Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ar kitokį disponavimą be tikslo platinti (tik savo reikmėms) baudžiamąją atsakomybę pakeisti administracine atsakomybe.
Šių metų gruodžio 9 d. parlamentarų Morganos Danielės ir Kazio Starkevičiaus Seime suorganizuotoje spaudos konferencijoje „Sveikata, o ne kalėjimas - narkotikų dekriminalizavimas Lietuvoje“ buvo pristatyti įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio turėjimą be tikslo platinti.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančias sankcijas siūloma keisti administracine atsakomybe (įspėjimu, bauda arba įpareigojimu dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir / ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose).
Pasak įstatymų pakeitimo projektų rengėjos, Laisvės frakcijos Seime atstovės M. Danielės, 2017 metais įsigalioję teisės aktų pakeitimai ne tik daugiau nei du kartus padidino su nelegalių psichiką veikiančių medžiagų turėjimu susijusių baudžiamųjų bylų skaičių teismuose bei šios perteklinės priemonės paveiktų Lietuvos piliečių skaičių ar teisėsaugos institucijų darbo apimtis, bet prasilenkia su mokslu grįsta praktika bei tarptautinių institucijų rekomendacijomis.
Įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog numatyti pakeitimai leis įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradės spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esančias problemas, joms dar neįsisenėjus.
Pristatydamas moksliniais tyrimais grįstus argumentus, LTI atstovas M. Lankauskas teigė, jog visų pirma baudžiamosios atsakomybės ir ypač įkalinimo taikymas gali padaryti nepataisomą žalą ypač pirmą kartą klaidingus pasirinkimus padariusiems jaunuoliams.
„Remiantis JAV kriminologo Howardo S. Beckerio etikečių teorija, tokiems asmenims užklijuojama devianto etiketė, kuria vėliau labai sunku nusikratyti, - teigė mokslininkas.
Taip pat mokslininkas pabrėžė, jog, vadovaujantis ultima ratio principu, reikėtų vengti taikyti baudžiamąją teisę, suteikiant prioritetą kitoms į asmens ir visuomenės sveikatą nukreiptoms priemonėms.
Tyrėjas drauge pažymėjo, jog Baudžiamajame kodekse yra ir daugiau taisytinų nuostatų.
Kaip pavyzdį paminėjo Baudžiamojo kodekso 199 str., pagal kurį iš užsienio šalių paštu atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių grėstų sankcija be išimčių nuo 3 iki 10 metų, o štai tos pačios medžiagos identiško kiekio siuntimas iš Vilniaus į Kauną užtrauktų tik baudą.
Antradienio vakarą Laisvės frakcija įregistravo įstatymų projektus, kuriais siekia panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti.
„Siekiame tai pakeisti administracine atsakomybe - įspėjimu arba bauda, arba įsipareigojimu pasikonsultuoti su gydymu.
Ir, žinoma, jeigu yra liga, gydytis“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
Ji akcentavo, kad nuo narkotikų priklausomi asmenys šiuo metu nesulaukia tinkamos pagalbos.
„Šiuo metu priklausomybę turintys asmenys sukasi įkalinimo ir ligos rate.
Jie yra sugaunami su nedideliais kiekiais, teisiami pagal Baudžiamąjį kodeksą, įkalinami, negydomi, vėl paleidžiami.
Ir, kadangi yra priklausomi, vėl pagaunami su nedideliais narkotikų kiekiais.
Toks ydingas ratas gali suktis 20 ir 30 metų“, - sakė M. Danielė.
Ji tikisi, kad įstatymų pataisos leis asmenims gauti savalaikę pagalbą ir gydymą, tai pat leis mažinti išlaidas ir apkrovas teismams ir įkalinimo įstaigoms.
„Įstatymų, susijusių su narkotikais, griežtinimas ne tik nėra paremtas mokslu, jis jau yra istorija.
Tai buvo XX a. būdinga parodomoji politika.
Šiandien žinome, kad nė viena šalis neišsprendė narkotikų vartojimo bausmėmis“, - pridūrė Seimo narė.
Seimui nepritarus dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, kyla įtampa valdančioje koalicijoje
Numatomi pokyčiai
Numatomi pokyčiai Administracinių nusižengimų kodekso pataisose siūloma numatyti, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.
Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 100 iki 200 eurų.
Šiuo metu taikoma bauda už pakartotinį nusižengimą - 150-230 eurų.
„Piniginės baudos parinktos pagal Administracinių nusižengimų kodekse dominuojančias baudas pagal panašias veikas“, - pridūrė M. Danielė.
