Pasienio pareigūno profesija yra itin įdomi ir vertinga. Dėl to pasieniečiams būtina užtikrinti geras sąlygas, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo darbą ir paversti ją patrauklia karjerą besirenkantiems jaunuoliams. Čia profesinės sąjungos gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį.
Lietuvos pasienio zona
Nacionalinė Pasienio Pareigūnų Profesinė Sąjunga
Prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) prisijungė Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir taip sustiprino pasienio pareigūnų atstovavimą. Jos pirmininkas Rimantas Liepa, pasienyje dirbantis dar nuo 1991-ųjų, neabejoja, kad pasienio pareigūno profesija itin įdomi ir vertinga.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas, dirbantis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir vadovaujantis vienai iš pamainų, bei svarbiausia - profsąjungietis iš pašaukimo pasakoja mums apie prisijungimo prie LTPF kelią, prioritetinius veiklos tikslus bei atskleidžia požiūrį į lyderystę.
Kelias į LTPF
Pasienio profsąjungų judėjime esu nuo jo ištakų Lietuvoje - prisidėjau prie Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos kūrimo (LPPPS). Iš pradžių priklausėme Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui - NPPSS. LPPPS buvau vicepirmininku ir tarybos nariu ir daug metų, mano akimis, viskas veikė neblogai.
Deja, prieš kelerius metus situacija pasikeitė. Tiek man, tiek kitiems nariams vis dažniau kildavo klausimų dėl organizacinės veiklos, finansų skaidrumo. Pirmiausia atsirado klaustukų dėl LPPPS, kuriai irgi pirmininkavo Vladimir Banel, lėšų, bet tada su LPPPS tarybos narių palaikymu pavyko tai suvaldyti. Vėliau išaiškėjo, kad visame NPPSS lėšos naudojamos neaišku kam ir jų nuolat trūksta. Kadangi profsąjungos į NPPSS sąskaitą sunešdavo apie 60-70% savo biudžeto, surenkamo iš nario mokesčio, tai sukėlė didelį nepasitenkinimą.
Kai ėmėmė reikalauti tiesių atsakymų - NPPSS atsirado trintis su vadovu. Blogai, kai žmogus ima jaustis nepakeičiamu, pačiu protingiausiu, kai sugalvoja, kad jo sprendimai neginčytini. Būtent taip dabar ir yra NPPSS. Dar blogiau, kai profsąjunginę veiklą nustelbia noras politikuoti. Dėl to savo įstatuose nustatėme, kad profesinei sąjungai gali būti vadovaujama tik vieną penkerių metų kadenciją iš eilės.
LTPF aišku, kiek ir už ką mokama bei kokias paslaugas gauni. Maža organizacija neturi didelės įtakos ir vienai sudėtingiau atstovauti pareigūnams - geriau suvienyti jėgas, reikšti vieningą požiūrį ir atstovauti dideliam narių skaičiui. Naujoji organizacija registruota tik kovą ir kol kas jungiame virš trijų dešimčių narių.
Manyčiau, kad stojimas į profesinę sąjungą pirmiausia turėtų būti paties žmogaus apsisprendimas, suprantant, kokią naudą teikia profsąjungos. Turime planų, kurių nesugebėjome įgyvendinti ankstesnėje organizacijoje. Pavyzdžiui, sumažinome profesinės sąjungos nario mokestį. Dažniausiai mokamas 1 proc. nuo atlyginimo neatskaičiavus mokesčių, bet mes renkame 1 proc. nuo to, ką pareigūnas gauna „į rankas“.
Esminiai Aspektai
Palyginus su kitų pareigūnų situacija, pasienyje tokių aštrių bėdų nėra. Sakyčiau, kad naujas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas su profesinėmis sąjungomis elgiasi normaliai ir nekyla tokių konfliktinių situacijų, kurios supriešintų abi puses. Juk ir vieni, ir kiti turėtų siekti, kad pasienio pareigūnas būtų saugus ir gyventų oriai. Juk darbas sudėtingas ir be galo svarbus: pasienio pareigūnai atsakingi už valstybės pamatą - valstybės sienas, taip pat - Europos Sąjungos išorines sienas.
