Skirtingai nei jų bendraamžiai Vakarų Europoje, įpratę rytus leisti su laikraščiais ir kavos puodeliais kavinėse, į pensiją išėję lietuviai tik retomis progomis užsuka į viešojo maitinimo įstaigas ar kitas vietas, kuriose siūlomos mokamos pramogos. Pagrindinė priežastis - tų pramogų kainos, kurios Lietuvos valstybės pensijas gaunantiems šalies senjorams yra per didelės.
Vis dėlto, dalis turiningo laisvalaikio ieškančių Lietuvos senjorų nesiskundžia pramogų trūkumu. Paklausta, ką jos bendraamžiai ir ji pati veikia laisvalaikiu, kaunietė L.Nagelienė tikino, jog tiems, kas ieško, pramogų netrūksta. Juk vien muziejų mieste yra keliasdešimt, taip pat veikia keletas teatrų. Tačiau, nors visi Kaune esantys teatrai senjorams siūlo įvairių nuolaidų, pensininkai juose nesilanko dažnai. Pavyzdžiui, Kauno valstybiniame dramos teatre pensininkams (taip pat ir moksleiviams bei studentams) bilietams taikoma 50 proc.
„15min“ kalbinti vyresni žiūrovai neslėpė, jog neretai užsukti į spektaklius nenori, nes nesupranta „naujų laikų“ kūrėjų darbų. „Tų naujų dramos spektaklių aš nelabai suprantu. Nepatinka man ir muzika - per garsi. Kauno dramos teatro atstovė spaudai Jurga Knyvienė patvirtino, jog senjorai dažniausiai renkasi klasikai priskiriamus spektaklius, kuriuose vaidina senosios kartos aktoriai, juos kūrė vyresni režisieriai.
Bibliotekos - vienos iš vietų, kur garbaus amžiaus kauniečių galima sutikti kone kasdien. Pasak čia dirbančių bibliotekininkių, senjorų poreikiai nesikeičia: kaip ir anksčiau, į bibliotekas dauguma jų užsuka pasiimti grožinės literatūros knygų, kiti - skaitykloje perversti spaudos leidinių. Pastaraisiais metais netrūksta ir tokių, kuriuos domina nemokama galimybė pasinaudoti internetu ir pasimokyti dirbti kompiuteriu.
„Į biblioteką užsuku kartą ar du per mėnesį. Daugiausia dėl knygų, bet dabar jau mėgstu ir internete panaršyti. Namuose jo neturiu, nes žmona šios naujovės nenori įsileisti. Taigi, tenka eiti į biblioteką“, - sakė penktadienį Kauno apskrities viešojoje bibliotekos prieigose sutiktas 68-erių Žaliakalnyje gyvenantis Jonas.
„Neseniai sužinojau, kad keliuose miesto parkuose yra lauko treniruoklių (jie stovi Šilainiuose, Dainavoje ir Eiguliuose esančiuose parkuose - red.), todėl dabar ketinu eiti sportuoti. Juk į sporto klubą nenueisiu.
„Ar verki, ar juokiesi - viską daryk išsišiepęs“, - seną zanavykų posakį skėlė iš Kauno rajono kilęs, o šiuo metu pajūryje kartu su žmona klaipėdiete gyvenantis Pagyvenusių žmonių asociacijos viceprezidentas ir Klaipėdos skyriaus prezidentas Vidas Sutkus. Pasak jo, kiek save prisimena, jis visada ne tik dirbo, bet ir dalyvavo užklasinėje veikloje. Todėl ir išėjęs į pensiją nenurimo: anksčiau ne viename chore dainavęs buvęs kaunietis savo pomėgio nepamiršo ir Klaipėdoje - koncertuoja su choru „Alna“.
