Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai perrašyti įmonės turtą savininkui Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairias įmonės formas ir turto rūšis. Taip pat aptarsime individualios įmonės turto perrašymą, uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijų perleidimą ir kitus svarbius aspektus.
Individualios Įmonės Turto Perrašymas Savininkui
Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą, individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus:
- Dokumento pavadinimą
- Dokumento surašymo datą
- Individualios įmonės pavadinimą, kodą
- Individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą
- Perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą
Pavyzdžiui, jei savininkas nori perrašyti įmonei priklausantį automobilį savo vardu, reikės surašyti turto perdavimo dokumentą, kuriame būtų nurodyta automobilio markė, modelis, identifikavimo numeris (VIN), rinkos vertė ir perdavimo data.
Uždarosios Akcinės Bendrovės (UAB) Akcijų Perleidimas
UAB akcijų pirkimą ir pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcijos - tai vertybiniai popieriai, kurie patvirtina įmonės (juridinio asmens) savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant UAB, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Arba paprasčiau tariant, akcijos - tai teisė į tam tikrą įmonės (juridinio asmens) turtą ar jo dalį.
Akcijų pirkimo-pardavimo procesas
Tiek materialios, tiek nematerialios UAB akcijos gali būti perkamos ar parduodamos tuomet, kai atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas sąlygas. Pirmiausia, asmuo, turintis akcijų ir ketinantis jas (ar dalį jų) parduoti, privalo raštu apie tai informuoti kitus UAB savininkus, nurodant parduodamų akcijų skaičių ir pardavimo kainą. Įmonės direktorius (vadovas) per 5 (penkias) dienas nuo akcininko, ketinančio parduoti savo akcijas ar dalį jų, pateikto pranešimo privalo kiekvieną UAB narį informuoti apie tai pasirašytinai ar registruotu laišku. Pranešime turi būti nurodytas parduodamų akcijų skaičius, kaina ir terminas (nuo 10 iki 21 dienos), per kurį akcininkas gali informuoti UAB apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Jeigu atsiranda akcininkų, kurie išreiškė pageidavimą pirkti parduodamas UAB akcijas, tai akcijos privalo būti nupirktos ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo paskelbtas ketinimas (pranešimas) parduoti akcijas, ir už ne mažesnę kainą, nei buvo nurodyta pranešime parduoti akcijas.
Beje, pirmumo teisę įsigyti akcijas turi esami UAB akcininkai. Paprastai UAB akcijų pirkimas - pardavimas vykdomas sudarant įprastą sutartį (raštu), tačiau pasitaiko atvejų (parduodama daugiau nei 25 proc. akcijų), kai būtina notarinė sutartis. Vertėtų žinoti, kad reikalavimų nepaisymas ir nesudarymas notarinės formos sutarties, kai tai yra būtina, sandorį gali paversti negaliojančiu ir jam gali būti taikomos tam tikros sankcijos.
Pavyzdžiui, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, vienas UAB akcininkas turi grąžinti kitam akcininkui viską, ką gavo pagal sandorį. Arba, jei negalima grąžinti to, kas buvo gauta, tuomet visa tai turi būti atlyginta pinigais.
Būna atvejų, kai akcijos parduodamos jas išskaidant, t. y. keliais sandoriais, nes tokiu būdu siekiama išvengti notarinės sutarties sudarymo.
Praktiniai patarimai ir įžvalgos
Dažnai pasitaiko situacijų, kai turto perrašymas įmonės savininkui yra susijęs su mokesčių optimizavimu arba įmonės restruktūrizavimu. Svarbu atidžiai įvertinti mokesčių pasekmes ir pasiruošti reikiamus dokumentus.
Pavyzdžiui, vienoje situacijoje, kuriant įmonę norint tampti PVM mokėtoju, VMI pareikalavo savininkės privalomo registruoti turto. Kadangi automobilis buvo vyro vardu teko jį perrašyti. O kad nereikėtų vyrui mokėti 15% parduodant žmonai auto, tai užrašėm kad vyras už 1Lt perduoda automobilį. Dabar norim automobilį naudoti įmonės veikloje.
Tokiais atvejais svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir buhalteriais, kad būtų laikomasi visų įstatymų ir išvengta galimų problemų ateityje. Dėl turto vertės - mano nuomone 1 Lt.
