Vienišumas - jausmas, kuris gali užklupti net ir būnant apsuptam žmonių. Nors dažnai painiojamas su vienatve, tai yra skirtingi dalykai. Vienatvė apibūdina fizinę būseną - buvimą vienam, o vienišumas - vidinį jausmą, kad esi nesuprastas, nemylimas ar atstumtas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atpažinti ir įveikti vienišumo jausmą, remdamiesi psichologų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Vienatvė ir Vienišumas: Skirtumai ir Panašumai
Daugelis žmonių painioja vienišumą su vienatve, nors tai skirtingi dalykai. Vienatvė - fizinis buvimas tik su savimi, kai aplink nėra žmonių, su kuriais galima būtų palaikyti kontaktą. Vienišumas - jausmas. Vienišais žmonės kartais pasijunta galvodami, kad yra nemylimi, niekam nereikalingi, kad niekam jie nepatinka ir niekas su jais nenori bendrauti.
Svarbu suprasti, kad vienatvė nėra nei blogas, nei geras dalykas. Tam tikras jos, kaip ir buvimo tarp žmonių, kiekis būtinas visiems.
Vienatvė yra nuostabi, iš tikrųjų.
Kodėl Jaučiamės Vieniši?
Iš tiesų vienatvė - tai jausmas, kuris mus apima nebūtinai tada, kai esame vieni. Nebūtinai turime sėdėti vieni kambaryje ir jausti vienatvę. Žmonės gali jausti vienatvę netgi būdami šalia artimų žmonių.
Aišku, yra žmonų, kurie būtent per šventes pajunta tą vienatvę, nes jie iš tikrųjų yra vieniši ir apleisti, tarkime, vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau nebeturi artimųjų aplink save, ir mato, kaip žmonės aplink juos bendrauja, o jie, deja, yra vieni. Tai, žinoma, yra labai liūdnas momentas, kad žmonės jaučiasi vieniši dėl to, kad šalia jų nėra kitų žmonių.
Žiūrėdamas į vaikystę dažniausiai matau tai, jog būdami su savimi žmonės jaučiasi vieniši, nes jie buvo vieniši vaikystėje. Jiems nebuvo leista pajusti to tikro ryšio, jie neišmoko būti saugūs patys su savimi, jie neišmoko būti aplinkoje, kur gali bet kada ateiti pas tėvus, bet kada į juos kreiptis ir visada jiems bus atliepta į tai, ką jie atsineša.
Klaidingi Įsitikinimai
D. Jakučionis sako, kad neretai vienatvę mėgstama prilyginti vienišumui, nors iš tikrųjų tai skirtingi dalykai: „Vienatvė - fizinis buvimas tik su savimi, kai aplink nėra žmonių, su kuriais galima būtų palaikyti kontaktą, o vienišumas - jausmas.
Tačiau dažnai įsitikinimas, kad esi niekam nereikalingas ir neįdomus - klaidingas, nes aplink yra daugybė žmonių, kurie iš tikrųjų norėtų bendrauti, laiką leisti kartu. Ir dėl tokių ar panašių klaidingų įsitikinimų vienatvė neretai asocijuojasi su neigiamais dalykais.
Be to, būnant tik su savimi, kyla įvairių minčių ir jausmų. Ir jie nebūtinai yra malonūs. Neretai galvojama apie praeities klaidas, graužiamasi dėl jų arba baiminamasi dėl rytojaus, kuriami ne patys gražiausi ateities scenarijai. Žinoma, tokios mintys kuria nesaugumo jausmą, todėl žmogus natūraliai nenori būti vienas su savo mintimis.“
Kaip Įveikti Vienišumo Jausmą?
Yra keletas būdų, kaip susidoroti su vienišumo jausmu:
- Atsigręžimas į save: Išmokti atrasti dialogą su savimi pačiu. Kartais labai baisu eiti į tą dialogą, nes ten galime rasti dalykų, kurių iš tiesų net nenorime matyti.
- Terapija: Eikite į terapiją ir ten išsispręsite visus kitus dalykus.
- Meditacija: Tiesiog sėdėti vienoje vietoje, būti čia su savimi ir leisti savo mintims tiesiog praplaukti pro save.
- Dienoraščio rašymas: Tai yra erdvė, kur galime būti visiškai visiškai atviri su savimi, apie tai, ką jaučiame, ką patyrėme, kokias fantazijas turime.
Jei darome tokius žingsnius, tai iš tiesų suprantame, kad tas žmogus, esantis mūsų viduje, nėra visiškai vienišas, kad jis turi save. Tam tikra prasme, mes gimstame vieni ir mirštame vieni, ir per visą gyvenimą einame irgi iš esmės vieni. Santykiai su kitais žmonėmis yra tik atspindys to, kas vyksta su mumis pačiais mūsų viduje.
