Kai darbdavys nevykdo sutartų įsipareigojimų arba darbo sąlygos tampa nepriimtinos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbius aspektus, susijusius su prašymo dėl išėjimo iš darbo registravimu.
Darbo Kodekso 56 Straipsnis: Svarbios Priežastys Nutraukti Darbo Sutartį
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių. Štai pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:
- Esminis darbo sąlygų pažeidimas: Darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
- Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
- Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.
Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu.
Prašymo Forma Ir Turinys
Pareiškimas nutraukti darbo sutartį arba prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis. Prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis ir trumpas, aiškus bei formalus.
Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys:
- Vardas, pavardė
- Darbuotojo vardas, pavardė
- Darbdavio vardas, pavardė
- Prašymo data
- Prašymo vieta
Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo. Praktikoje toks prašymas atleisti iš darbo dažniausiai siunčiamas el.
Kompensacijos Priklausančios Darbuotojui
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas:
- jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Jei norite nutraukti darbo sutartį remiantis DK 56 straipsniu, rekomenduojama surinkti įrodymus, kurie pagrįstų darbdavio pažeidimus. Tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai.
Darbuotojas gali pretenduoti į bedarbio pašalpą, jei atitinka Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, tai nelaikoma darbuotojo kaltės pagrindu, todėl pašalpa gali būti skiriama įprasta tvarka.
Prašymų Registravimas
Prašymai išeiti iš darbo įmonėje turi būti registruojami darbuotojų prašymų registruose. Dažniausiai įmonėse yra vedami prašymų registravimo žurnalai. Registravimo žurnaluose, eilės tvarka registruojami visi gautieji darbuotojų prašymai.
Kaip apsipirkti teisingai?
Išėjimas Iš Darbo Savo Noru
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, jeigu darbuotojas nori išeiti iš darbo savo noru, neturėdamas svarbių priežasčių, jam gali būti teikiamas prašymas išeiti iš darbo. Gali būti nutraukta tiek terminuota, tiek neterminuota darbo sutartis. Darbuotojas turi pasirašyti raštiškai ir apie tai įspėti savo darbdavį ne vėliau nei per dvidešimt kalendorinių dienų arba gali būti naudojamas atskiras susitarimas.
Pagal 55 straipsnį, taip pat per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo datos, darbuotojas gali atšaukti darbo sutarties nutraukimą, o jeigu nori atšaukti vėliau pareiškimą, tai padaryti galima tik darbdaviui sutikus.
Pačiame prašyme svarbu, kad būtų nurodyta atleidimo iš darbo data bei surašymo data, atleidimo iš darbo data reiškia, kad yra pasirašytas įspėjamasis terminas.
Jeigu darbuotojas, nenori palikti savo darbo vietos, jis gali nepasirašyti prašymo išeiti iš darbo, nes jeigu darbuotoją atleidžia darbdavys, darbuotojui yra sumokama išeitinė išmoka.
Prašymas atleisti iš darbo savo noru - tai darbuotojo teisėtas būdas nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Praktiškai prašymas atleisti iš darbo savo noru ir atsistatydinimo prašymas reiškia tą patį dokumentą. Atsistatydinimo prašymas yra oficialus rašytinis pareiškimas, kuriuo darbuotojas praneša darbdaviui apie ketinimą savanoriškai nutraukti darbo santykius.
Darbo teisė aiškiai apibrėžia, kada ir kaip teikiamas prašymas atleisti iš darbo savo noru. Žemiau pateikiamas standartinis pavyzdys, kurį galima pritaikyti individualioms aplinkybėms. Planuojama atleidimo data turi atitikti įspėjimo terminą, nebent taikoma abipusis susitarimas arba teisinė išimtis.
Išeinant iš darbo Jums gali kilti šie klausimai:
Kokią išėjimo iš darbo datą rašyti? Išeinantis iš darbo privalo ne mažiau kaip prieš 14 darbo dienų privalo raštu apie savo ketinimą pranešti darbdaviui (darbo kodekso 127 straipsnis 1 dalis).
Jeigu iš darbo išeinu ligos metu? Esant svarbioms priežastims, pvz. ligos atveju, išeinant iš darbo privalo raštu darbdavį informuoti prieš 3 darbo dienas (darbo kodekso 127 straipsnis 2 dalis).
Darbo Sutarties Nutraukimas Ir Darbuotojo Nepasirodymas Darbe
Darbuotojas paskutine darbo diena nepasirodo darbe, ant atleidimo nepasirašo ir nebepasirašys. Yra tik pirminis prašymas atleisti iš darbo.
DK 55 str. 3 d. Tai reiškia, vaikytis darbuotojo ir prašyti pasirašyti įsakyme dėl atleidimo ar įraše darbo sutartyje. Taip pat tai reiškia, kad darbdavys gali nesutikti nutraukti darbo sutartį 55 str. pagrindais, anksčiau, nei sueis 20 kalendorinių dienų nuo įspėjimo, tačiau ar verta laikyti tas dienas nemotyvuotą darbuotoją ir veltis į ginčus - jau kitas klausimas.
Ar Darbuotojo Pareiškimas Atleisti Iš Darbo Turi Būti Pasirašytas Parašu?
DK 25 str. 2. d. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti.
Taigi jei įmonėje įprastai bendravimui naudojamas el. paštas, juolab, jei tai aprašyta darbo tvarkos taisyklėse, informacinių technologijų naudojimo tvarkoje ar kituose vidiniuose įmonės teisės aktuose, ir jei galima aiškiai nustatyti, kas ir kada išsiuntė laišką - nematau trukdžių priimti tokį pareiškimą. Tik reikia turėti galvoje, kad jei darbuotojas apsigalvos ir pradės įrodinėti, kad "nieko jis nesiuntė", darbdavys turės įrodyti, kada, kaip ir iš kur gavo tą žinutę (t. y. pasistenkite neatšaukiamai išsaugoti laiško turinį ir kitus duomenis).
Svarbu Apsvarstyti
Prieš priimant sprendimą išeiti iš darbo, svarbu apsvarstyti visas aplinkybes ir galimas pasekmes. Jei jaučiatės, kad darbdavys pažeidžia jūsų teises, konsultuokitės su teisininku ar darbo inspekcija.
