Lietuvos teritorijoje statybos istorija siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu. Nuo tada statybos technologijos ir medžiagos nuolat keitėsi ir tobulėjo. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie buvo 1930 m. statybos namai Lietuvoje, kokios medžiagos ir technologijos buvo naudojamos, ir ar tokie namai yra tvirti.
Tarpukario modernizmo architektūra Kaune
Statybos raida Lietuvoje iki 1930 m.
Lietuvos statybos istorija prasidėjo nuo nesudėtingų antžeminių būstų su atvirais židiniais. Sienos buvo daromos iš nuožulniai sudėtų rąstelių, apkreikiamų lapais ar velėnomis. Vėliau pradėtos naudoti karkasinės konstrukcijos, medinės pilys su aukštais aptvarais ir bokštais. Nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir molio plytų. 13-14 a. vyravo baltiškoji mūro perriša, 14-17 a. - gotikinė, 16-18 a. - renesansinė. Nuo 14 a. mūrinių sienų stiprinimui naudoti mediniai strypai.
15 a. kaime vyravo du gyvenamųjų pastatų tipai: namas su ugniaviete ir tradicinis gyvenamasis pastatas su moline krosnimi. Sodybose statytos jaujos, kluonai, svirnai, pirtys. Pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis. Iki 19 a. rąstai tašyti kirviu, vėliau - pjūklu. Miestiečių mūriniai namai buvo gotikos, renesanso, baroko arba klasicizmo stiliaus. Ankstyvuosiuose mediniuose pastatuose lubos darytos iš kartelių ir molio, vėliau - iš lentų. Nuo 16 a. rūmuose darytos kesoninės lubos. Kaime paplitusios plūkto molio grindys, o nuo 13 a. bažnyčiose ir pilyse naudotos keraminės plytelės. 18-19 a. senųjų namų langai buvo nedideli, o nuo 13 a. pradėtas naudoti stiklas.
20 a. pradžioje statybose pradėtas naudoti molbetonis. Nuo 16 a. Lietuvoje statyti malūnai, liejyklos, spirito varyklos ir plytinės. 19 a. nutiesti pirmieji kanalizacijos nuotakynai. Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos nuniokojo Lietuvos ūkį. Buvo sugriauta daug miestelių, kaimų, dvarų, fabrikų, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. 1919 m. Lietuvoje neveikė nė viena plytinė, trūko statybinių medžiagų.
Statybos Nepriklausomoje Lietuvoje
Nepriklausomos Lietuvos statybos pradžia laikoma 1921 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Jis rūpinosi miestų atstatymu, kelių tiesimu, statybos planų rengimu, leidimų išdavimu, visuomeninių pastatų priežiūra, statybinių medžiagų pramonės plėtojimu ir finansavimu. 1925 m. komisariatas pertvarkytas į Statybos inspekciją. Statybų mastas kasmet plėtėsi, daugiausia statyta kaimo vietovėse, nes po 1922 m. žemės reformos valstiečiai kėlėsi į vienkiemius. 1922-1938 m. kaimo vietovėse pastatyta apie 248 000 statinių, iš jų - apie 91 500 gyvenamųjų namų. Miestuose ir miesteliuose pastatyta apie 36 000 statinių, iš jų - apie 20 000 gyvenamųjų namų, daugiau kaip 2800 įmonių ir gamyklų, daugiau kaip 1200 visuomeninių pastatų.
4 dešimtmečio pabaigoje tik 5 miestuose buvo įrengtas vandentiekio ir kanalizacijos tinklas. 1937 m. pastatyta apie 14 000 medinių pastatų ir tik apie 1000 mūrinių. Tai lėmė didelė plytų kaina. 1939 m. vyriausybė patvirtino detalų Mūrinės statybos ugdymo planą, pagal kurį buvo numatyta per 10-15 m. visiškai pereiti prie mūrinės statybos.
Sumūrinimo programa
1930 m. Statybos ypatumai
1930 m. Lietuvoje statybos sektorius sparčiai augo, ypač Kaune, kuris tuo metu buvo laikinoji sostinė. Mieste trūko butų, o žemės kainos buvo aukštos. Namus galėjo pasistatyti tik turtingi asmenys, todėl dažnai kooperuodavosi kelios šeimos. Didžioji dalis pastatytų namų buvo mediniai, nors buvo siekiama pereiti prie mūrinės statybos.
