Ilgalaikio Turto Įsigijimo Savikaina ir Pelno Mokestis

Šis specialus sąvadų rinkinys skirtas ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.

Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei. Laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą įmonės turtinei ir finansinei būklei geriau įvertinti. Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.

Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinių nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.

Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva. Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.

Ilgalaikio Turto Apskaita ir Vertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje dviem būdais - įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje.

Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas yra ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos.

Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas.

Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.

Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos savikainą. Taip pat, kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai.

Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamomis iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.

Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai.

Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas.

Taip pat, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol. Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonių buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose.

VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.

Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklės visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje.

Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šios silpnai ekonomikai, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Taip pat, apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis. Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Tačiau apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.

Turto Perkainojimas ir Pelno Mokestis

Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas.

Iki perkainojimo ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nudėvima. Po perkainojimo nudėvima visa naujoji turto vertė. Dėl atlikto turto vertinimo apskaitoje turėtų būti registruojamas turto vertės padidėjimas, t. y.

Registruojant parduotus žemės sklypus, nurašoma tik perkainota dalis, bet mažinamas ir perkainojimo rezervas. Perkainojimo rezervo negali mažinti akcininkai. Negali jo pasiskirstyti ar išsimokėti, negali padengti nuostolių. Nuo 2022-05-01 perkainojimo rezervo bus negalima skirstyti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. Kaip ir kasmet, įmonė mažins perkainojimo rezervą, tačiau proporcingai mažesne suma. Jeigu 50 proc. turto, juo labiau parduoto, perkainojimas įmonės pelno nesumažins. Norint parduoti pastatą, nebūtina jo perkainoti ar registruoti apskaitoje tikrąja verte. Kiekvieno turto vieneto apskaita tvarkoma atskirai.

Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus. Investiciniam turtui priskirti pastatai neperkainojami. Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus poreikis. Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus įmonės poreikis.

PVM Aspektai Pardavimo Atveju

PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: 1) IT ne mažiau kaip 99 proc. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos. Parduodant NT praėjus 24 mėn.

Be PVM pardavus nekilnojamąjį turtą, tikslinama pirkimo PVM atskaita. Turto perleidimo faktą pagrindžia turto perdavimo-priėmimo aktas ar kitas jį atitinkantis dokumentas. PVMĮ 32 str. Pastato pardavimas ir 5 proc.

Parduodant įrangą, kuri buvo įsigyta iš ES ir kuriai buvo taikomas atvirkštinis PVM, lengvatos netaikomos. Motociklo pardavimas nėra atleistas nuo PVM, net jeigu įmonė jį pirko iš gyventojo ir be PVM. Jei PVM sumą pagal PVM įstatymo 96 str., tai priklauso nuo to ar įmonė yra PVM mokėtoja ar ne.

Jeigu įmonė vykdo nuotolinę prekybą, turi e. 2022 m. Draudimo bendrovės lizingo įmonei pervesta draudimo išmoka - įmonės neapmokestinamosios pajamos.

Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu. Yra ne vienas būdas užregistruoti pardavimą. Dažniausiai tai daroma dviem įrašais. Parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas.

Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas. Parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga.

Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu. Naujo pastato pardavimas turi būti apmokestinamas 21 proc. PVM. Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas.

Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d. Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas. Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM.

Jei nevažiuojantį automobilį įmonė gali parduoti tik už 1000 Lt, tai ši kaina ir yra rinkos kaina. Parduodant pasigamintą IMT, įmonė turėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM, t. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas. Parduoda 2009 m. Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

PVM Įtraukimas Į Savikainą

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas. Jei pridėtinės vertės mokestį susigrąžins, šis mokestis į turto įsigijimo savikainą neįskaitomas. Jei pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas, įmonė gali įskaityti jį į turto įsigijimo savikainą arba į veiklos sąnaudas.

Jei esi PVM mokėtojas- viskas paprasta: PVM trauki į atskaitą arba kartais gali būti į sąnaudas, IT pajamuojamas be PVM, todėl ir nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo vertės be PVM. Aš asmeniškai smulkioms įmonėms, kurių finansinė atskaitomybė nėra viešai skelbiama, nerekomenduočiau pagal VAS IT pajamuoti su PVM, nes paskui reikės atsižvelgti į mokestinį pelną ir koreguoti PLN 204. Jei ne PVM mokėtojas -tai PVM į sąnaudas tą laikotarpį, kada išrašyta sąskaita.

Svarbu! Tik nepamirškite, jei tas turtas bus prarastas arba nurašytas ir t.t.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas ir Sąnaudos

Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.

Pastatai ir patalpos yra riboto naudojimo laikotarpio - keliasdešimt metų. Todėl galima skaičiuoti jų nusidėvėjimą ir jį laikyti sąnaudomis. Jei patalpos yra naujame arba renovuotame pastate, jų vertė dažniau kyla, o ne mažėja. Skaičiuojant jų nusidėvėjimą, turto vertė balanse stipriai nebeatitiks turto rinkos vertės.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai metais nustatyti LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas priedėlyje Nr. 1. Jei įmonė pasirenka taikyti ilgesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per ilgesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra mažesnė.

Jei įmonė pasirenka taikyti trumpesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per trumpesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra didesnė. Tačiau LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas neleidžia visos šios sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus.

Normaliai įmonės nesiekia mokėti daugiau pelno mokesčio, todėl netaiko ilgesnių nusidėvėjimo periodų. Taip pat įmonės nesiekia vesti dvigubos apskaitos ir patirti dvigubų apskaitos sąnaudų, kai mokamas pelno mokestis išliktų toks pat. Jei įmonė patiria daugiau nusidėvėjimo sąnaudų, nei gauna pajamų iš to turto eksploatavimo, ji dirba nuostolingai.

Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.

Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas. Bet realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat. Pavyzdžiui, atrakcionų verslas yra sezoninis. Įrenginys gali būti naudojamas tik kelis mėnesius per metus.

Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas. 11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje. Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę.

Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.

Turto Pardavimas ir Pelno Mokestis

Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.

Pavyzdžiui, įmonė „suvartoja“ 10 tūkst. Auditavimo paslaugas. Pelnas sumažėja 10 tūkst. Įrenginį, kurį nudėvės per 4 metus. Pelnas sumažėja po 2,5 tūkst. EUR einamaisiais ir 3 po jų sekančiais metais. Iš viso pelnas sumažėja 10 tūkst. Sklypą, kurio nenudėvi. Po 4 metų įmonė parduoda sklypą 10 tūkst. EUR pigiau, nei pirko. Pelnas sumažėja 10 tūkst.

Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui. Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti.

Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai. Nuo 2026 metų LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 18 str. 13 d. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.

Jei įmonė praranda ilgalaikį turtą anksčiau nei po 3 metų, reikia perskaičiuoti, iš naujo deklaruoti, ir susimokėti pelno mokestį už praėjusius metus. Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus.

Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.

Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus.

Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše. Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama.

Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.

Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį. Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą.

tags: #ar #turto #isigijimo #savikaina #itraukiama #i