Automobilio naudojimas įmonės veikloje, jei savininko automobilis naudojamas įmonės veikloje, svarbu tinkamai apskaityti išlaidas. Pavyzdžiui, jei savininko automobilis naudojamas įmonės veikloje 90 proc., o savininkas keitė tepalus, kurių suma 72 Lt (be PVM - 61,02 PVM -10,98), į sąnaudas galima traukti tik 90 proc., t.y. 54,92 (eksploat.) ir 9,88 (PVM).
Kaip tvarkyti mokesčius pardavus verslą
Niu kokia tu protinga... As manau kad darysiu taip: kadangi apmokėta per avansinę, tai tiesiog parodysiu kad išmokėta tik 90proc. taip bus manau paprasciau ir nereiks nei savininko nuosavybės rodyti, nei deklaruoti tu pajamų .Bendrijos klausimaiStraipsnyje taip pat aptariami klausimai, susiję su daugiabučių namų bendrijomis, tokie kaip bendrijos pirmininko atsakomybė, mokesčių paskirstymas, bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atnaujinimas. Šie klausimai yra svarbūs, nes daugelis įmonių veikia daugiabučiuose namuose, todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Pavyzdžiui, jei bendrija pripažįsta, kad šalto vandens vamzdis nuo įvado iki skaitliuko yra jų kompetencija, tačiau kaimynas apačioje atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina. Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Mažoji Bendrija (MB)
2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Mažosios bendrijos teisinė forma Lietuvoje atsirado 2012 metais ir tapo labai populiari jaunųjų verslininkų tarpe. Išsiaiškinkime, kame slypi mažosios bendrijos patrauklumas.
Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Taigi jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. Nepasisekus verslui, Mažosios bendrijos nariai rizikuoja tik savo įnašu, taigi apsaugo savo turtą. Tuo tarpu Individualios įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu.
Kuriant smulkiajam verslui pritaikyto juridinio asmens reglamentavimo koncepciją, visų pirma buvo atsižvelgta į smulkiojo verslo atstovų prašymą supaprastinti ribotos atsakomybės verslo steigimo reikalavimus, taip pat mažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Taip buvo prieita sprendimo sukurti naujos formos ribotos atsakomybės juridinį asmenį, kuriam nebūtų taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas.
Pagrindiniai mažosios bendrijos ypatumai
- nuo 1 iki 10 narių.
- Steigėjai/nariai gali būti tik fiziniai asmenys.
Tai reiškia, kad mažosios bendrijos dalyviai (bendrijos nariai) lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, neatsako už mažosios bendrijos prievoles.
Kita vertus, nors mažosioms bendrijoms ir nėra taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas, verslo pradžiai dažnai yra būtinos pradinės apyvartinės lėšos. Tuo tikslu įstatymas numato, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti į mažąją bendriją turtinį įnašą. Skirtumas tik tas, kad dėl įnašų dydžių steigėjai gali nuspręsti pagal kuriamo verslo poreikius. Įnašu gali būti tiek pinigai, tiek kitas turtas.
Turtiniu įnašu draudžiama laikyti įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus ar suteikti paslaugas. Pažymėtina, jog įnešant turtą į mažąją bendriją, skirtingai nei akcinio kapitalo bendrovių atveju, nėra būtinas nepriklausomas įnešamo turto vertinimas. Mažosios bendrijos nario įnašo dydis svarbus ir tuo aspektu, jog pagal bendrąsias įstatymo nuostatas mažosios bendrijos pelnas yra skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui.
Vis dėlto, turint omenyje, kad rengiant įstatymą buvo orientuojamasi į smulkųjį verslą, privilegija steigti mažąsias bendrijas buvo suteikta tik fiziniams asmenims. Mažąją bendrija, skirtingai nei tarkim ūkinę bendriją, galės steigti ir vienas narys, tačiau reikėtų nepamiršti, kad narių skaičius negalės viršyti dešimties.
Kitas mažosios bendrijos privalumas - šiai įmonės formai bus taikomi paprastesni apskaitos reikalavimai. Audito ir apskaitos tarnybos paskelbtame verslo ir apskaitos standarto „Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos” projekte numatyta, kad mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinį sudarys tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Taigi nereikės sudaryti aiškinamojo rašto bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (verslo ir apskaitos standarto projekte nustatyta, kad mažoji bendrija kartu su pelno (nuostolių) ataskaita pateiks lentelę su informacija apie paskirstytą pelną).