Siekiant, kad brangi statyba atsipirktų, namų savininkai dalį butų nuomodavo. Butų trūkumas kėlė nuomos kainą, kuri galėjo sudaryti iki pusės valdininko algos. Tačiau butų nuoma tapo pelningu verslu. Be gyvenamojo NT, augo ir negyvenamojo NT statyba. Miestuose kūrėsi parduotuvės, kavinės, kino teatrai. Pasiturintys miestiečiai stengėsi pelningai išnaudoti visą turimą plotą.
Svarbiausia Kauno gatvė - Laisvės alėja - tapo komercijos centru. Čia kūrėsi stambių Lietuvos bendrovių administraciniai pastatai, kuriuos projektavo žinomi architektai. Tačiau viešbučių statyba nebuvo populiari, nes privatūs investuotojai nesiryžo jų finansuoti.
Pramonės plėtra Lietuvoje nebuvo itin sparti, tačiau kai kurios įmonės statėsi naujus pastatus. Verslininkai noriai nuomojo NT kitoms įmonėms ir iš to gaudavo pelną.
1930 m. Pastatų pavyzdžiai Kaune
Keletas svarbių tarpukario Kauno pastatų:
- Lietuvos banko rūmai
- Viešbutis „Lietuva“
- Teisingumo ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmai
- Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai
- Centrinio pašto rūmai
- „Pienocentro“ rūmai
- Bendrovės „Pažanga“ rūmai
- Vytauto Didžiojo muziejus
- Valstybės teatras (dabar - Kauno muzikinis)
- Karininkų ramovė
- Kauno ugniagesių rūmai
- „Lietūkio“ rūmai
- Žemės ūkio rūmai
- Kauno apskrities savivaldybės rūmai
- Žemės bankas
Ar tvirti 1930 m. statybos namai?
1930 m. statybos namų tvirtumas priklauso nuo daugelio veiksnių: naudojamų medžiagų, statybos technologijų, priežiūros ir remonto. Mediniai namai, nors ir pigesni, yra mažiau atsparūs ugniai ir drėgmei nei mūriniai. Mūriniai namai, pastatyti laikantis technologijų, gali būti labai tvirti ir ilgaamžiai.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad 1930 m. statybos standartai skyrėsi nuo dabartinių. Tačiau, jei namas buvo gerai prižiūrėtas ir laiku remontuotas, jis gali būti tvirtas ir tinkamas gyventi. Be to, tokie namai dažnai turi istorinę vertę ir yra unikalūs architektūros pavyzdžiai.
Šiuo metu Lietuvoje populiaru statyti įvairių konstrukcinių tipų namus. Vienas iš jų - tai skydinių namų tipas. Skydiniai namai, dar kitaip vadinami struktūrinių izoliacinių plokščių sistemos (SIPS) namais, savo istoriją pradėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Viskonsino valstijoje dar 1930-ais metais, kai Madisono miško produktų laboratorija siekdama išsaugoti miško išteklius pastatė pirmąjį skydinį pastatą, kurio skydai buvo pagaminti iš medžio drožlių plokštės su tarp jų esančia termoizoliacine medžiaga. Vėliau ši pastatų statymo technologija buvo tobulinama skydus gaminant iš įvairių medžiagų bei iš šių skydų pastatus statant įvairiomis klimato sąlygomis. Rezultatai buvo džiuginantys. Šių skydų savikaina buvo begalo maža, o pastato pastatymo trukmė neregėtai trumpa. Skydiniai namai sparčiai populiarėjo ir XX-ojo amžiaus pabaigoje iš jų buvo pastatyta didžioji namų dalis tokiuose miestuose kaip Santa Paula, Fillmore, Palm Springs bei aplinkinėse jų teritorijose. Namai pastatyti iš šių skydų pasižymi itint didele šilumine varža. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo mažesnės namo šildymo išlaidos. Pastatą statant iš skydų pasirinktinai galima pasiekti A, A+ arba A++ klasių energetinio naudingumo koeficientus. Ar esate girdėję, kad naujo vidutinio dydžio namo kaina priklausomai nuo jo dydžio siektų tik 10 tūkts. ar 20 tūkst. eurų? Statant namą iš SIP - tai įmanoma. Kuriant strūktūrines izoliacines plokštes vienas iš esminių reikalavimų buvo sukurti pigią, ekologišką, gamtos išteklius tausojančią technologiją. Skydai yra pagaminti iš medienos apdirbimo metu gautų skiedrų ir itin lengvo putų polistireno.
