Rugsėjį, kai vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, padidėja sergamumas virusinėmis ligomis, įskaitant gripą. Skiepai - saugus ir veiksmingas būdas apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcijų, plintančių oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tokio amžiaus vaikams būtina atnaujinti kai kuriuos skiepus.
Tačiau, ar skiepai turėtų būti privalomi lankant darželį Lietuvoje? Šis klausimas kelia daug diskusijų tiek tarp tėvų, tiek tarp ekspertų. Panagrinėkime šią temą iš įvairių perspektyvų.
Teisinis reglamentavimas ir ekspertų nuomonė
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr. Johanas Baltrimas komentuoja, kad privaloma vakcinacija galima, kad nuo Covid-19 padėtų apsaugoti visuomenės sveikatą. Teisininkas įvertino, kad reikalavimas skiepytis tam tikrų profesijų atstovams, panašu, neprieštarauja žmogaus teisėms. „Kai skiepytis privaloma tam tikroms visuomenės grupėms, kaip Latvijoje, tokios priemonės iš esmės su žmogaus teisių apsaugos standartais yra suderinamos. Tik reikia kalbėti apie bendrą mechanizmą, visas išimtis“, - pasakojo J. Baltrimas.
Privaloma vakcinacija žmogaus teisių nepažeis. Fizinės jėgos prieš atsisakančius vakcinos asmenis niekas netaikytų - jiems tiesiog būtų sudaromi nepatogumai gyvenant be skiepo. „Prievarta skiepyti žmones, priverčiant fiziškai - tokių siūlymų nėra ir turbūt nebus. Tai tikrai nebūtų suderinama nei su Konstitucija, nei su žmogaus teisėmis“, - sakė teisininkas.
Baudžiamajame kodekse (BK) netgi numatyta atsakomybė už kito asmens užkrėtimą pavojinga liga. Pagal BK 277 straipsnį, asmeniui, įspėtam dėl būtinų saugos priemonių ir vis tiek sukėlusiam pavojų kitam užsikrėsti pavojinga liga, gresia bauda, areštas arba laisvės apribojimas ar net atėmimas iki 1 metų.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panašų atvejį jau svarstė - 2016 m. išnagrinėjo bylą dėl draudimo į darželius leisti neskiepytus vaikus. Pasirodo, to reikalauti gali tik aukštesnis valdžios organas - Seimas. „Teismas pripažino, kad tokia norma numato intervenciją į asmens teisę į privatumą, apriboja žmogaus teises. Tačiau nevertino, ar intervencija yra proporcinga, pagrįsta. <...> Intervencija buvo numatyta sveikatos apsaugos ministro akte, tačiau pagal Konstituciją žmogaus teisių ribojimai privalo būti numatyti Seimo priimtame įstatyme. Žmogaus teisių ribojimai negali būti numatyti žemesnio lygmens teisės akte. Dėl to sveikatos apsaugos ministro patvirtinta norma buvo neteisėta“, - dalinosi teisininkas.
Su privalomu vaikų skiepijimu susijusi byla nuskambėjo ir per visą Europą - 2021 m. balandį pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Visgi teismas patvirtino, kad Čekija nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, numatydama pareigą tėvams skiepyti į darželį einančius vaikus. „EŽTT priėmė išsamiai motyvuotą sprendimą. <...> Teismas atkreipė dėmesį, kad nors skiepijimas buvo privalomas, niekas nebuvo skiepijamas jėga - prieš asmens valią“, - sakė VU Teisės fakulteto mokslininkas.
Reikalavimas skiepytis grindžiamas siekiu išvengti žalos tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams, sakė teisininkas J. Baltrimas. Galų gale, reikalavimą skiepytis galima gretinti su pareiga ginti ir saugoti tėvynę, jei ištiktų nelaimė. „Mūsų Konstitucijai nėra svetimas reikalavimas dėl bendro gėrio rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Ryškiausias to pavyzdys - pareiga ginti savo šalį karo atveju. Pandemija su tuo turi tam tikrų panašumų ir reikalavimas pasiskiepyti kai kurių profesijų atstovams gali būti konstituciškai pateisinamas viešuoju interesu,“ - apibendrino teisininkas.