Klaipėdiečio teigimu, šiuo metu uostamiestyje, kaip ir Kaune, sudėtinga rasti pigias ir patogias patalpas repeticijoms. „Jei atvirai, su patalpomis striuka. Visur reikia mokėti“, - pasakojo V.Sutkus. Anksčiau tokios ir panašios organizacijos „Žvejų rūmuose“ repetuodavo nemokamai, vėliau įvesta rinkliava už komunalines paslaugas, kuri šiuo metu siekia 5 litus už valandą.
Pasak V.Sutkaus, dar 2004 metais jie kėlė klausimą, kur glaustis anuomet buvusiems 2 tūkst. pagyvenusių žmonių? Valdžios paramos retai sulaukia ir Kaune veikiantys senjorų klubai. Valdininkai teisinasi, jog pensininkams skiriama dėmesio tiek, kiek išeina sunkmečio sąlygomis. Kaip pavyzdys minimi kasmet spalį vykstantys renginiai, skirti Pagyvenusių žmonių mėnesiui. Šių metų renginių planas dar derinamas.
„Kolektyvai koncertuoja, vaidina nemokamai, verslininkai paprašyti taip pat prisideda. Kasmet pavyksta surengti nemažai Pagyvenusių žmonių mėnesiui skirtų renginių. Lietuviai gerbia vyresnio amžiaus žmones. Supranta, kad jie - ta visuomenės dalis, kuri turi minimalias arba itin mažas lėšas. Todėl vienintelis būdas jiems pramogauti - nemokami renginiai.
V.Jasaitytės teigimu, Lietuvos pensininkai nėra pasyvūs. Į savivaldybę neretai užsuka senjorų, besidominčių miesto kultūriniu gyvenimu. Kol kauniečiai senjorai laukia nemokamų renginių lietaus, numatyto spalį, Klaipėdoje ir kitur pajūryje gyvenantys pensininkai kviečiami užsukti į uostamiestį jau rugpjūčio 28 dieną. Tądien Klaipėdoje, prie skulptūros „Arka“ ir kavinės „Troba“, vyks „Močiutės ir senelio“ šventė. Tai - jau antroji tokia šventė Klaipėdoje.
Skirtingai nei jų bendraamžiai Vakarų Europoje, įpratę rytus leisti su laikraščiais ir kavos puodeliais kavinėse, į pensiją išėję lietuviai tik retomis progomis užsuka į viešojo maitinimo įstaigas ar kitas vietas, kuriose siūlomos mokamos pramogos. Pagrindinė priežastis - tų pramogų kainos, kurios Lietuvos valstybės pensijas gaunantiems šalies senjorams yra per didelės.
Kaunietė Laima Nagelienė jau ne pirmi metai organizuoja šokių vakarus „Kam virš...“. Šokiai ypač reikalingi vyresnio amžiaus vienišiems vyrams. Moterys visada juda, kruta - rūpinasi vaikais, anūkais. O vyrai aptingsta. Todėl bent į šokius atėję pakruta. „Man pačiai sunku patikėti, bet kai kurie šokių vakarų dalyviai net paryčiais nenori eiti namo: šoka, trypia. Tie, kurie mažiau mėgsta šokti, gali pasikalbėti, pagurkšnoti arbatos, kavos - žodžiu, visi būna patenkinti. Tiesa, verslo lyderių centre „BLC“ (K.Donelaičio g. 62) šeštadieniais ir sekmadieniais vykstantys šokių vakarai nėra nemokami. Bilietas į salę, kur skamba gyva muzika, yra užkandžių, kainuoja 5 Lt. „Tokia kaina - viena mažiausių. Kitur Kaune už salę vakarui prašo 1000-1500 Lt. Tiek mums jau per brangu“, - sakė vyresnio amžiaus žmonėms šokių vakarus rengianti L.Nagelienė.
