Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, atsidūrė dėmesio centre dėl savo turto deklaracijos ir verslo ryšių. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo turimą turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą Vilniuje, ir kontroversijas, susijusias su skandalingais verslininkais.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Šaltinis: lzukt.lt
Žemės Ūkio Rūmų Pirmininko Pozicija
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad dėl šeštadienį tarp ES ir Pietų Amerikos bloko MERCOSUR pasirašomo prekybos susitarimo Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos.
„Žemės ūkiui tai bus sunkios dienos, nes gal galvijininkystė, paukštininkystė ypatingai, cukraus pramonė kentės, nes daug pigios produkcijos pagamina Pietų Amerika. Pienininkystė (nukentės - BNS) iš dalies“, - LRT radijui šeštadienį sakė A. Svitojus.
Turto Deklaracija ir Turtas Vilniuje
Kandidato turto deklaracijoje nurodoma, kad A. Svitojus valdo turto už 235 tūkst. eurų ir 28.288 eurus piniginių lėšų. Tačiau apie savo turtą Tyzenhauzų g. jis kalbėti nenorėjo.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 24,24 aro teritorijoje galima rasti 1953 metais pastatytą ir 1990 metais rekonstruotą vieno aukšto ir 265,96 kvadratinių metrų ploto gyvenamąjį namą. Jis yra sklypo priekyje. Anksčiau teritorijoje buvo ir ūkinis pastatas bei garažas, tačiau jie sunaikinti 1994 metais.
Duomenų apie sklypo gilumoje kažkada pradėtas statybas nėra, o bendrai sklypas su namu, Registrų centro 2014 metų duomenimis, vertinamas maždaug 214 tūkst. eurų. Tai kur kas mažiau nei 2007 metais įvardinta vertė. Kaip nurodoma viešai prieinamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, anuomet turtas buvo vertinamas daugiau nei 3 mln. litų, t. y. apie 892 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypas su apleistomis statybomis Tyzenhauzų g. nuo 2012 metų priklauso įmonei „Aristena“, kurią 2011 metais įsteigė vilnietis Arūnas Svitojus (10 proc. akcijų) ir Niujorke registruotas Paul Peter Svitra (90 proc. akcijų).
Apleistas sklypas Tyzenhauzų g. patenka į oro uosto apsaugos teritoriją.
Ryšiai su Skandalingais Verslininkais
Nutartyje minimas V. N. yra Vladimiras Naidūnas, o G. J. - Gediminas Jacka. Šiems praeityje laikraščių antraštėse mirgėjusiems verslininkams anksčiau priklausė aptariamas nekilnojamasis turtas.
G. Jacka išgarsėjo 2002 metais per Palangos kurhauzo gaisro skandalą. Tuomet viešojoje erdvėje buvo įtarimų, kad gaisru galėjo būti suinteresuotas jis pats, nes valdė dalį pastato ir bylinėjosi su kitą dalį valdančia Palangos savivaldybe. Dėl šių įtarimų G. Jacka taip ir liko nei nuteistas, nei išteisintas.
Tuo metu V. Naidūnas, kaip skelbė „Kas vyksta Kaune“, 2014 metais mirė.
Vladimiras Naidūnas. Šaltinis: kasvyksta.lt
Valstybinės Institucijos Reikalavimai
Kaip „Delfi“ informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė, statinio statybos metu rangovo pareiga - užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus.
Pasak D. Dambrauskienės, sustabdžius statinio statybos darbus (statytojo noru ar pagal atitinkamų institucijų reikalavimus) statytojo pareiga nustatyta teisės aktų tvarka - organizuoti statomo statinio konservavimo darbus, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos.
Statybos Inspekcijos Kompetencija
Statinio konservavimo tvarkos sustabdžius statinio statybą laikymosi priežiūra priskirta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai.
Jeigu nebaigtas statyti statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas, toks nebaigtas statyti statinys per statinio naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą išardomas.
„NetEthics“ 2 sesija: Projekto analizė ir rekomendacijos: tinklo etikos tobulinimas
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Deklaravimas Lietuvoje
VMI duomenimis, už 2025 metus 42,7 tūkst. gyventojų turėjo deklaruoti apie 19 mln. eurų NT mokesčio. Tuo metu už 2024 metus NT mokesčio deklaracijas pateikė 37,7 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 14,9 mln. eurų.
Daugiau nei 24 tūkst. gyventojų, kurių bendra turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, šiemet laiku deklaravo apie 12 mln. eurų.
Daugiausia NT mokesčio deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje - čia 9 tūkst. gyventojų nurodė 4,9 mln. eurų. Kaune deklaracijas pateikė 1,4 tūkst. asmenų ir bendra NT mokesčio suma siekė 796 tūkst. eurų, Klaipėdoje 1,1 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo 440 tūkst. eurų, Neringoje 0,5 tūkst. gyventojų - 388 tūkst. eurų, o Vilniaus rajone 0,7 tūkst. gyventojų - 246 tūkst. eurų.
Skelbiama, kad didžiausios gyventojų deklaruotos sumos fiksuotos Palangoje (33 tūkst. eurų), Kaune (32 tūkst. eurų), taip pat Vilniuje ir Neringos savivaldybėje (po 27 tūkst. eurų).
Nekilnojamojo turto mokestis. Šaltinis: vmi.lt
Žemės Ūkio Sektoriaus Aktualijos
Seimas ketvirtadienį pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Ministrų kabinetas pritarė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir kitas žemės ūkio sektoriaus aktualijas:
- Aplinkos ministerija paskelbė konkursą eiti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigas.
- Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui leisti ūkininkams iš valstybės nusipirkti nedidelius - iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su jų žeme, didžiąją dalį gautų pinigų skiriant Gynybos fondui.
- Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atnaujino Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos taisykles, pagal kurias nuo šiol šiltnamiuose auginama produkcija galės būti žymima nacionalinės kokybės ženklu.
ES Parama Žemės Ūkiui
Europos komisija (EK) pristatė naują 2028-2034 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametį biudžetą, kurio bendra vertė siekia net 2 trln. eurų. Nepaisant to, kad pasiūlytas biudžetas yra maždaug 0,8 trln. eurų didesnis nei ankstesnis, ne visoms sritims bus skiriama daugiau lėšų.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovams ketvirtadienį pažėrus kritikos Vyriausybės programos priemonių planui, 90 proc. „Mes šiandien pareiškiam, kad mes atsiribojame nuo jų pasakymų, jie yra gaunantys valstybinį išlaikymą. (...) Mūsų asociacijos yra skirtingos, mes atstovaujame tikriems žemdirbiams“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė J.