Praktiniai Patarimai
Pasak specialisto, kiekvienas žmogus - labai individualus ir pasijusti vienišu gali priversti skirtingos priežastys. Jeigu žmogui sunku išbūti vienam, lengviau jam būna tarp kitų. „Bet paraginčiau mokytis būti ir vienam. Po truputį. Ir tą laiką vienumoje svarbu leisti prasmingai, pavyzdžiui, medituojant, vaikštant po parką bei stebint aplinką, vakarieniaujant be spaudos, televizoriaus ar išmanaus įrenginio.
Tokiomis akimirkomis verta savęs paklausti: „O kaip aš dabar jaučiuosi?“ Kilus nemaloniems jausmams, reikėtų su jais išbūti, nevertinant jų kaip neigiamų arba teigiamų, bet tiesiog priimti.
Beje, gera praktika - leistis į žygį vienam. Fizinis nuovargis palengvina buvimą tik su savimi, nes atitraukia dėmesį nuo įvairių neigiamų minčių“, - sako pašnekovas.
Savęs Pažinimas ir Vienatvė
Kai žmogus susidraugauja su vienatve, ji jam gali padovanoti daug teigiamų dalykų, pavyzdžiui, leidžia pailsėti nuo aplinkos triukšmo, kurį patiria dažnas šiuolaikinis žmogus. Vienatvėje galima rasti nusiraminimą, suprasti apie save daug įdomių dalykų, taigi vienatvė - puikus savęs pažinimo būdas.
Kai kurie žmonės tiesiog galvoja, kad vienatvė - ne jiems, bet kai pabando pabūti su savimi, dažnai atranda, kaip tai yra gera, kad tokio laiko, kai galima pamąstyti apie gyvenimą, tikslus, patinkančius dalykus, apie tai, kuria kryptimi juda jų gyvenimas, labai reikėjo.
Kaip Auginti Savivertę
D. Jakučionis teigia, kad nuolat būdami apsupti žmonių neturime galimybės įsiklausyti bei išgirsti save. Todėl ir populiarėja atostogos po vieną, nes jų metu gali labai kokybiškai pailsėti, - sako. - Be to, keliaudami vieni žmonės turi didesnę laisvę, pajaučia malonumą, kai gali daryti tik tai, ką patys nori.
Išvykęs į kelionę vienas ir darydamas tai, ką iš tikrųjų trokšti, turi galimybę apie save sužinoti kažką naujo. Žinoma, būnant tik su savimi, gali kilti įvairiausių minčių. Ir ne visada tik gerų. Gali išlįsti ir nemažai baimių.
Tačiau per tokias atostogas, kai keliaujama be kompanijos ar artimiausių žmonių, gimsta suvokimas, kad savimi pasirūpinti galiu ir pats. Gera žinoti, kad nesu priklausomas nuo aplinkinių. Tai taip pat augina savivertę.
Ką Daryti, Kai Vienišumas Užklumpa Netikėtai?
Visi kartais pasijuntame vieniši. Vieni - dažniau, kiti - rečiau. Kaskart, kai mus atstumia, palieka, įskaudina… Kartais esame iš tikrųjų vieni, o kartais vienatvės jausmas užplūsta būnant tarp žmonių, draugų, artimųjų. Vienatvė spalvinga kaip vaivorykštė.
Sakoma: nuo savęs nepabėgsi. Kad ir kaip kartais norėtųsi, negalime pabėgti nuo savo gyvenimo: įvykių, jausmų, išgyvenimų - anksčiau ar vėliau teks prie to sugrįžti. Nerimas, baimė, liūdesys, vienatvė nėra malonūs, bet tai taip pat mūsų gyvenimo dalis.
Kaip Išbūti Vienatvę?
- Pažink savo priešą. Vienintelis kelias įveikti „priešą” (nors vargu ar taip galima pavadinti mūsų pačių jausmus) - kaip galima geriau jį pažinti. Pažinti savo vienatvę - tai visų pirma pripažinti sau, kad kartais galiu taip jaustis - ir jaučiuosi.
- Nebėk nuo savęs. Pavyzdžiui, aš savęs klausiu: ar turiu laiko sau, apmąstymams, pabuvimui su savo mintimis? O gal yra tokių, kurias stengiuosi nuvyti, negalvoti - pabėgti nuo jų?
- Leisk sau jausti tai, ką jauti. Stengiuosi suprasti, kada man būna liūdna. Kada jaučiu įtampą, stresą, nerimą? Ką darau? Ar bandau kažkaip išvengti tų jausmų, pabėgti nuo jų?
- Bendrauk atvirai. Savęs klausiu,kaip aš bendrauju su savo draugais, artimaisiais? Ar ieškau jų draugijos tik tuomet, kai turiu laisvo laiko, kai nežinau kuo užsiimti? Ar galiu su jais kalbėti apie nemalonius dalykus: savo liūdesį, pyktį, nesėkmes? Ar galiu ant jų supykti?
Tai - tik keletas rekomendacijų ir klausimų, kurių gali būti daugybė. Jei sugebame atvirai patys sau į juos atsakyti, tai - jau žingsnis savęs, o tuo pačiu ir kitų žmonių link.