Nepakankamas finansavimas - viena iš priežasčių, kodėl jaučiamas nuolatinis pareigūnų trūkumas VSAT. Yra sričių, kur be žmogaus - niekaip. Kai pareigūnų trūksta - atsiranda didelio krūvio problemos. Taip pat po atliktos valstybės sienos apsaugos pertvarkos jau pamatėme klaidų, kurias reikia analizuoti ir taisyti.
Matau bėdą, kad dalis svarbių sprendimų vis dar priimami kabinetuose ir neatsižvelgiama į praktikų, kitaip tariant, su konkrečiomis situacijomis ir problemomis kasdien susiduriančių pareigūnų nuomone. Imkime kad ir paprastus dalykus: pasienio patikros punktus, žaliąją juostą, schemas - su tuo pasienio pareigūnai susiduria kasdien, tad klauskite jų, kaip pagerinti situaciją.
Pertvarka ir Iššūkiai
Vienas iš pareigūnų kartojamų minusų - dalies aukštų pareigybių naikinimas, kas daliai sumažino motyvaciją tobulėti, nes sumažėjo galimybių kilti karjeros laiptais. Nuo 1991 m. patyriau kokias penkias reorganizacijas. Ši, kaip ir visos kitos pertvarkos, turi privalumų ir trūkumų. Sakyčiau, vis tik pliusai nusveria minusus.
Manau, tai likę dar nuo sovietinių laikų: jei tai - karinis dalinys, visi yra karininkai. Sutinku, drastiškas žingsnis: panaikinta daug karinių etatų - daug kas tapo civiliais, vis dėlto, mano nuomone, valdininkų buvo per daug. Gal kai kam toks pokytis skausmingas, gal perspektyvūs žmonės turėjo lūkesčių pakilti karjeros laiptais, bet šį klausimą judinti reikėjo.
Jau dabar matome, kad yra padaryta klaidų - kalbėsimės su vadovybe, bandysime gerinti situaciją. Jei iš pradžių neatkreips dėmesio, belsimės dar kartą. Ir dar kartą. Kiek reikės.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) valdymo komitete susitikę profesinių sąjungų ir VSAT atstovai susitarė dėl pasienio pareigūnams palankių sprendimų. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa pasidžiaugė, kad, nors šiuo metu dėl Baltarusijos režimo sukeltos migrantų krizės pareigūnams itin įtemptas laikas, jie bent jau nepraras nespėtų panaudoti atostogų. Pastarųjų nebuvo galima išeiti dėl paskelbtos ekstremalios padėties.
Profesinių sąjungų nariams tai aktualu ne tik dėl įprastų kasmetinių atostogų, bet ir Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartų 2 papildomų atostogų bei 5 sveikatinimui skirtų dienų.
„Geranoriškai sutarta, kad pagerėjus situacijai, nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas bus galima išnaudoti per kitus trejus metus, o sveikatinimo bei papildomas atostogų dienas profesinių sąjungų nariams - per artimiausią pusmetį. Taigi, jos atkeltos“, - paaiškina R. Liepa.
VSAT atstovai patikino, kad kitų metų pareigūnų vertinimams bus skirta panašiai lėšų kaip šiemet. Nors pradinės numatytos lėšos buvo juokingos, VSAT ir profesinių sąjungų atstovų bendromis pastangomis biudžetas padidintas.
| Atostogų tipas | Neišnaudotos dienos |
|---|---|
| Kasmetinės atostogos | 33033 |
| Papildomos laisvos dienos (profesinės sąjungos nariams) | 837 |
| Sveikatinimo dienos | 2103 |
Pradėtos diskusijos dėl galimybės, kad, pareigūnui ar pareigūnei pageidaujant, ekstremalios situacijos, ypatingosios padėties atvejais pusę atostogų būtų galima pasiimti pinigais - kaip kompensaciją.
