Argumentai dėl nuomos kėlimo

Šiame straipsnyje aptarsime argumentus dėl nuomos kėlimo, susijusius su uosto veikla, pajamų proporcijomis ir kitais svarbiais aspektais.

Uosto Pajamos ir Jų Proporcijos

2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis, bendra uosto nuomininkų naudojamo šio valstybės turto vertė siekė apie 700 mln. Iš uosto turto nuomos per metus pajamos siekia apie 8 mln. eurų. Tai sudaro 12 proc. bendrųjų Uosto direkcijos pajamų. Didžiąją dalį pajamų - apie 58 mln. eurų arba 88 proc.

Iki šiol tokia Klaipėdos uosto pajamų proporcija vertinta kaip sėkminga. Ji leido greitai ir kokybiškai vystyti uostą. Didžiausios uosto pajamos būdavo gaunamos iš užsienio kompanijų kaip laivų rinkliavos. Jos su palyginti nedidele žemės nuomos mokesčio kaina galėjo laisviau skolintis iš bankų, investuoti pinigus į pačių kompanijų krovos technologijų plėtrą.

Planuojami Pajamų Pokyčiai

Pagal naują tvarką pajamos iš uosto žemės nuomos padidėtų maždaug 3 mln. eurų. Vertinant pagal 2020 m. gruodžio infrastruktūros parametrus pajamos iš uosto žemės, krantinių nuomos per metus sudarytų 11,26 mln. eurų.

Šiuos papildomus pinigus atneštų nuo 0,91 euro iki 1,05 euro už kvadratinį metrą padidėjęs uosto žemės nuomos bazinis įkainis. Iš jo padidėjimo papildomai planuojama gauti apie 577 tūkst. Numatyta, kad didžiausią dalį papildomų pajamų (1,868 mln. eurų) duotų krantinių nuomos kainos padidėjimas. Krantinių nuomos dalį numatoma didinti 30 proc.

Dar 944 tūkst. eurų papildomų pajamų tikimasi gauti dėl krantinių paskirties koeficiento įvedimo ne krovos kompanijoms. Pertvarkant uosto žemės nuomos tvarką planuojama atsisakyti ir dalies lengvatinių keleivių ir automobilių kėlimo, pirsų ar jų dalių, dokų krantinių koeficientų. Taip siekiama, kad jų grąžos indėlis būtų didesnis. Dabar jis buvo 2 proc. Nebebūtų taikomas ir geležinkelio koeficientas.

Dėl to Uosto direkcijos pajamos sumažėtų 349 tūkst. Įvairių koeficientų pokyčius planuojama išlyginti krovos kompanijoms nustatant minimalius krovos įsipareigojimo mastus. Planuojama peržiūrėti krovos kompanijų įsipareigojimą valstybei, kuri per Uosto direkciją investavo pinigus į konkrečios kompanijos naudojamą infrastruktūrą.

Įkainių Diferencijavimas

Iki šiol diferencijuojant uosto kompanijų nuomos mokestį bene didžiausią įtaką darė grimzlė prie krantinių. Jos svarba bei kainų skirtumas ir toliau liks. Tarkim, kai grimzlė prie krantinės ar jos dalies yra 12 metrų, metro krantinės kaina bus 730 eurų.

Pagal įsipareigotos krovos įvykdymo procentą atsirastų prievolė mokėti neįvykdytos krovos mokestį. Tiksliau, kai jis įvykdomas mažiau nei 90 proc. Įkainio dydis priklausytų nuo konkretaus neįvykdyto įsipareigojimo procento nuo 0 iki 90 pagal nustatytą koeficientą nuo 0,1 iki 0,9. Numatoma ir išimčių.

Ši, nors ir lanksti, naujovė gali sukelti nemaža ginčų tarp valstybės institucijų uoste ir jos turto naudotojų. Gyvename sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, todėl vieni metai gali būti itin sėkmingi, kiti dėl pokyčių kokioje nors kaimyninėje nedemokratinėje šalyje itin sunkūs ar netgi gali vykti drastiškas krovos kritimas.

Investicijų Grąža

Keisdama uosto žemės nuomos mokestį arba jį šiek tiek didindama, valstybė stengiasi užsitikrinti investicijų į uosto infrastruktūrą grąžą. Ji uoste buvo ir taip viena geriausių. Kai kurie uosto investiciniai projektai, kaip skelbdavo pati Uosto direkcija, atsipirkdavo per 2,5-5 metus.

Jau minėta, kad menkas kapitalo grąžos indeksas yra laivų remonto ir statybos, surinkimo ir sandėliavimo, vėjo jėgainių komponentų gamybos srityje. Dabartinė uosto žemės nuomos tvarka galioja jau 10 metų. Per tą laiką 31 proc. brango uosto statybos. Paties uosto turto, kurį naudoja nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto.

Kitas argumentas, kad Uosto direkcija vykdo bendrojo naudojimo uosto infrastruktūros atnaujinimą - gilina laivybos kanalą, rekonstruoja bangolaužius, investuoja į uosto apsaugą.

Uosto Žemės Nuomos Įkainių Pokyčiai

Šioje lentelėje pateikiami planuojami uosto žemės nuomos įkainių pokyčiai:

tags: #argumentai #del #nuomos #kelimo