Pasak kaunietės, nors atrodė, jog į šiuos renginius ateis tik senjorai, jau pirmieji vakarai parodė, kad tokia pramoga įdomi ir jaunesniems. „Ateina žmonės nuo 30 iki 70 metų. Vienoje salėje susirenka tie, kuriems iki 50, kitoje - vyresni. Pašnekovė neslėpė, jog turi nuolatinių šokėjų, kurie nepraleidžia beveik nė vieno šokių vakaro. „Tokia pramoga ypač gera vyresnio amžiaus vienišiems vyrams. Moterys visada juda, kruta - rūpinasi vaikais, anūkais. O vyrai aptingsta. Šiuo metu šokių vakarai nevyksta, tačiau vėl juos ketinama pradėti rengti nuo rugsėjo. Pirmoji vakaronė įvyks rugsėjo 4-ąją. Kaunietė prasitarė, kad turi minčių šokių vakarus organizuoti ne du, bet tris kartus per savaitę - penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.
Gargžduose grožio studijos „Gala“ šeimininkė G. Apsikirpti ir sumokėti tiek, kiek gali, pasivaišinti nemokama kava - tokios akcijos senjorams vienur kitur vyksta Gargžduose. Jų ne tiek daug, tačiau atkreiptas dėmesys pakelia pensininkams ūpą. Šiek tiek optimizmo, nepaisant didėjančios infliacijos, šuoliais augančių kainų suteikia ir padidėjusios pensijos.
Visą sausį Gargžduose įsikūrusi plaukų grožio studija „Gala“ (Klaipėdos g. 17A, Gargždai) kviečia senjorus apsikirpti ir mokėti tiek, kiek gali. „Šios akcijos idėja kilo labai paprastai. Esame naujai atsidarę, tad norime paskleisti žinią apie grožio studiją „Gala“. Taip pat gera padėti senjorams, juk daugelio pensijos nėra didelės, tad ir nedidelė pagalba yra vertinga. Viena akcija, o nauda dvipusė“, - neabejoja grožio studijos „Gala“ šeimininkė Gintarė Lisauskienė.
Senjorai laukiami ir Gargždų centre įsikūrusioje kavinėje „Minė“. Pirmadienį nuo 9 iki 11 val. jie vaišinami nemokamai palikta kava. Priminsime, kad „Palikta kava“ - graži tarptautinė socialinė iniciatyva, kuri leidžia nupirkti puodelį kavos ir jį palikti kitam. „Žmonės labai noriai prisideda prie šios akcijos, paliktų kavų turime tiek, kad nepajėgiame jų išdalinti.
„Sodra“ jau perskaičiavo ir sausį moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą. Kiekvieno gavėjo pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Abi šios dalys svarbios skaičiuojant pensijos dydį. Bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didės 8,47 procento. Padidės taip pat individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Ši pensijos dalis bus indeksuojama papildomai ir didės 12,71 proc.
Be to, siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka. Anksčiau viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui, gavo tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Turintieji minimalų stažą (15 metų), bet neturintieji būtino stažo, gavo proporcingai mažesnę bendrąją pensijos dalį. Nuo šiol tokiems žmonėms bus mokama viso dydžio bendroji pensijos dalis - 215,09 euro.
„Senjorai ir neįgalieji gauna padidintas pensijas jau šį mėnesį, greičiau nei per Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytą terminą“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Išankstinių senatvės pensijų gavėjai padidėjimą pajus vasarį, kadangi ši pensija, skirtingai nei visos kitos socialinio draudimo pensijos, yra mokama už praėjusį mėnesį.
Svarbu prisiminti, kad kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat bus individualus.
Nuo šių metų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, įskaitant ir pensijas, pristatys beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Laimėjęs „Sodros“ viešąjį konkursą, Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus - laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus - iki 2024 metų pabaigos.
Tačiau „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič „Bangą“ informavo, kad Klaipėdos mieste ir rajone, kaip ir anksčiau, pensijas ir kitas išmokas pristato UAB „Rausidas“. Čia tiekėjas nepasikeitė. Prieš įteikiant išmoką darbuotojas išmokos gavėjo prašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė.