„Tai palengvintų darbo organizavimą, nes „nesusigrūstų“ atostogos. Be to, daliai pareigūnų taip būtų kur kas patogiau - jie jau anksčiau norėjo tokios galimybės. Žinoma, čia išlieka psichologinis aspektas, kad, dirbant tokį įtemptą darbą, kažkoks poilsis reikalingas, - teigia R. Liepa. - Kitąmet tikriausiai dar tik vyks diskusijos, o sprendimas galėtų įsigalioti 2023 m.
Pasienio Pareigūno Patirtis
Remigijus Burba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirba jau du dešimtmečius. Tarnybą pradėjęs pasieniečiu, jis palaipsniui pakilo iki specialisto pareigų Lavoriškių užkardoje, o paskutiniuosius ketverius metus dirba Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos vado pavaduotoju. Su juo susitikome pakalbėti apie jo profesiją, VSAT reorganizaciją ir, žinoma, profesinių sąjungų svarbą.
„Į VSAT neseniai atėję pareigūnai galimai kitaip vertina situaciją. Jie mato problemų, be to, papildomos įtampos įneša ir įgyvendinama reorganizacija. Vis dėlto aš VSAT tarnavau 20 metų, mačiau, kaip augome, kiek daug pasiekta. Ne viskas yra taip, kaip norėtume, bet tvirtai galiu pasakyti, kad per šį laiką toli nuėjome“, - pažymi R. Burba.
Esu kilęs iš Dzūkijos, Alytaus. Gyvenimas taip susiklostė, kad atlikau būtinąją karo tarnybą Vilniuje ir, ją atlikus, vienas giminaičių, tuomet dirbęs užkardos vado pavaduotoju, paskatino tapti pasieniečiu ir neiššvaistyti per karo tarnybą išmoktų dalykų.
Mažai pažįstu vaikų, kuriems nebūtų patrauklus kario gyvenimas, tad ir man, būnant mažam, daug žaidimų sukosi aplink kariškus dalykus. Augant palaipsniui atsirado ir kilnesnis noras užtikrinti valstybės saugumą. Mano giminaičiai patyrė sovietines represijas. Seneliai buvo ištremti, mano mama gimė Sibire. Taip pat gerai pamenu vaikystėje skambėjusias močiutės dainuojamas liaudies dainas - tiek sutartines, tiek partizaniškas. Visa tai prisidėjo pasirenkant pasienio pareigūno profesiją.
Ypač svarbu disciplina, atsakingumas, pareigingumas ir drąsa. Taip pat gebėjimas žaibiškai priimti sprendimus. Ypač - pirminėje grandyje dirbantiems pasieniečiams, atliekantiems stebėjimo funkciją. Sprendimai turi būti greiti, teisėti ir pasverti, nes kitaip tai gali turėti tragiškų pasekmių.
Pavyzdžiui, kadangi pastaruosius ketverius metus dirbau vadovaujamoje pozicijoje, daug dėmesio skyriau bendravimui su pavaldiniais, kolegomis, kad išmokčiau geriau juos suprasti, sugebėčiau motyvuoti, kitaip tariant - lyderystei ugdyti.
Reorganizacijos Poveikis
Vyksta trečiasis reorganizacijos etapas ir VSAT mažinamas pareigybių (ypač vadovaujančių) skaičius. Nori nenori darbo krūvis likusiems pareigūnams išaugs; klausimas - kaip bus su atlyginimais? Vis tik kol kas sunku ką nors tikresnio pasakyti. Dabar apjungiamos užkardos, mažėja kontroliuojančių pirminę grandį pareigūnų ir, matyt, tai atsilieps bendrai darbo kokybei. Matau dar vieną problemą - mažėja karjeros galimybių, kas demotyvuos ambicingus ir perspektyvius pareigūnus. Nenustebčiau, jei dalis pasienio pareigūnų pereitų į policiją, kur daugiau galimybių pakilti.