Taip pat projekte numatoma, kad narkotinių medžiagų vartojimas viešose vietose užtraukia baudą nuo 100 iki 200 eurų.
Taip pat už šį nusižengimą gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
„Siūlomos bausmės yra ne tik įspėjimas ar bauda, bet ir nukreipimas konsultuotis su gydytoju, jeigu žmogus sulaikomas su mažu kiekiu pakartotinai, tai įtariant riziką, kad galbūt tas žmogus vartoja rizikingai ar net žalingai“, - sakė M. Danielė.
Taip pat už šiuos nusižengimus viešose vietose gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
Tuo metu Baudžiamajame kodekse siekiama įteisinti, kad neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisose numatoma, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Tam, kad įsigaliotų pataisos, Seimas balsuos tris kartus.
Joms turi pritarti ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Registruosime projektą kartu su koalicijos partneriais apie tai, kad iš Baudžiamojo kodekso būtų išimti nedideli narkotinių medžiagų kiekiai, tai yra disponavimas mažais kiekiais, ir administraciniame kodekse būtų apibrėžtos piniginės baudos ir kitos nuobaudos, susijusios su disponavimu mažais kiekiais“, - antradienį sakė viena iš projekto iniciatorių Morgana Danielė.
Įstatymo projekto tikslas, kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamaje rašte, yra užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės principų taikymą.
Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, formuoti į visuomenės ir asmens sveikatą orientuotą narkotikų politiką Lietuvoje.
Planuojama, kad projektas bus užregistruotas dar antradienį.
O, pasak M. Danielės, tikimasi, kad iki Naujųjų metų įvyks jo pateikimas Seime.
Parlamentarės teigimu, šio projekto palaikymas parlamente pakankamai didelis.
„Visi procesai užtruks.
Šiuo metu galiu pasakyti, kad palaikymas yra tikrai didelis.
Aišku, teikiama kartu su partneriais, palaiko ir kitų politinių partijų atstovai.
Tai tikrai palaikymas yra didelis.
Pabrėžčiau, kad tai yra normalu, nes tai jau yra vakarykštis žingsnis, nes jis jau turėjo seniai būti atliktas, kadangi yra pagrįstas tvirtais mokslo įrodymais“, - teigė ji.
Sieks koreguoti Baudžiamąjį kodeksą
Registracijai Seime paruoštame dokumente nurodoma, kad projektu bus siekiama Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo.
Siūloma, kad šis straipsnis būtų keičiamas taip:
„Neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti1.
Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.2.
Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
Mažas narkotinių medžiagų kiekis būtų nustatomas ir reglamentuojamas, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos jau patvirtintomis rekomendacijomis.
Siūlomos pataisos numato, kad už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimąsi be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų užtrauktas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.
Spręstų kelių sluoksnių problemą
Argumentai dėl narkotikų dekriminalizavimo projekto, anot Seimos narės M. Danielės, yra pagrįsti tvirtais mokslo įrodymais.
„Mokslo įrodymai rodo, kad toks baudimas už nedidelius medžiagų kiekius yra perteklinis.
Baudžiamojo kodekso taikymas yra neproporcingas.
Tai reiškia, kad tuomet žalą patiria visa valstybė ir visa visuomenė tiek per visuomenės sveikatą, tiek per ekonomiką, tiek per kitus veiksnius todėl, kad yra stipriai paveikiami jaunų žmonių gyvenimai, priklausomybės ligomis sergančių žmonių gyvenimai, nes vietoje gydymo jie gauna įkalinimą.
Tada tą žalą patiriame visi kartu.
Jungtinės Tautos yra ne kartą pareiškę, kad tvirti mokslo įrodymai rodo, jog Baudžiamojo kodekso taikymas yra perteklinis ir neturėtų būti taikomas“, - aiškino M. Danielė.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, galiojant dabartinei tvarkai, kurią siekiama koreguoti, „teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir taip apribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui“.
Laisvės partijos atstovė pabrėžė, kad dabartinis reguliavimas sukuria uždarą ratą ir nesprendžia priklausomybių ligų bei narkotikų vartojimo problemų ilguoju periodu.
Todėl projektas atkreipia dėmesį ne tik į teisinio reguliavimo korekcijas, bet ir į visuomenės sveikatą.
„Įkalinimas arba baudžiamosios atsakomybės uždėjimas ilguoju laikotarpiu neišsprendžia jokios problemos.
Žmogus sukasi uždarame rate.