Tačiau skiepijimo negalima reikalauti, jei tai sukeltų pavojų žmonių sveikatai, pavyzdžiui, dėl alergijos vakcinos komponentams ar dėl turimų gretutinių ligų. Tokiai jautriai visuomenės grupei reikėtų sudaryti atskiras sąlygas, užtikrinančias saugumą. Vis dėl to tai yra daugiau pavieniai, išimtiniai atvejai, minėjo J. Baltrimas.
Kodėl vaikai gauna tiek daug vakcinų
Visuomenės nuomonė ir pasitikėjimas skiepais
Ženkli visuomenės dalis į skiepus žiūri įtariai arba jų visai atsisako. Kai tyrimai nerodo, kad skiepai ir vėliau atsiradusios ligos yra tarpusavyje susiję, ar tai reiškia, kad sąsajos nėra? Pasitikint internetiniais influenceriais, nesunku tapti dezinformacijos auka. Kaip mums teigia Karalienės Marijos universiteto Londone globalios visuomenės sveikatos dėstytojas Jonathanas Kennedy, pažeidžiamiausia yra visuomenės grupė, esanti tarp įsitikinusių vienaip ir įsitikinusių kitaip. Ši vidurinė grupė tampa dezinformacijos taikiniu, nes stengiasi išsiaiškinti, kaip elgtis yra teisingiausia.
„Daktaras „Google“ yra labai geras. Ten galima rasti daug teisingos informacijos, paremtos moksliniais tyrimais. Tačiau galima rasti ir nemažai klaidinančios informacijos, ypač skiepų tema“, - apie kliovimąsi internetiniais šaltiniais sako Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja-konsultantė Sigita Burokienė.
Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo įstaigos 2018 m. ataskaitoje rašė Liubovė Murauskienė: „Tikėtina, kad istoriškai susiformavusi rutininė sistema nepajėgi dorotis su iššūkiais, tokiais kaip vis dažnesnis neigiamas požiūris į skiepus ir augantis visuomenės mobilumas.“
Klaipėdos universiteto tyrėjų komandos atlikta Tauragės administracinės teritorijos gyventojų apklausa parodė, kad tik ketvirtis kaimo gyventojų skiepija vaikus pagal rekomenduojamų skiepų kalendorių (skirtingai nei miestelių gyventojai, kurių du trečdaliai vaikus skiepija), o 43 proc. kaimo gyventojų vaikų neskiepija apskritai. Tyrėjams paklausus apie tokio pasirinkimo priežastis, pusė skiepams skeptiškų kaimo gyventojų teigė, kad jiems taip patarė draugai ar giminės.
Pasak mokslininkų, tam, kad visuomenė, įskaitant ir šiam skiepui per mažus kūdikius, būtų apsaugota nuo tymų, reikia paskiepyti net 95 proc. vaikų. ES sveikatos portalo duomenys rodo, kad Lietuva pasiekė šį lygį 1996 m. ir išlaikė iki 2010 m. Po to skiepijimo apimtys nukrito žemiau vadinamojo grupinio imuniteto lygmens. Kaip rodo Pasitikėjimo skiepais ES 2018 m. ataskaita, 78 proc. Lietuvos gyventojų pasitikėjo šios vakcinos saugumu.
2019 m. Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad tik 30 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, jog per paskutinius penkerius metus nuo ko nors skiepijosi patys ar jų šeimos nariai. Tai vienas mažiausių rodiklių ES. Iš atsakiusiųjų, kad jų šeimose kas nors skiepijosi, daugiau kaip pusė teigė, kad jiems taip patarė šeimos gydytojai.
2013 m. kilus daug mažesniam nei 2019 m. tymų protrūkiui, tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis išleido įsakymą, kuriuo reikalauta į darželį pristatyti skiepų pažymą, norint, kad vaikas būtų į jį priimtas. Įsakymas būtų įsigaliojęs 2016 m., suteikiant Seimui laiko pritaikyti įstatymus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo daugiau kaip 20 skundų, esą nauja tvarka pažeidžia skiepų priešininkų religinius įsitikinimus. LGKT atmetė skundus ir apgynė ...