Didžiausias privalumas yra tas, kad gali į viešumą iškelti problemas ir būti geriau girdimas. Paprasta - su profesinės sąjungos užnugariu sprendimų priėmėjams išsakoma darbuotojų pozicija turi didesnį svorį. Kai esame vieningi, kai daug pareigūnų kelia problemą ir reikalauja ją spręsti, mūsų klauso kitaip.
Mūsų profesinės sąjungos santykiai su VSAT yra geri. Dialogas vyksta ir daug problemų sugebame išspręsti profsąjungos lyderiams tiesiog pasikalbėjus su sprendimų priėmėjais. VSAT lygioje vietoje nekyla problemų. Sakyčiau, kad čia veikia protingumo kriterijus.
Jei viduje nesi pareigūnas, o širdimi - patriotas, nereikia lįsti į šitą galerą. Darbas nėra lengvas, už jį nėra taip atlyginama, kaip turėtų, tad be liepsnelės širdyje bus sunku. Apskritai būti pareigūnu reikia pašaukimo - į VSAT, policiją ar PAGD žmonės ne dėl atlyginimo eina. Vis tik, bijau, kad nauji tarnybą pradedantys pareigūnai mažiau patriotiški - galbūt jie nežino ar yra primiršę svarbias istorines pamokas.
Pasienio pareigūno mokymai
Kvalifikacijos Kėlimo Sistema VSAT
Spartūs socialiniai procesai tiesiogiai veikia valstybės institucijų veiklą, jų vidaus administravimą. Institucijos vidaus reglamentavimo koncepcija kuriama atsižvelgiant į daugelį socialinių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) personalo strategijoje pabrėžiama, kad VSAT privalo užtikrinti asmeninių ir tarnybinių poreikių suderinamumu pagrįstą sistemingą, tęstinį ir nuolatinį VSAT pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą, pagal kompetenciją plėtoti personalo galimybes tobulinti kvalifikaciją užsienio šalyse. Kitaip sakant, „mokymasis visą gyvenimą“ turėtų būti nuolatinis VSAT pareigūno tarnybinės veiklos atributas.
Tyrimo metodai: Rašant šį magistro baigiamąjį darbą buvo analizuojama vadybos, viešojo administravimo mokslinė, mokomoji, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai. Šis dokumentų aprašomoji, palyginamoji analizė.
Profesinis aktyvumas ir meistriškumas yra svarbūs. Tačiau negalima pamiršti, kad kvalifikacija nėra amžinas dalykas. Jau neminint to, kad nebūdama sąveikoje su tam tikra veikla (profesija), kvalifikacija savaime pradeda „tirpti“. Tai paaiškinama žmogaus psichofiziologinėmis savybėmis ir galiomis. Iš kitos pusės, dekvalifikavimąsi skatina nuolat vykstanti veiklos charakteristikų kaita. Atsižvelgiant į tai reikia pabrėžti, kad vienas svarbiausių kvalifikacijos kėlimo poreikio bruožų būti orientavimasis į nuolatinius reikalavimus bei gebėjimus kaitą tam tikroje veikloje. Daugelyje Vakarų šalių suprantama, kad viešųjų institucijų darbuotojai tampa atsakingesni, padidėja jų darbo našumas ir efektyvumas atliekant savo funkcijas ir pareigas. Todėl dauguma viešųjų institucijų personalo mokymo, jų kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įtraukia į savo biudžetą. Derama profesinė kvalifikacija būtina krašto pažangos sąlyga. Kita vertus, tai žmogaus egzistencijos ir aukšto gyvenimo lygio sąlyga.
