Rinkos ekonomikos sąlygomis sutartinė atsakomybė ir tikslus pareigų vykdymas yra būtina sąlyga verslo vystymui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, Lietuvos teisės sistema numato įvairias priemones, užtikrinančias, kad skolininkas įvykdys savo pareigas. Viena iš tokių priemonių, apsaugančių kreditoriaus interesus, yra hipoteka.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar gali būti sudaryta areštuoto daikto nuomos sutartis, kokios yra esminės nuomos sutarties sąlygos ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nuomos sutartimis.

Hipotekos Samprata ir Raida
Hipotekos sistema nuo savo veiklos pradžios buvo nuolat peržiūrima ir tobulinama. Tačiau visuomeniniai santykiai, kuriems reguliuoti buvo kuriamos teisės normos, liko ne iki galo reglamentuoti ir aiškūs. Todėl iki šiol hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procese pasitaiko akivaizdžių klaidų ir netikslumų. Įstatymo nuostatų pakeitimai ir papildymai, daromi siekiant patobulinti galiojantį hipotekos registro modelį, neretai sąlygoja praktines teisės normų taikymo problemas.
Hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos mokslinis tyrimas yra aktualus, nes planuojama reorganizuoti hipotekos registro informacinę sistemą, atsisakant teritorinių duomenų bazių ir visas registravimo procedūras atliekant Centriniame hipotekos registre. Įgyvendinus hipotekos registro sistemos reorganizaciją, bus panaikintas teismų vaidmuo hipotekos registravimo procese, o hipotekos skyrių funkcijas, susijusias su išieškojimu iš įkeisto turto, perims apylinkių teismai.
Hipotekos Raida Istorijoje
Siekiant geriau suprasti hipotekos institutą, būtina pažvelgti į jo raidą istorijoje. Seniausios įkeitimo formos buvo žinomos jau Senovės Egipte, o įkeitimo teisė buvo plėtojama pažangiausioje antikos teisėje - Romos teisėje. Būtent Romos teisėje buvo skiriamos trys įkeitimo formos: fiducia, pignus ir hypotheca.
- Fiducia: Skolininkas perduodavo kreditoriui nuosavybę į daiktą su sąlyga, kad įvykdžius įsipareigojimą, daiktas bus grąžintas.
- Pignus: Kreditorius įgydavo daikto valdymą ir galėjo jį laikyti iki skolos sumokėjimo.
- Hypotheca: Skolininkas neperleisdavo įkeitimo objekto, pasilikdamas daikto savininku ir valdytoju.
Šios formos turėjo įtakos šiuolaikinės hipotekos susiformavimui.
Ar Gali Būti Sudaryta Areštuoto Daikto Nuomos Sutartis?
Atsakant į šį klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad areštuotas daiktas yra ribotos civilinės apyvartos daiktas. Pagal bendrą taisyklę, ribotos civilinės apyvartos daiktai negali būti nuomojami. Tačiau yra išimtis - antstolis gali išnuomoti areštuotą turtą.
Taigi, tiesiogiai sudaryti areštuoto daikto nuomos sutarties negalima, išskyrus atvejus, kai nuomotojas yra antstolis, vykdantis turto realizavimo procedūrą.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Nuomos Sutarties Esminės Sąlygos
Norint, kad nuomos sutartis būtų galiojanti, ji turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pagrindinės nuomos sutarties sąlygos yra šios:
- Šalys: Nuomotojas ir nuomininkas.
- Objektas: Nesunaudojamas daiktas, kuris naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir vertės. Sutartyje turi būti nurodyti daiktą individualizuojantys požymiai.
- Terminas: Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota.
- Nuomos mokestis: Užmokestis už naudojimąsi daiktu.
Svarbu pažymėti, kad susitarimas dėl nuomos mokesčio yra esminė sąlyga. Jei sutartyje nėra nurodytas nuomos mokestis, sutartis gali būti pripažinta negaliojančia.
Nuomos Sutarties Objekto Ypatumai
Nuomos sutarties dalyku turi būti nesunaudojamieji daiktai, kurie naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės. Pavyzdžiui, žemės ūkio produktai, vaistiniai preparatai ar statybinės medžiagos negali būti nuomos sutarties objektu, nes jie yra sunaudojami daiktai.