Dažniausiai priklausomybės liga sergantys žmonės gali 20-30 metų būti kalinami, paleidžiami į laisvę, vėl pagaunami su mažais kiekiais, nes yra priklausomi, ir vėl įkalinami.
Taip žmogus, sukdamasis tokiame rate ir negaudamas gydymo, gali praleisti beveik visą gyvenimą.
Alternatyvos bausmėms yra visose Vakarų valstybėse.
Sprendimus reikia kreipti į sveikatą, nes būtent išgydę priklausomybės ligą, išspręsime tą problemą ir ji nebesikartos“, - detalizavo M. Danielė.
Ši nuostata įtvirtinta ir 2018 m. Seimo patvirtintoje Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m.
2020 m. už šias veikas pradėti 2 206 ikiteisminiai tyrimai (2019 m. - 2 375, 2018 m. - 2 320) ir tai sudaro didžiąją dalį visų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu.
Tai reiškia, kad daugiausia baudžiamąjį persekiojimą patiria asmenys, neturintys tikslo platinti.
Jie gali būti baudžiami laisvės atėmimu arba gauti didelę baudą (iki 19 tūkst. eurų) ir gauti teistumo įrašą.
Svarbus ir nusikaltusių asmenų amžius - tokio pobūdžio veikas įvykdo jauni 18-39 m.
Tyrimai rodo, kad nepaisant visų priemonių, skirtų mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, tokia represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas veikoms, susijusioms su nelegaliu narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų turėjimu be tikslo platinti, sukelia didelę žalą ir naštą ne tik asmeniui, bet ir visos visuomenės sveikatai, ekonomikai ir gerovei.
Už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose arba apsvaigusio asmens pasirodymą viešose vietose taip pat grėstų administracinė atsakomybė ir bauda nuo 20 iki 100 eurų.
Toks pakartotinis pažeidimas jau atsieitų nuo 100 iki 200 eurų, pažeidėjui galėtų būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienerių metų.
Baudžiamoji atsakomybė liktų galioti tiems, kas „didesnį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“, neturėdamas tikslo jų platinti, neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė.
Pažeidėjams - galimybė išvengti atsakomybės
Tiesa, asmenys, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreiptųsi į valstybės instituciją, norėdami atiduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, už disponavimą jomis būtų atleisti tiek nuo administracinės, tiek nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pataisas dėl nedidelio narkotikų kiekio dekriminalizavimo inicijavo Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė.
„2017 metais įvyko nesusipratimas ir disponavimas nedideliais kiekiais buvo kriminalizuotas.
Nuo to laiko dukart padidėjęs su narkotikais susijusių bylų skaičius: jis augo nuo maždaug 700 iki 1600 praėjusiais metais.
Taip nutiko todėl, kad žmonės pradėti teisti net už nuodėgulius peleninėje, jei aptinkama narkotinių medžiagų nuodėgulių“, - trečiadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo ji.
Politikė teigė, jog tokiems asmenimis „siuvamos nusikaltėlio etiketės“, „skiriamos tūkstantinės baudos“.
Nuo narkotinių medžiagų priklausomi asmenys, anot jos, yra negydomi ir niekaip neišeina iš bausmių vykdymo sistemos rato.
Nuobaudos - pagal bendrą kodekso struktūrą
Paklausta, kodėl už disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų parinktos tokios nuobaudos kaip įspėjimas ar keliasdešimties eurų bauda, M.Danielė atsakė, kad grėstų ne tik tai.
„Siūlomos bausmės yra ne tik įspėjimas, bauda, bet taip pat yra nukreipimas konsultuotis su gydytoju, jeigu žmogus su mažu kiekiu sulaikomas pakartotinai, taip įtariant, kad žmogus vartoja rizikingai ar arba net žalingai.
Aišku, jeigu gydytojas diagnozuoja priklausomybę, skiriamas įpareigojimas gydytis“, - atsakė ji.
Piniginės baudos, politikės teigimu, „parinktos pagal Administracinių nusižengimų kodekso dominuojančius skaičius, vyraujančias baudas už panašias veikas“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs teisininkas Mindaugas Lankauskas tam paantrino.
„Dėl konkretaus pasirinkimo, kiek turėtų būti - 100, 130 ar 200 eurų, nėra objektyvių kriterijų.
Dažniausiai žiūrima į bendrą kodekso struktūrą“, - teigė jis.
M.Danielė patikino, kad parlamentinė Laisvės partija ateityje sieks legalizuoti ir marihuanos vartojimą rekreacijos tikslais.