Dažniausios infekcinės ligos, plintančios kolektyvuose
Šaltuoju metų laiku stebimas užkrečiamųjų ligų paūmėjimas. Skarlatina, kokliušas ir vėjaraupiai - tai trys ligos, kurios plinta kolektyvuose, ir sukelia daug rūpesčių jomis užsikrėtusiems vaikams bei jų šeimoms. Šias ligas tėvai dažnai pavadina “darželinėmis”, tokiomis, kuriomis didžiausia tikimybė užsikrėsti lankant vaikų lopšelį, darželį ar kitą vaikų kolektyvą.
Aptarkime kiekvieną iš jų atskirai:
Kokliušas
Tai ūmi infekcinė liga, kuria susirgę vaikai iš pradžių sloguoja, pakosti, pakyla nedidelė temperatūra. Kūdikiams ir mažiems vaikams liga sparčiai progresuoja: kosulys stiprėja, tampa priepuolinis, jį galima palyginti su tokiu kosėjimu, kai kosėjama paspringus. Vaikams sunku įkvėpti, jie ima dusti. Vakcinos poveikis yra apie 10 metų. Pirmieji kokliušo požymiai primena peršalimo simptomus: pakyla neaukšta temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Vėliau, po 1 - 2 savaičių, kosulys pradeda kartotis priepuoliais, kurie gali baigtis vėmimu. Ligai progresuojant kosulio priepuoliai dažnėja, sunkėja, ligoniai jaučiasi labai pavargę, išsekę. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Lietuvoje nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai, vėliau vakcina kartojama sulaukus pusantrų metų ir trečią kartą skiepijam į 6-7 metų vaikai. Ikimokyklinio 6-7 metų vaikai sustiprinančiąja kokliušo vakcinos doze pradėti skiepyti tik nuo 2008.
Skarlatina
Skarlatina yra ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas streptokokas. Liga pradžioje pasireiškia 39 -40 laipsnių karščiavimu, gerklės skausmu, neretai skauda pilvą, vemiama. Vėliau, per 24 - 48 val. nuo simptomų pradžios, liga pasiekia įkarštį, kuomet yra išberiama oda - nugara, krūtinė, šonai, juosmuo, galūnės, lenkiamieji paviršiai ir pažeidžiama burnos gleivinė - burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašos ant liežuvio. Dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau retais atvejais sukėlėjams išplitus, galimos komplikacijos (ausų uždegimas, gerklų uždegimas ir kt.). Persirgus skarlatina, susidaro ilgalaikis imunitetas, tad pakartotini ligos atvejai labai reti. Skiepų nuo šios ligos nėra.
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis ligonis. Skarlatina perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba sukėlėjo (streptokoko) nešiotoju. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus, o užsikrėtimas per streptokokais užkrėstą maistą, vandenį gana retas.
Siekiant išvengti susirgimo skarlatina rekomenduojama: pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ligonį izoliuoti ir nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ligonio indus, drabužius, rankšluosčius ir kt. daiktus laikyti atskirai nuo sveikų asmenų daiktų bei panaudojus plauti karštu vandeniu ir buitinėmis valymo - dezinfekcijos priemonėmis ir kt.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Ši liga plinta 3 būdais: oro lašeliniu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai. Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, sukelia juostinę pūslelinę.
Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Svarbu žinoti, kad likus porai dienų iki ligos pradžios, žmogus jau gali užkrėsti kitus. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų bei viso kūno odą, kartais net gleivines. Beria bangomis, kas 1-2 dienas. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Burnos sveikata ir mityba
Dantų ėduonis - labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. 2019 metų duomenimis, Å¡ios ligos paplitimas iÅ¡sivysÄiusiose Å iaurÄ-s Å¡alyse siekÄ- 60–90 procentų. 2017 metų duomenimis, pasaulyje 621 milijonas vaikų turÄ-jo negydytÄ… dantų Ä-duonį [9]. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1–9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų Ä-duonies paplitimas siekÄ- 48 procentus [10].
Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali bÅ«ti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įproÄių, bendros vaiko sveikatos bÅ«klÄ-s, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius [1]. Nepaisant daugybÄ-s vaikų dantų ligų ir ankstyvojo Ä-duonies iÅ¡sivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų Ä-duonis yra viena iÅ¡ pagrindinių ligų, kurios galima sÄ-kmingai iÅ¡vengti laiku pradÄ-jus taikyti tinkamas prevencines priemones [1].