SIP Technologija
SIP panelės, SIP skydai, SIP plokštės, Sandwich - visi terminai kalba apie tą patį principą. Nuo 1965 metų SIPS visoje planetoje užsirekomendavo kaip labai tvirtą ir gerą šiluminę varžą turinti sienų, grindų ir stogo statybos sistema. SIPS skydų gamyboje naudojamos struktūrinės plokštės ir neoporo arba polistirolo užpildas. Naudojamas neoporas ar polistirolas pagal technologija tiesiog fiziškai negali įgerti daugiau nei 5% drėgmės, nors ir veikaimas pastovaus vandens srauto. SIPS skydiniai namai greitai ir kokybiškai yra surenkami statybų aikštelėje, iš specialiai gamykloje pagamintų skydų. Skydai su karkaso konstrukcijomis yra suklijuojami specialiais klijais ir sutvirtinami medvaržčiais.
SIP skydas
SIP skydų gamybos procesas apima kelis svarbius etapus:
- Medžiagų paruošimas: Pirmas žingsnis gamybos procese yra pasiruošimas pagrindinėms medžiagoms. SIP skydai paprastai susideda iš dviejų OSB plokščių, kurios yra naudojamos kaip išoriniai sluoksniai.
- Plokščių pjaustymas pagal matmenis: Priklausomai nuo projekto reikalavimų, pjaustymas plokštės atliekamas į reikalingus dydžius.
- Izoliacijos uždėjimas: Tarp dviejų OSB plokščių dedama izoliacija. Polistireninis putplastis arba poliuretanas yra tiksliai parenkamas pagal šilumos izoliacijos reikalavimus ir yra išpjautas, kad užpildytų visą tarpą tarp plokščių.
- Plokščių sujungimas ir klijavimas: Po izoliacijos uždėjimo, plokštės sujungiamos klijais. Šiuo metu naudojami aukštos kokybės klijai, kurie užtikrina tvirtą ir ilgalaikį jungimą, nepriklausomai nuo klimato sąlygų.
- Spaudimo procesas: Kai klijai užtepami, plokštės dedamos į specialias spaudimo stakles, kur jos yra sutvirtinamos ir laikomos tam tikrą laiką, kol klijai visiškai sukietėja.
- Apdailos ir papildomi sluoksniai: Pasibaigus pagrindinei gamybai, SIP plokštės gali būti papildytos įvairiais apdailos sluoksniais, priklausomai nuo poreikių.
- Gamybos kokybės patikra: Prieš plokštes siunčiant į montavimą, atliekama kokybės kontrolė. Tikrinama, ar plokštės atitinka nustatytus matmenis, ar izoliacija yra tinkamai uždėta, ir ar visa struktūra atitinka reikalavimus.
- Paruošimas pristatymui: Paskutinis etapas - paruošimas skydų pristatymui į statybos vietą.
Statybos būdas gana greitas, vieno aukšto namą galima sumontuoti per 2 dienas, skydų matmenys ir formos gali būti įvairūs, pagal poreikį. Galimi ir kelių aukštų namai.
SIP skydų privalumai:
- Atsparumas ugniai
- Atsparumas gniuždymui
- Atsparumas drėgmei
- Atsparumas graužikams ir vabzdžiams
- Akustinės savybės
- Ventiliacija
Išvados
1930 m. statybos namų tvirtumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau gerai prižiūrėti ir remontuoti namai gali būti tvirti ir tinkami gyventi. SIP technologija siūlo modernius ir efektyvius statybos sprendimus, kurie gali užtikrinti namų tvirtumą, šiluminę varžą ir ilgaamžiškumą.