadovo (atostogos, liga ir t. t.), jo teises ir pareigas perima jo pavaduotojas, šiam nesant - įmonės direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
2. Darbuotojo pareigos:
- 9. Personalo skyriaus vadovas:
- 9.1. Vadovauja skyriaus darbuotojams ir personalo skyriaus sudėtyje esantiems struktūriniams padaliniams (tarnyboms, grupėms, biurams ir t. t.).
- 9.2. Vadovauja reikiamų profesijų, specialybių ir kvalifikacijos darbuotojų atrankos darbui, atitinkančiam įmonės tikslus, strategiją ir profilį, besikeičiančias jos veiklos išorines bei vidines sąlygas; formuojant ir tvarkant kiekybinės bei kokybinės personalo sudėties duomenų bazę.
- 9.3. Organizuoja darbą, kurio metu rengiamos prognozės, nustatomas esamas personalo poreikis ir jo patenkinimo šaltiniai studijuojant darbo rinką, užmezgant tiesioginius ryšius su mokslo įstaigomis ir užimtumo tarnybomis bei su analogiško profilio įmonėmis, informuojant darbuotojus apie laisvas darbo vietas, skelbiant skelbimus apie darbuotojų samdymą žiniasklaidos priemonėse.
- 9.4. Dalyvauja rengiant personalo politiką ir įmonės strategiją.
- 9.5. Atrenka ir paskirsto personalą remdamasis jo kvalifikacijos vertinimu, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis.
3. Darbuotojo teisės:
- 10. Personalo vadovas turi teisę:
- 10.1. Susipažinti su įmonės vadovybės sprendimų projektais, susijusiais su jo veikla.
- 10.2. Teikti darbo, susijusio su šiuose nuostatuose nustatytomis pareigomis, tobulinimo pasiūlymus.
- 10.3. Bendradarbiauti su visų įmonės struktūrinių padalinių vadovais personalo klausimais.
- 10.4. Pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją.
- 10.5. Reikalauti iš įstaigos vadovybės pagalbos vykdant savo pareigas ir teises.
- 10.6. Prašyti įstaigos struktūrinių padalinių vadovų, specialistų ir darbuotojų reikiamos informacijos (ataskaitų, paaiškinimų ir t. t.).
4. Atsakomybė:
- 11. Personalo skyriaus vadovas atsako:
- 11.1. už savo pareigų, nustatytų šiuose pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;
- 11.2. už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;
- 11.3. už padarytą materialinę žalą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį kodeksus.
Valstybės Tarnybos Departamento Skyriaus Vedėjo Pavaduotojo Pareigybės Aprašymas
Pateikiamas valstybės tarnybos departamento skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo pavyzdys:
I. Bendrosios nuostatos:
- 1. Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vedėjo pavaduotojas yra karjeros valstybės tarnautojas.
- 2. Pareigybės lygis - A.
II. Specialieji reikalavimai:
- 6. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
- 6.1. Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį);
- 6.2. Turėti 2 metų patirtį viešojo administravimo srityje;
- 6.3. Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis;
- 6.4. Gebėti atlikti teisės aktų ekspertizę bei rengti analitinę medžiagą;
- 6.5. Mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;
- 6.6. Mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu.
III. Funkcijos:
- 7. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:
- 7.1. Analizuoja valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos funkcionalumą ir teikia siūlymus jai tobulinti, užtikrindamas tinkamą ir teisingą valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą;
- 7.2. Analizuoja valstybės tarnautojų Suvienodintų pareigybių sąrašų taikymo praktiką ir teikia siūlymus juos tobulinti, užtikrindamas teisingą valstybės tarnautojų pareigybių vertinimą bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priskyrimą grupėms;
- 7.3. Teikia siūlymus dėl valstybės tarnautojų specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų sistemos tobulinimo, užtikrindamas tinkamos kvalifikacijos asmenų priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas;
- 7.4. Dalyvauja kuriant valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, užtikrindamas vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;
- 7.5. Pagal skyriaus kompetenciją organizuoja metodinės medžiagos rengimą, rengia informacinius ir kitus dokumentus, teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms metodinę pagalbą, nagrinėja pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, užtikrindamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą;
- 7.6. Nesant skyriaus vedėjo, laikinai vykdo skyriaus vedėjo funkcijas.
tags: #ar #turi #buti #nurodytas #pavaldumas #darbuotoju