„Kanapės įteisinimas rekreacijos tikslais ir šios rinkos sureguliavimas buvo vienas iš Laisvės partijos rinkiminių tikslų, ir tikrai darbą šia kryptimi tęsime“, - pažadėjo ji.
Parašus padėjo 39 Seimo nariai
Pataisas dėl narkotikų dekriminalizavimo taip pat pasirašė ir kiti Seimo Laisvės frakcijos nariai, išskyrus Moniką Ošmianskienę.
Parašus padėjo ir konservatoriai: paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, parlamentarai Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Paulė Kuzmickienė, Žygimantas Pavilionis, Dalia Asanavičiūtė, Jurgita Sejonienė, Audrius Petrošius, Arūnas Valinskas, Jonas Gudauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Justas Džiugelis, Kristijonas Bartoševičius.
Iš Liberalų sąjūdžio pasirašė: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai Simonas Gentvilas, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas.
Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą palaiko ir parlamentarai iš opozicijos: „darbiečiai“ Vytautas Gapšys, Antanas Guoga, socialdemokratai partijos vedlys Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Mišrios Seimo narių grupės nariai Domas Griškevičius ir Kęstutis Glaveckas.
Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime dalyvavo ir konservatorius K.Starkevičius.
Pataisas dėl narkotikų dekriminalizavimo jis sakė pasirašęs, nes jauni žmonės „iš vaikiškų svajonių šiek tiek nukrypsta į šoną, ir kada patenka į kalėjimą, jis jų nepataiso“.
Už tai baust, sodinti į kalėjimą pagal baudžiamąją atsakomybę, sakyčiau, kad yra per didelė nuodėmė.
„Jis tik dar labiau juos įtraukia į bendrą liūną.
Už tai baust, sodinti į kalėjimą pagal baudžiamąją atsakomybę, sakyčiau, kad yra per didelė nuodėmė, kuri užtraukiama visam gyvenimui be teisės žmogui pasitaisyti“, - kalbėjo Seimo narys.
Siekis panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą, jo nuomone, nėra žingsnis į „narkotinę valstybę“.
Tai esą žingsnis, siekiant duoti žmonėms šansą pasitaisyti.
Panaikinti baudžiamąją atsakomybę už psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo jas platinti valdantieji konservatoriai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis sutarė, pasirašydami koalicijos sutartį.
Tiesa, partijos pabrėžė, jog dėl to dalies jų narių nuomonės išsiskiria.
Įstatymo projekte numatoma, kad už nedidelius narkotikų kiekius be tikslo juos platinti gali būti baudžiama ir viešaisiais darbais bei laisvės apribojimu.
Papildyta 2021-10-15
Ketvirtadienį Seimas visgi nusprendė šiam Morganos Danielės inicijuotam projektui mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui pritarti.
Kad projektas būtų įgyvendintas jam liko paskutinioji - priėmimo stadija.
Projekto iniciatorė M. Danielė.
Šiandien Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomas narkotikų dekriminalizavimo projektas siekiant sukurti į pagalbą orientuotą narkotikų politiką šalyje.
Toks projektas yra paremtas kitų valstybių, nebetaikančių baudžiamosios atsakomybės, studijomis, kuriose dekriminalizavus narkotines medžiagas, jų vartojimas nepadidėjo arba nepadidėjo reikšmingai.
Vis dėlto, net jei ir projektas būtų patvirtintas, teigiama, kad šis būdas padėtų sėkmingiau kovoti su narkotikų prekyba užsiimančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, o ne pavieniais asmenimis, įsigijusiems nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo platinti.
Baudžiamajame kodekse yra praplėstas bausmių sąrašas, kai disponuojama didesniu nei nedidelis kiekis narkotinių medžiagų.
Greta baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki 2 m.
Disponuojant nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra numatoma administracinė atsakomybė, o asmeniui gali būti skiriamas įspėjimas arba 30-250 eurų bauda.
Už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo taip pat gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 200 eurų.
Už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo 200 iki 300 Eur.
Seimui patvirtinus šiuos įstatymų projektus, jie įsigaliotų jau nuo 2022 m.
Visgi, ar tokie pakeitimai tikrai padėtų kovoti su narkotines medžiagas platinančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, čia jau iškyla klausimas.
Visgi, net ir laisvės atėmimo bausmė neatgrasydavo nei platintojų, nei pirkėjų ir toliau vykdyti savo veiklos, tad ar kelių šimtų eurų baudą tai atliks?