Lietuvos teisinėje sistemoje ūkio subjektų veiklos priežiūra nėra kompleksiškai reguliuojama viename teisės akte. Tai atitinkamai lemia teisinio reguliavimo gausą ir jo nenuoseklumą. Ūkio subjektams jų veiklos priežiūros metu taikant poveikio priemones turimos užtikrinti procedūrinės teisės buvo įtvirtintos 368 straipsnio 2-5 dalyse (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), o priėmus naują VAĮ redakciją (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) - atitinkamai 37 straipsnyje, reglamentuojančiame poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą.
Įvertinus šių straipsnių nuostatas (po pakeitimo išliko analogiški reikalavimai), galima išskirti, kad ūkio subjektams taikant poveikio priemones turi būti garantuojamos tokios procedūrinės teisės:
- Teisė būti informuotam apie galimą pažeidimą.
- Teisė susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus, teikti prašymus.
- Teisė gauti motyvuotą sprendimą.
- Teisė apskųsti sprendimą.
Konkrečiau, kokios poveikio priemonės gali būti taikomos ūkininko subjektui, ir kaip vyksta procedūra?
Poveikio Priemonių Taikymo Procedūra
Prieš priimdama sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Priežiūros institucija turi teisę neatsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nurodytam paaiškinimų pateikimo terminui. Paaiškinimų per nurodytą terminą nepateikimas priežiūros institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.
Poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką priežiūros institucija registruotąja pašto siunta praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos.
Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.
Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės (priemonių) taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl išduotų licencijų, leidimų galiojimo sustabdymo, panaikinimo.
Medžiaga apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, stabdomas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, pratęsiamas sprendimo priėmimo terminas.
Ūkio subjektui turi būti pranešta apie galimą ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Jam turi būti aiškiai, nedviprasmiškai suformuluota galimo pažeidimo esmė, įvardytas galbūt pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, dalis, punktas ir nurodyta, kokiais įrodymais tai grindžiama.
Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti.
Sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas.
Dažniausiai Nustatomi Pažeidimai Deklaruojant Žemės Ūkio Naudmenas
Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama padėti ūkininkams išvengti sankcijų, dėl kurių mažinamos išmokos ar kartais tenka sugrąžinti gautą paramą, atkreipia dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus. Atlikus 2020 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų sankcijų analizę, išskiriamos 3 pagrindinės pažeidimų kategorijos.
Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus svarbu tiksliai įbraižyti faktines laukų ribas ir teisingai nurodyti auginamą pasėlį. Netiksliai įbraižyti laukai - vienas dažniausiai paraiškose nustatomų neatitikimų, ir tai laikoma neteisingo deklaravimo atvejais.
Pasibaigus deklaravimui ir nustačius deklaruotų duomenų paraiškose neatitikimus, pagal ES teisės aktus NMA šias paraiškas privalo vertinti iš naujo, o tai neretai gali lemti skolos susidarymą. Kaip rodo statistikos duomenys, dažniausiai skolos susidaro dėl kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų, gavus naują aerofotografinę nuotrauką (2021 m. 67 proc. visų skolų).
Neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai deklaruojant netiksliai įbraižomos laukų ribos, neišskiriami netinkami paramai plotai. Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan.
Jei atnaujintoje aerofotografinėje nuotraukoje matoma, kad deklaruotiems plotams, už kuriuos buvo prašoma paramos, buvo priskirti pastatai, iškasti tvenkiniai, krūmai ar mišku apaugę laukai bei kiti paramai netinkami objektai, gali būti nustatytas pažeidimas. NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus eaerofotografinę žemės dangos nuotrauką, už šiuos deklaruotus plotus gali prireikti grąžinti gautą paramą.
Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Pažymėtina, kad dokumentai turi būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos. Patariama nuomos ir panaudos sutartis įregistruoti registruose.
Preliminariais duomenimis, dėl neteisingo deklaravimo 2020 m. Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą.
Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos. 2021 m. skolos dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų sudaro 15 proc.
Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelėje „Duomenys apie pareiškėjo EASV“ nurodomas pareiškėjo deklaruotas EASV plotas ir reikalaujamas EASV plotas) - tai padės išvengti atvejų, kai paraiškoje deklaruojami pūdymo, azotą kaupiančių augalų pasėlių plotai, tačiau užmirštama pažymėti, kad šie laukai skiriami EASV įskaitai.
Primintina, kad EASV įskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje. Pasėlių įvairinimo ir EASV reikalavimų laikytis padės NMA parengta 2021 m.
Dėl žalinimo reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,86 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 15 proc.
Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. 2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo.
Mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Nepriklausomai nuo datos, mėšlas negali būti skleidžiamas ir ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc.
Kitas dažnai pasitaikantis kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimas - iki lapkričio 15 d. neapsėtas arba neapsodintas juodasis pūdymas. Už šį pažeidimą nuo 1 iki 5 proc.
Dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų bendra pritaikytų sankcijų suma 2020 m. pateiktoms paraiškoms siekė 0,59 mln. Eur, o šiais metais susidariusios skolos sudaro 10 proc.
ES reglamente numatyti atvejai, kokiais kriterijais remiantis prašoma grąžinti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.
Įsipareigojimus prisiėmę ūkininkai juos turi vykdyti nenutrūkstamai. Jeigu, pavyzdžiui, pareiškėjas, prisiėmęs 5 metų įsipareigojimus pagal tam tikrą priemonės veiklą, ketvirtais įsipareigojimų metais netęsia jų vykdymo, paramą jis turi sugrąžinti už visus ankstesnius metus (kaip nustatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse).
Parama gali būti mokama tik už paraiškos teikimo metais paramos reikalavimus atitinkančius gyvulius. Susidariusią skolą pareiškėjai gali grąžinti dalimis, iš anksto su NMA suderinę skolų grąžinimo planą. Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 57 pareiškėjai.
Svarbu paminėti, kad ES reglamentas suteikia valstybei narei teisę nesiekti susigrąžinti iš paramos gavėjo sumos, neviršijančios 100 Eur (neįskaitant palūkanų). Taigi ūkininkai skolos iki 100 Eur (neįskaitant palūkanų) grąžinti neturi.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.
Ūkio Subjektų Veiklos Patikrinimai
Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas - informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas.
Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas.
Planinių patikrinimų taisyklės ir neplaninių patikrinimų taisyklės turi būti rengiamos vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti.
Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą informuoti apie numatomą atlikti planinį patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.
Ūkio subjekto veiklos patikrinimas atliekamas po to, kai užregistruojamas Priežiūrą atliekančių institucijų informacinėje sistemoje (PAIIS). Pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti.
Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas po licencijos išdavimo ūkio subjektui 6 mėnesius neatlieka šio subjekto planinių patikrinimų, išskyrus atvejus, kai licencija ūkio subjektui išduota be patikrinimo. Vienu metu gali būti atliekami ne daugiau kaip du ūkio subjekto veiklos planiniai patikrinimai. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui.
Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas nurodytu pagrindu. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos.
Ūkio subjektų administracinė atsakomybė yra pagrindinė juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės alternatyva, o ūkio subjektų priežiūros metu taikomos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos) savo griežtumu gali būti panašios į kriminalines bausmes. Ūkinės veiklos ribojimas ir poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams yra susijęs su fundamentalių teisių apsauga, o taikant administracines sankcijas turi būti užtikrinamos procedūrinės teisės.
Apibendrinant, svarbu, kad ūkininkai žinotų savo teises ir pareigas, kad išvengtų galimų sankcijų ir užtikrintų sklandų ūkinės veiklos vykdymą.