Dar kÅ«dikystÄ-je iÅ¡dygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iÅ¡kyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudÄ-tyje yra cukrų, o laikui bÄ-gant burnoje natÅ«raliai esanÄios bakterijos ima gaminti rÅ«gÅ¡tis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį [1, 7].
Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gÄ-rimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Tai paskatina greitas Å¡iuolaikinÄ-s visuomenÄ-s gyvenimo tempas bei informacijos apie mitybÄ… gausa (kuri dažnai bÅ«na klaidinanti ir prieÅ¡taringa, ypaÄ internete ar socialiniuose tinkluose).
Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldÅ«s užkandžiai, sultys, gazuoti gÄ-rimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvÄ-s ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sÅ«ris, žuvis, kiauÅ¡iniai, rieÅ¡utai, žaliosios daržovÄ-s ir pan.), kurie skatina arba slopina Ä-duonies vystymÄ…si [2, 5].
BÅ«tina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trÅ«kumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinÄ-s infekcijos. mityba turi bÅ«ti gausi baltymų, gaunamų iÅ¡ aukÅ¡tos kokybÄ-s produktų be pridÄ-tinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys [5].
KasdienÄ-je mityboje turÄ-tų bÅ«ti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulÄių) vartojimo kiekis ir dažnis [1, 4, 8]. ReikÄ-tų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natÅ«ralių vaisių sulÄių. Vaikams iki trejų metų jų turi bÅ«ti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulÄių per parÄ…, o 4–6 m. vaikas turÄ-tų gerti pakankamai vandens [1, 5, 8].
Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų Å¡alinimas) ir (arba) dantų valymas be tÄ-vų priežiÅ«ros stipriai padidina dantų Ä-duonies susidarymo rizikÄ… [7]. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tÄ-vams pagal visas rekomendacijas [1]. Dantys turÄ-tų bÅ«ti valomi 2 kartus per dienÄ… fluoro turinÄia pasta.
Net jei vaiko dantys atrodo stiprÅ«s ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti Ä-duonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Profilaktiniai patikrinimai ir sveikatos pažymos
Mažiau virusų, streso ir mažesnÄ-s eilÄ-s pas gydytojus – Å¡tai kodÄ-l vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Å i kasmetinÄ- procedÅ«ra yra bÅ«tina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galÄ-tų lankyti ugdymo įstaigÄ…: lopÅ¡elį-darželį, darželį, mokyklÄ…. O Å¡ie profilaktiniai patikrinimai padeda iÅ¡samiai pasidomÄ-ti bendra vaiko ar pilnameÄio mokinio sveikata, kai jis jauÄiasi sveikas.
Å is pažymÄ-jimas pildomas visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnameÄiams mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas. Patikra susideda iÅ¡ dviejų dalių: sveikatos bÅ«klÄ-s įvertinimo, kuriÄ… pildo Å¡eimos ar vaikų ligų gydytojas, ir dantų bei žandikaulių bÅ«klÄ-s įvertinimo, už kurį atsakingas gydytojas odontologas ar burnos higienistas. Nuo vaiko amžiaus priklauso profilaktinio sveikatos patikrinimo turinys.
Jei mokinys serga lÄ-tine liga ar turi alergijÄ…, mokinio sveikatos pažymÄ-jime nurodomos pirmosios pagalbos priemonÄ-s, kurių gali prireikti, suteikiant skubiÄ… pagalbÄ… mokykloje. VaikÄ… iki 16 metų į gydymo įstaigÄ… turi lydÄ-ti vienas iÅ¡ tÄ-vų arba atstovų. Mokinio sveikatos pažymÄ-jimas pildomas elektroniniu bÅ«du. Mokinio sveikatos pažymÄ-jimas galioja vienerius metus nuo jo užpildymo datos.