Klaipėdos rajone gyvenanti senjorė Stasė (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi) sakė jau gavusi padidintą pensiją, ji didesnė 35 Eur. „Kalbėjo, kad bus pakelta 48-50 Eur, tačiau man išėjo 35 Eur. Žinoma, vis tiek žymiai geriau nei nieko. Man vienai tokios sumos užtenka mėnesiui į maisto prekių parduotuvę. Mat daržovių užsiauginu pati, paukštienos - taip pat. Tad iš parduotuvės belieka nusipirkti grietinės ir pan.“, - kalbėjo senjorė.
Gargždiškė Aniceta sakė taip pat jau gavusi padidintą 42 Eur pensiją. „Kai kainos tokios, manau, nelabai pajusime tą padidėjimą. Tačiau, aišku, geriau nei nieko. Panaudosiu mokesčiams už komunalines paslaugas, taip pat skirsiu maistui.
Šiemet našlių pensijos bazinis dydis padidės nuo 28,63 euro iki 32 eurų. Tokio pat dydžio išmokas gaus taip pat Lietuvoje gyvenantys vieniši, tai yra niekada nesusituokę arba išsiskyrę asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių ir neįgalieji, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis. Išmoka bus skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį - nereikės teikti prašymo raštu ar telefonu.
Asmenys, kuriems vienišo asmens išmoka paskirta praėjusiais metais, šį mėnesį gaus dvi išmokas - už gruodį ir už sausį. Taip yra dėl to, kad pasikeitus įstatymui nuo šiol vienišo asmens išmoka bus mokama už einamąjį, o ne už praėjusį mėnesį.
„Sodra“ taip pat administruoja pensijas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto: šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Visos šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad jų gavėjai sausio mėnesį sulauks tokio pat dydžio išmokų, kaip visus praėjusius metus, o jau nuo vasario pajus padidėjimą.
Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų socialinio draudimo pensija mažesnė už šalpos pensiją.
Šiaulių miesto savivaldybė socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida įsigyjant elektroninį bilietą, vadovaujantis Elektroninio bilieto su nuolaida, skirto važiuoti vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių miesto savivaldybėje, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 1.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Paslaugos nemokamos. Finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis, vadovaujantis Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-1232 ,,Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio mėn. 21 d. sprendimo Nr.
Centro teikiamų paslaugų ir vykdomų veiklų tikslinė paslaugų gavėjų grupė yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių (gaunančių piniginę socialinę paramą ir (ar) gaunančių paramą pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą) Šiaulių miesto gyventojų šeimų, vaikai su negalia, vaikai, turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, likę be tėvų globos vaikai ir jų globėjai (rūpintojai), vaikai, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, Šiaulių miesto ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK) ar Šiaulių miesto ugdymo įstaigos socialinis pedagogas rekomenduoja lankyti vaikų dienos centrą. Centrą lankančių vaikų amžius yra nuo 6 iki 18 metų. 2024 metais Šiaulių miesto Centrus lankė 283 vaikai, 2023 m. - 323 vaikai, 2022 m. - 318 vaikai, 2021 m.
Senjorai, nespėliokite nuolaidų!
Šiaulių miesto vaikų dienos centrai:
- Adresas: Stoties g. Telefonas: +370 670 08 415 El.
- Adresas: Darbininkų g. Telefonas: +370 686 94 857 El.
- Adresas: Aušros al. Telefonas: +370 656 70 775 El.
- Adresas: Radviliškio g. Telefonas: +370 670 17 263 El.
- Šiaulių Šv. Adresas: Žvejų skr. Telefonas: +370 615 94 230 El.
- Adresas: Žemaitės g. Telefonas: +370 672 42 322 El.
- Adresas: Dainų g.
- Adresas: K. Korsako g. Telefonas: +370 696 34 185 El.
- Adresas: Aido g. Telefonas: +370 674 44 633 El.
- Adresas: Lyros g. Telefonas: +370 684 31 631 El.
- Adresas: Žemaitės g. Telefonas: +370 612 58 944 El.