Remiantis verslo ir apskaitos standarto projektu, iš mažųjų bendrijų taip pat nebus reikalaujama vertinti turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, taikyti perkainotos vertės būdo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai, nuvertinti nematerialiojo turto ir ilgalaikio materialiojo turto, vertinti atsargų grynąja galimo realizavimo verte, pelno (nuostolių) ataskaitoje išskirti finansinės ir investicinės veiklos.
Be to, turėtina omenyje, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas, iki šiol nedraudęs ūkio subjekto vadovui pačiam vesti ir tvarkyti apskaitą, nuo 2013-01-01 tokį draudimą jau imperatyviai nustato. Tačiau kai kurioms teisinės veiklos formoms, įskaitant ir mažąsias bendrijas, bus taikoma išimtis.
Mažosios bendrijos įstatymas numato, kad mažosios bendrijos nariai gali paskirstyti tiek metinį, tiek trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio mažosios bendrijos pelną. Skirstant pelną už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, būtina sudaryti laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirto pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį. Žinoma, skirstant pelną, be prievolės sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį, įmonė turi atitikti ir įmonės mokumui keliamus reikalavimus, t.y. Panaši tvarka galioja uždarosioms akcinėms bendrovėms.
Tačiau, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, mažųjų bendrijų nariams taipogi yra numatyta galimybė išsimokėti mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamą pelną savo asmeniniams poreikiams. Čia galime įžvelgti panašumų su individualių įmonių teisiniu reglamentavimu, kur lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti gali išsimokėti įmonės savininkas.
Būtent, analogiška galimybė mažosios bendrijos nariams yra suteikiama turint omenyje tai, kad su mažojoje bendrijoje dirbančiais nariais nėra sudaromos darbo sutartys. Tiesiog, avansu išmokamo pelno atveju nebūtina sudarinėti tarpinio finansinių ataskaitų rinkinio. Šios sumos yra išmokamos mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka, surašant lėšų paėmimo-perdavimo dokumentą.
Tačiau, siekiant apsaugoti kreditorių interesus, įstatyme yra numatytas saugiklis. Mažųjų bendrijų įstatymo 26 str. 6 d. nustato, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.
Tokiu būdu iš esmės nustatomas reglamentavimas, įgalinantis mažosios bendrijos narį gauti iš mažosios bendrijos tik faktiškai uždirbto pelno dalį, t.y. Turint omenyje nurodytą reglamentavimą, finansinių metų gale gali susidaryti paradoksali situacija, kai mažosios bendrijos nariui avansu gautas sumas gali tekti grąžinti atgal į mažosios bendrijos biudžetą.
Taigi, visos mažosios bendrijos narių išmokos yra gaunamos, vienokiu ar kitokiu būdu skirstant mažosios bendrijos uždirbtą ar būsimą pelną. Mažosios bendrijos, kaip ir kitų privačių juridinių asmenų uždirbtas pelnas, bus apmokestinamas pelno mokesčiu. Pelno mokesčio įstatymo nuostatos ir tarifai visoms pelno siekiančioms juridinių asmenų formoms yra vienodi.
Ne išimtis ir mažosios bendrijos, t.y. mažosioms bendrijoms galios bendras 15 proc. pelno mokesčio tarifas bei lengvatinis 5 proc. tarifas tuo atveju, jei mažoji bendrija atitiks pelno mokesčio įstatymo keliamus reikalavimus dėl vidutinio darbuotojų skaičiaus (ne daugiau nei 10), mokestinio laikotarpio generuojamų pajamų (ne daugiau kaip 1 mln.
Kadangi Lietuvos mokestinė sistema yra grindžiama mokesčių mokėtojų lygybės bei visuotino privalomumo principais (ypač kalbant apie socialinį draudimą), norintys būti apdrausti socialiniu draudimu, analogiškai kaip individualių įmonių savininkai, galės Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti norimo dydžio sumą, kuri būtų apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančios pajamos, t.y. nuo tokios sumos atsirastų prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), pensijų socialinio draudimo įmokas (26,3 proc.), taip pat sveikatos draudimo įmokas (9 proc.).
Derėtų pažymėti, kad aptariamoms deklaruoto dydžio pajamoms, analogiškai kaip ir individualių įmonių pelno apmokestinimo atveju, bus taikomas vadinamasis „socialinio draudimo įmokų lubų” principas. Visos likusios sumos, išmokamos mažosios bendrijos nariui, būtų apmokestinamos kaip skirstomas pelnas, t.y. taikant 20 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia pasirinkimo laisvė galios tik iki 2014 m. pradžios.