Higienos instituto duomenimis, 2023–2024 m. ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigas lankÄ- 496 tÅ«kstanÄiai (0–17 m.) mokinių, iÅ¡ jų profilaktiÅ¡kai sveikatÄ… pasitikrino 86,4 procento vaikų ir 74,7 procentams atliktas profilaktinis dantų bÅ«klÄ-s įvertinimas. Dantys buvo sveiki 34,9 procento vaikų, 56,9 procentų patikrintųjų neturÄ-jo sÄ…kandžio patologijos. 20 procentams pasitikrinusių sveikatÄ… nustatyta žandikaulio, o 23 procentams – pavienių dantų patologija.
Ugdymo veikloje 2023–2024 m. VisuomenÄ-s sveikatos specialistai vykdydami Å¡iÄ… funkcijÄ… vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Lietuvos higienos normomis, kuriose nurodyta, kad visi vaikai iki 18 metų ir vyresni mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose ir darželiuose, kartÄ… per metus turi profilaktiÅ¡kai pasitikrinti sveikatÄ…. Svarbu įvertinti mokinio galimybes dalyvauti ugdymo veikloje ir pateikti ugdymo įstaigoms reikalingas rekomendacijas.
PažymÄ-jime nurodomos ir pirmosios pagalbos priemonÄ-s, jei mokiniui prireiktų skubios pagalbos mokykloje, pavyzdžiui, dÄ-l alergijos ar lÄ-tinių ligų. Ä® sveikatos patikrinimÄ… vaikÄ… iki 16 m. turi lydÄ-ti vienas iÅ¡ tÄ-vų arba atstovų. Nuo 16 m. Dažnai mokinių dantų bÅ«klÄ- nÄ-ra gera, todÄ-l jos įvertinimas ir dantų gydymas yra itin svarbÅ«s.
Apsilankyti pas odontologÄ… ar burnos higienistÄ… galima iki vizito pas Å¡eimos (ar vaikų ligų) gydytojÄ… arba po jo. Mokinio sveikatos pažymÄ-jimas galioja vienerius metus nuo jo užpildymo datos.
ValstybinÄ- ligonių kasa (VLK) primena, kad vaikų profilaktinÄ-s odontologinÄ-s paslaugos ir reikalingos pažymos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lÄ-Å¡omis, todÄ-l tÄ-vams už jas mokÄ-ti nereikia. Å iais metais valstybÄ- dar labiau sustiprino burnos ligų profilaktikos priemones. Nuo vasario įsigaliojo net keturios naujos, iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamos, skatinamosios paslaugos vaikams. Jos apima ne tik profesionaliÄ… burnos higienÄ…, bet ir vaikų mokymÄ… taisyklingai valytis dantis, jų įproÄių vertinimÄ… bei dantų fluoravimÄ…. Be to, pagal poreikį iÅ¡kart gali bÅ«ti užpildoma ir sveikatos pažyma mokyklai.
Å iemet reikÅ¡mingai pagerintas burnos higienistų paslaugų prieinamumas – sumažintas vienam specialistui tenkantis gyventojų skaiÄius, įstaigos skatinamos priimti daugiau specialistų, o teikiamos paslaugos – iÅ¡ fondo kompensuojamos didesniu įkainiu. Suaugusiesiems taip pat skiriamas didesnis dÄ-mesys – ligonių kasa finansuoja burnos, veido ir žandikaulių srities vÄ-žio profilaktikos paslaugÄ….
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrÄ-žimÄ…, burnos sveikata – tai ne tik dantų, bet ir visos burnos bei veido srities bÅ«klÄ-, leidžianti žmogui valgyti, kalbÄ-ti, kvÄ-puoti ir gyventi visavertį socialinį gyvenimÄ… be skausmo ar diskomforto. Burnos sveikata laikoma neatsiejama bendrosios sveikatos dalimi ir yra svarbi nuo pat ankstyvo amžiaus. 2024 m. PSO paskelbta deklaracija „Jokios sveikatos be burnos sveikatos“ iÅ¡ryÅ¡kina burnos ligų svarbÄ… globaliame sveikatos kontekste, o 2023–2030 m. Vaikų burnos sveikatai reikÅ¡mingÄ… neigiamÄ… įtakÄ… daro žema Å¡eimos socialinÄ- ir ekonominÄ- padÄ-tis.
| Metai | Profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų dalis | Profilaktinis dantų būklės įvertinimas |
|---|---|---|
| 2023-2024 | 86,4% | 74,7% |