Taip pat, autorių teisės ir gretutinės teisės negali būti nuomos sutarties objektu, nes Lietuvos civilinė teisė nenumato turtinių teisių nuomos.
Nuomotojas: Kas Gali Būti Juo?
Nuomotojas gali būti daikto savininkas arba asmuo, kurio teisę nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas, ar atitinkamus įgaliojimus gavęs iš savininko. Pavyzdžiui:
- Tais atvejais, kai nuomotojas yra įgaliotas daikto savininko išnuomoti svetimą daiktą.
- Antstolis gali išnuomoti areštuotą turtą.
- Subnuomos atveju.
Turto Nuomos (Panaudos) Sutarties Registravimas
Sutarčių registravimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą. Įregistruota turto nuomos (panaudos) sutartis padeda apsaugoti tiek savininkų, tiek nuomininkų interesus.
Privalumai:
- Savininkas atsakomybę už komunalinių mokesčių mokėjimą bei tretiems asmenims padarytą žalą iškart perkelia nuomininkams.
- Nuomininkas gali būti tikras, kad savininkas be jo sutikimo nenutrauks sutarties anksčiau laiko.
- Jeigu tarp nuomininko ir nuomotojo kyla ginčas, teisme ar kitose institucijose galima remtis tik įregistruota sutartimi.
- Užsienyje gyvenantys lietuviai tokiu būdu gali išnuomoti savo turtą Lietuvoje nuotoliu.
Sudaryti ir įregistruoti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį patogiausia nuotoliniu būdu, Registrų centro savitarnoje. Prisijungus savininkams ir nuomininkams siūlomas teisininkų patikrintas nuomos (panaudos) sutarties šablonas, kuriame reikia tik įrašyti abiejų šalių duomenis, pridėti (pagal poreikį) papildomas sutarties sąlygas bei pasirašyti dokumentą e. parašu.
Įregistruoti nuomos ar panaudos sutartis taip pat galima atvykus gyvai į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant el. paštu ar įprastu paštu.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.
Svarbu žinoti:
- Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
- Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Turto Arešto Aktų Registro Nuostatai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 341 patvirtinti Turto arešto aktų registro nuostatai (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 17 d.) reglamentuoja turto arešto aktų registro tvarkymą. Šiame registre registruojami valstybės institucijų, pareigūnų ir teismų priimti turto arešto aktai.
Pagal nuostatus, registre kaupiama informacija apie:
- Areštuoto turto savininko ar bendraturčių vardą, pavardę ir asmens kodą (išskyrus atvejus, kai fizinio asmens duomenų nėra Gyventojų registre - tuomet nurodoma asmens gimimo data ir užsienio valstybė, išdavusi asmens dokumentą).
- Juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo neregistruotas Juridinių asmenų registre - tuomet nurodomas juridinio asmens kodas arba registravimo numeris, užsienio valstybė, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas).
- Turto arešto būdus (nuosavybės teisė į turtą gali būti apribojama visiškai arba apribojamos atskiros šios teisės sudedamosios dalys).
- Turto arešto mastą (eurais), jeigu nustatomas. Jei jis nustatomas kita valiuta (ne eurais), - turto arešto akte turi būti nurodomas šio turto arešto masto ekvivalentas eurais.
- Konkreti lėšų suma (eurais), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, kai areštuojamos lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, jeigu nustatoma.
Turto arešto aktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir suteikiamas Registro objekto identifikavimo kodas.
Išieškojimas Iš Turto: Varžytynės
Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui.
Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti.
Pagal CPK, areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.
Kaina Varžytynėse
Per pirmąsias varžytines antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), o per antrąsias varžytines šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
Turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina arba turtas buvo įkainotas nepagrįstai didesne nei rinkos verte ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos turtą parduoti iš antrų varžytinių.
Pavyzdys: Varžytynių etapas ir pradinė kaina
| Varžytynių etapas | Pradinė kaina (procentais nuo rinkos vertės) |
|---|---|
| Pirmosios varžytynės | 80% |
| Antrosios varžytynės | 60% |
Išvada
Apibendrinant, areštuoto daikto nuomos sutartis gali būti sudaryta tik išimtiniais atvejais, kai nuomotojas yra antstolis. Svarbu atsižvelgti į nuomos sutarties esmines sąlygas, turto arešto aktų registro nuostatas ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius šiuos santykius.