Ar privaloma registruoti butą savivaldybėje: viskas, ką turite žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Taigi, ar reikia registruotis į butą, jei esate jo savininkas? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Kam privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.
• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus dėl šių priežasčių:

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Persikėlus į kitą būstą: Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą. Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.

Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu. Taip pat reikalingas atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Gyvenamąją vietą deklaruoti galima internetu per e. valdžios vartus. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?

Paprastas būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.

Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita (GVNA)

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau - GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.

Kaip įtraukti į GVNA apskaitą?

1. Prašymas įtraukti į GVNA apskaitą pateikiamas seniūnijai, kurios teritorijoje asmuo gyvena.
2. Į GVNA apskaitą asmenys įtraukiami jiems tiesiogiai atvykus į seniūniją.
3. Sprendimą dėl prašymo įtraukti į GVNA apskaitą priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.

Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Buto pardavimas ir registruoti asmenys

Dažnai kyla klausimas, ar galima parduoti butą, jei jame yra registruotų asmenų. Advokatė I. Pališkienė sako, kad, jei esate vienintelis registruotas nekilnojamojo turto savininkas, parduoti butą galite be jokių apribojimų, nepaisant to, kad jame yra registruoti ir kiti asmenys.

Apribojimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei pats savininkas, kurio vardu yra įregistruotas butas, turėtų savo nepilnamečių vaikų. Tokiu atveju būtų reikalingas teismo leidimas.

Dukra ir anūkai, pardavus butą, turėtų išsikraustyti, nes turtą valdys naujas savininkas ir jokių teisių gyventi tame bute registruoti asmenys neturės.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas ir naikinimas

Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:

• Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
• Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:

• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
• Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.

Išimtys

Yra asmenų kategorijos, kurioms taikomos išimtys dėl gyvenamosios vietos deklaravimo:

• benamiai;
• asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą;
• asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
• asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose;
• užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Pažyma išduodama asmeniui, įtrauktam į GVNA apskaitą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jie kartu gyvena toje pačioje savivaldybėje ir yra įtraukti į GVNA apskaitą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas.

tags: #ar #turint #buta #reikia #prisiregistruoti #to