Planinės ekonomikos transformacija į rinkos ekonomiką ir integracija į pasaulinius prekių, paslaugų bei darbo jėgos judėjimo procesus atskleidė ne tik technikos ir technologijos, darbo organizavimo tobulinimo būtinumą, bet ir darbuotojų kvalifikacinio potencialo plėtros svarbą. Kvalifikacijos kėlimas, kaip nuolat vykstantis procesas, suprantamas ir tapatinamas su sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“.
Kaip rašoma ES mokymosi visą gyvenimą memorandume, mokymasis visą gyvenimą jau nėra tik vienas iš švietimo ir mokymo aspektų; jis turi tapti svarbiausiu principu, dalyvaujant pilname mokymosi kontekste kontinuume. Per ateinantį dešimtmetį ši vizija privalo būti įgyvendinta. Šis idėjas tęsinį matome Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje. Joje sakoma, kad pats terminas „mokymasis visą gyvenimą“ atkreipia dėmesį į laiko dimensiją - į mokymąsi periodiškai arba be perstojo. Šiuo metu turime atkreipti dėmesį į mokymosi veiklos įvairovę, į tai, kad mokymasis yra veikla ir vaidmenys, kuriuos įvairiu metu ir įvairiose vietose galime keisti, kad mokymasis gali vykti ir vyksta šeimoje, laisvalaikiu, bendruomenės gyvenime ir kasdieniame darbe.
Švietimo politika - tai visuma kryptingų veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti strateginius švietimo sistemos arba organizacijos tikslus. Valstybės tarnautojų lavinimas glaudžiai siejamas su naujos kokybės kūrimu, nes jo tikslas - sukurti integruotą ir gerai valdomą centrinės ir vietinės valdžios tarnautojų lavinimo sistemą, įtvirtinti šios sistemos plėtrą ir su tuo susijusias veiklos programas. Taigi, aukštos kvalifikacijos tarnautojų darbas yra efektyvesnis. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas yra darbdavio užduotis. Jis turi būti suinteresuotas, kad jo personalas dirbtų kuo efektyviau.
Atsižvelgiant į tai, būtina pabrėžti, kad švietimui įžengus į nuolatinės kaitos laikotarpį, vis populiaresnė tampa plėtros planavimo samprata. Plėtros planavimo tikslas - padėti švietimo organizacijai sėkmingai įdiegti naujoves. Mokymo metodai dažniausiai skirstomi į formalius ir neformalius bei mokymus darbo ir ne darbo metu. Istoriškai mokymas reiškia formalų mokymą. Jis yra iš anksto planuojamas ir struktūrizuojamas.
Įvairios ir vietose prieinamos mokymosi visą gyvenimą galimybės padeda užtikrinti, kad žmonėms nereikės palikti savo namų ir išvykti mokytis. Jiems turi būti suteiktos tokios galimybės. Dideles galimybes keliant kvalifikaciją suteikia nuotolinis mokymas. Viena opiausių problemų yra ta, kad iki šiol nėra sukurta aiški bei vieninga ir kiekviena prieinama mokymosi visą gyvenimą sistema.
Kol kas nėra veiksmingo švietimo valdymo mechanizmo, dažnai sprendimai priimami remiantis intuicija, o ne patikima ir išsamia informacija bei analize, juos priimant vadovaujamasi grupiniais ar partiniais interesais. Glaustai apibendrinus tai, pasakyta, galima teigti, kad teisės aktai bei kiti primiti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos valdžios institucijų gausa duoda rimtą postūmį problemų kvalifikacijos kėlimo visą gyvenimą srityje sprendimams paieškai. Pažymėtina, kad problemos yra bendros daugelyje ir suprantamos tiek Lietuvos, tieks visos ES mastu.
VSAT pareigūnai
Valstybės Sienos Apsauga
Kiekvienos valstybės būtinas atributas yra jos teritorija. Dabar Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurėje - su Latvija, rytuose - su Baltarusija, pietvakariuose - su Lenkija, vakaruose - su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra. Pagrindiniai klausimai, susiję su sienos apsauga reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, priimtame 2000 m.
