Daugelis gyventojų, auginančių šunis daugiabučiuose namuose, susiduria su klausimu, ar reikia mokėti už laiptinės elektros energiją, kurią sunaudoja jų augintiniai. Šis klausimas nėra tiesiogiai reglamentuojamas įstatymų, tačiau jį galima spręsti remiantis bendrosiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis ir daugiabučių namų bendrijų sprendimais. Šiame straipsnyje aptarsime gyvūnų laikymo taisykles Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į mokesčius, registraciją ir kitus svarbius aspektus.
Gyvūnų Laikymo Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Gyvūnų laikymo Vilniaus rajone taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.117 „Dėl agresyvių šunų veislių, sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu.
Pagrindinės Sąvokos
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius.
- Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti.
- Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Gyvūnų Laikymo Sąlygos
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešėją rimtį.
Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.) turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos. Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų.
Agresyvių Šunų Laikymo Ypatumai
Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą (agresyviems šunims tvoros turi būti ne žemesnės nei 2 m, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklo forma įvairi). Laikant nepririštus agresyvius šunis, ženklas turi būti baltas, ne trumpesniu kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 m pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas - „Nepririštas šuo“. Ženklai turi būti gerai matomi visą parą.
Agresyvūs šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint savivaldybės leidimą. Uždarose (užrakintose) patalpose - butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.
Šuns Registracija ir Identifikavimas
Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą (pvz. prie antkaklio) registracijos žetoną su savininko kontaktine informacija.
Gyvūnų Vedžiojimo Taisyklės
Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys - ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos.
Šunis galima vedžioti šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu. Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis - ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles.
Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Nemokamai vežti gyvūnus keleivinio transporto vietiniais (miesto ir priemiesčio) maršrutais galima tik specialioje taroje: pintinėse, krepšiuose, narveliuose ir kt., neužimant atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Gyvūnui užėmus sėdimą ar stovimą atskirą vietą, už ją privaloma nusipirkti visos vertės bilietą, transporto sėdynes, kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu. Gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti.
Ūkinės Paskirties Gyvūnų Laikymas
Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose.
Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.
Laukinių Gyvūnų Laikymas
Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai ir Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūrai.
Šunų Vedžiojimo Aikštelės
Gyvūnų vedžiojimo aikštelės prižiūrimos pagal teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles.
Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Aikštelės turi būti aptvertos su kieta arba žolės danga. Jose įrengiami suolai, dėžė smėliui, urnos ekskrementams surinkti. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles.
Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai.
Ar nuomotojai privalo priimti emocinę paramą teikiančius gyvūnus nuomojamuose būstuose ir butuose? ESA klausimai
Gyvūnų Sveikata ir Priežiūra
Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją.
Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui, už agresyvų šunį atsakingas asmuo - ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų.
Benamių Gyvūnų Priežiūra
Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai.
Jei daugiabučiame gyvenamajame name neįkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir namo bendrojo naudojimo patalpose ar kieme gyvena ir veisiasi benamiai gyvūnai, tai benamių gyvūnų surinkimą, patalpų dezinsekciją, deratizaciją, dezinfekciją organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė.
Karantino tarnyba, gavusi informaciją apie rastą (pastebėtą) benamį gyvūną, turi jį paimti (sugauti), jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką ir jį informuoti. Atsiimdamas gyvūną savininkas privalo sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
Kai gyvūno savininko nustatyti neįmanoma, pagautas gyvūnas laikomas ne mažiau kaip 10 parų. Dėl ilgesnio laikymo termino nusprendžia pati karantino tarnyba. Jei per 10 parų savininkas ar asmenys, norintys priglausti gyvūną, nerandami, karantino tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas.
Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamiu ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją.
Kovinių Veislių Šunys
Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.
Leidimų Išdavimas ir Kontrolė
Leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) išduoda Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą. Į komisijos sudėtį įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono policijos komisariato, visuomenės sveikatos centro, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą ir savivaldybės išduotą leidimą.
Leidimo galiojimas kasmet pratęsiamas patikrinus privalomus leidimui turėti dokumentus. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti.
Sustabdžius leidimo galiojimą ir įgaliotam pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu atsakingas asmuo negali turėti agresyvaus šuns, agresyvus šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas prižiūrėti kitam leidimą turinčiam asmeniui ar karantino tarnybai.