Pagal dabartinę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją nuo 2014 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti 7 str. 2 d. 1 p. Lyginant mažąją bendriją su uždarąja akcine bendrove, reikia pastebėti, kad darbo santykių apmokestinimas socialinio draudimo mokesčiais yra šiek tiek didesnis (naujai steigiamoms įmonėms bendras tarifas yra 39,98 proc., kai mažųjų bendrijų nariams taikomas tarifas siekia 35,3 proc.).
Kaip vieną iš mažosios bendrijos privalumų įstatymo rengėjai nurodo paprastesnį bei lankstesnį mažosios bendrijos valdymą. Pasirinkus mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą pagal pirmąjį variantą, t.y. be vadovo, mažosios bendrijos narių susirinkimas vieną iš bendrijos narių privalo paskirti mažosios bendrijos atstovu.
Toks asmuo nėra laikomas mažosios bendrijos atskiru valdymo organu ir kaip valdymo organą atstovauja mažosios bendrijos narių susirinkimą. Skirtingai nei, pavyzdžiui, tikroji ūkinė bendrija, mažoji bendrija gali turėti tik vieną tokį atstovą.
Todėl natūralu, kad įstatymu nenumačius kiekybinio atstovavimo galimybės, t.y. kad mažąją bendriją vienasmeniškai galėtų atstovauti keli asmenys, neišvengiamai didesnė atsakomybės dalis už mažosios bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimą ir kasdienės veiklos organizavimą tektų paskirtam atstovui.
Jeigu susitariama, kad atstovo veikla bus atlygintina, su juo sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų teikimo sutartis. Lygiai taip pat, civilinė paslaugų sutartis turi būti sudaroma ir su mažosios bendrijos vadovu, kai pagal pasirinktą mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą toks vienasmenis valdymo organas yra numatytas.
Civilinė sutartis su mažosios bendrijos vadovu laikytina tam tikru privalumu, kadangi tarp vadovo ir mažosios bendrijos egzistuojant ne darbo, o civiliniams teisiniams santykiams, sumažėja su darbo santykiais susijusi administracinė našta. Kita vertus, civilinis kodeksas, nereglamentuoja paslaugų teikimo sutartinių santykių taip detaliai, kaip kad darbo santykius reglamentuoja darbo kodeksas.
Kiek neįprasta alternatyvi įmonės valdymo organų struktūra, pagal kurią sprendimus dėl kasdienės mažosios bendrijos veiklos pavedama priimti kolegialiam valdymo organui - narių susirinkimui, matyt, buvo orientuota į smulkiųjų verslininkų reiškiamą pageidavimą turėti galimybę vykdyti veiklą be privalomai išlaikomos vadovo pareigybės.
Atrodytų, jog pasirinkus valdymo organų struktūrą be vadovo, paskirtam mažosios bendrijos narių susirinkimo atstovui nemokant atlygio pagal civilinę sutartį, o uždirbtą mažosios bendrijos pelną skirstant tik dividendų pavidalu, gaunamos mažosios bendrijos nario pajamos apsimokestintų tik 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Tačiau prisiminus 2014 m. įsigaliosiančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, argumentas dėl to, jog nebebus privaloma skirti brangiai išlaikomo juridinio asmens vadovo, nebeatrodo toks svarus. Mat nuo tada už mažosios bendrijos atstovą kaip ir už kitus mažosios bendrijos narius reikės mokėti socialinio draudimo įmokas bent jau nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, t.y. socialinio draudimo mokesčius reikės mokėti ne tik už vadovo vaidmenį atliekantį mažosios bendrijos narių susirinkimo atstovą, bet ir už kitus mažosios bendrijos narius.
Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą bei šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja LR mažųjų bendrijų įstatymas.
Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką). Mažosios bendrijos nariai gali dirbti be darbo sutarties ir uždirbtą pelną gali išsiimti avansu.
Mažosios bendrijos susirinkime turi būti sprendžiami svarbūs su mažąja bendrija susiję klausimai. Mažosios bendrijos steigėjai po mažosios bendrijos įregistravimo tampa jos nariais. Kiekviena juridinė forma turi savo ypatumų, kurie leidžia apsispręsti žmogui ar steigti tokį juridinį asmenį.
Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą. Plačiau apie juridinių asmenų steigimo procedūras rasite mūsų puslapio skiltyje „Verslo steigimo procedūros“, o taip pat galite naudotis video gidais kaip registruoti prašymą kai valdymo organas yra MB vadovas arba kai valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas.
Mažosios bendrijos buhalterija: mokesčiai
- Pelno mokestis siekia 15 %.
- Lengvatinis pelno mokestis siekia 5 %.
Lengvatinis mokestis taikomas tokiu atveju, jeigu:
- MB darbuotojų skaičius neviršija 10 vidutiniškai per metus.
- MB generuoja iki 300.000 Eur pajamų per metus.
- MB nariai kitose įmonėse ar bendrijose neturi daugiau, kaip 50 proc. akcijų ar dalių.
- Registruotis PVM mokėtojuJis siekia 21 %. Jis nėra taikomas tokiu atveju, jeigu MB nėra registruota kaip PVM mokytoja. Pasiekiama 45 000 eurų pajamų.
- GMP arba gyventojų pajamų mokestis Jis mokamas vieną kartą per metus. GMP tarifas siekia 15 procentų ir mokestis mokamas VMI. Susimokėti reikia tada, kai pateikiama metinė pajamų deklaracija.
Taip pat kiekvienas narys turi mokėti ir valstybinį socialinį draudimą, kuris suteikia galimybę apsisaugoti nuo ligų, kaupti pensijai ir t.t. Nepamirškite, kad mokėsite daugiau tokiu atveju, jeigu kaupsite II arba III pakopos pensijai.
Pavyzdžiui: MB nario turtinis įnašas yra negyvenamosios paskirties patalpos. Tarkime, MB nariai turtinį įnašą įvertino 150 000 Eur. Tačiau MB narys pagal dokumentus šias patalpas 2018 metais gavo dovanų. Patalpų tikroji rinkos kaina - 90 000 Eur. Patalpos bus naudojamos MB veikloje. Patalpos iki perdavimo MB nebuvo išlaikytos dešimt metų. Taigi šioje situacijoje MB nario už patalpų perleidimą apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš turtinio įnašo tikrosios rinkos kainos perdavimo metu atėmus įsigijimo kainą - šių patalpų tikrąją kainą, kuri buvo dovanos gavimo metu. Be to, reikia nepamiršti, kad apskaičiuotas nusidėvėjimas priskiriamas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nuo MB duotų patalpų įsigijimo kainos. Pastaroji apskaičiuojama tokiu būdu: 60 000 (150 000 - 90 000) Eur.
Arba, pavyzdžiui, MB nario turtinis įnašas yra kompiuteris ir darbui reikalingi baldai. Šį turtą MB narių susirinkimas įvertino 5 000 Eur. Tačiau MB narys neturi turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Kompiuteris ir darbui reikalingi baldai priskirti ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naudojamas MB veikloje. Tokiu atveju laikoma, jog perduodant kompiuterį ir baldus kaip turtinį įnašą MB narys parduoda šį turtą už 5 000 Eur.
Kompiuterio ir darbui reikalingų baldų įsigijimo kaina yra nulis, nes nėra jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiu atveju MB narys, skaičiuodamas GPM, prisitaiko 2 500 Eur neapmokestinamąjį pajamų dydį. MB šio turto įsigijimo kaina, nuo kurios gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, priskiriamas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, yra 2 500 Eur (5 000 Eur - 2 500 Eur). Be to, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, MB narys privalo deklaruoti B klasės pajamoms priskiriamas kito turto (šiuo atveju - kompiuterio ir darbui reikalingų baldų) pardavimo pajamas ir sumokėti pajamų mokestį.
Atnaujinta 2025-10-21Pradedant verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.
Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.
Atsakymą į antraštės klausimą sukonkretina Doc. dr. Martynas Endrijaitis, mokesčių teisės ekspertas, VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių bei praktinių straipsnių mokesčių, teisės, finansų temomis komentarų autorius.
MB ir UAB - kas tai?
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi skirtingos juridinės formos, kurios Lietuvoje yra populiarios tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti UAB steigėjais, o MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
Kiti MB ir UAB skirtumai pateikiami lentelėje žemiau.
| Kriterijus | Mažoji bendrija (MB) | Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) |
|---|---|---|