Valstybės sienos apsaugos patikimumą daugiausia lemia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kvalifikacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai jau formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais. Vadovaujantis valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa nuo 2002 m. rudens Valstybės sienos apsaugoje atsisakyta privalomosios pradinės karo tarnybos karių tarnybos.
Siekiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlieka tarnybą rinktinės (užkardos) valdymo grandyse bei pasienio kontrolės punktuose, mokėtų užsienio kalbas. 2006 m. Kaip teigia minėta strategija, pareigūno karjeros galimybės ir jo realizavimas turi būti neatsiejamos nuo kvalifikacijos tobulinimo, kuris turi būti planuojamas, nepertraukiamas ir tikslinis per visą pareigūno tarnybos laiką. Išgryninus ir teisės aktuose reglamentavus VSAT padalinių prie ES vidaus sienų pagrindines funkcijas, turėtų būti suformuotas kvalifikacijos tobulinimo ir kitų kursų poreikis ir naujais tarnybinės veiklos aspektais.
Taigi atsižvelgiant į strategijoje išdėstytas nuostatas, galima teigti, kad, VSAT pareigūno kvalifikacijos tobulinimo organizavimas turi remtis individualių pareigūno poreikių nustatymu, atsižvelgiant į VSAT ar jo padalinio interesus ir bendrą būtinumą ugdyti pareigūno kompetenciją ir gebėjimus. Poreikis tobulinti kvalifikaciją identifikavimo ir tikslinimo metu turi būti nustatoma ir įvertinama.
Personalo kvalifikacijai tobulinti VSAT centrinės įstaigos, teritoriniai ir kiti struktūriniai padaliniai biudžetuose numatomos lėšos, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas. Natūralu, kad VSAT požiūris į savo personalą ir tam tikrų problemų identifikavimas implikuoja mus apžvelgti pagrindinius VSAT personalo kvalifikacijos kėlimo valdymo organizavimo aspektus.
VSAT 2007-2009 metų strateginiame veiklos plane sakoma, kad yra nepakankamas VSAT personalo užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas, ES teisinės bazės pagrindų žinojimas bei visų lygių tarnybos vadovų administraciniai gebėjimai. Nerimą kelia personalo trūkumas prie ES išorės sienų.
Kaip teigiama Vidaus tarnybos statute, pareigūnai privalo nuolat kelti turimą kvalifikaciją - mokytis arba studijuoti, kai po mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, apibrėžta nacionalinėje išsilavinimo lygių, kvalifikacinis laipsnis sistemoje. VSAT 2006 m. didžiausias mažėjimas (2007-01-01 duomenimis, VSAT nesukomplektuota apie 12 proc. pareigybių). Tai įtakoja valstybės sienos kontrolę.
Esant tokiai situacijai, kaip vienas iš galimų būdų neatitraukiant pareigūno nuo tarnybos, kelti jo kvalifikaciją darbo vietose. Kiekvienas vidaus reikalų sistemos padalinys, kuriuo, beje yra ir VSAT, vadovaujantis šiomis taisyklėmis rengia savo įstaigos padalinių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo dokumentus. Ši mokykla. Čia nustatomos prioritetinės kvalifikacijos kėlimo sritys ir remiantis šiomis strateginėmis kryptimis kiekvienais metais parengiamas VSAT vado įsakymas dėl einamųjų metų pareigūnų profesinio rengimo.
VSAT pareigūnai savo kvalifikaciją kelia 3 pagrindiniais būdais: kvalifikacijos kėlimo kursuose, kvalifikacijos kėlimu darbo vietose ir savišvieta. Šiai išties įspūdingi, jei atsižvelgsime į tai, kad realiai VSAT viso apie 4500 tarnautojų). 2006 m. VSAT personalo mokymams panaudota 624,1 tūkst. Lt (2005 m. - 171,8 tūkst. Lt). 2006 m. ypatingas dėmesys buvo skirtas pareigūnų mokymams Šengeno teisyno klausimais.