Asmeninės nuosavybės klausimai dažnai tampa ginčų objektu teismuose. Lietuvoje tai apima įvairias sritis - nuo testamentų nuginčijimo iki migracijos klausimų, susijusių su nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų žinoti, jei susiduriate su asmeninės nuosavybės ginčais teisme.
Testamento nuginčijimas
Neretai gaunama užklausų, ar galima nuginčyti testamentą bei kokiais atvejais testamentas negalioja. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas:
- sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
- sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
- kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
Nustačius, kad velionis nebuvo neveiksnus, galiojantis testamentas gali būti nuginčytas (CK 5.16 straipsnio 2 dalis ir 5.17 straipsnis). Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog:
- CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas;
- teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).
Tokio pobūdžio bylose teismas privalo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (sveikatos istoriją, notaro bei artimųjų parodymus). Vienoje iš bylų teismas nustatęs, kad velionė sirgo, palikėjos psichinė būklė tik blogėjo, o duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio (Testamento) sudarymo momentu būtų buvęs fiksuojamas ryškesnis pagerėjimas - nenustatyta, pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu asmeninį testamentą, kuris priimtas saugoti notarų biure.
Apie Senąjį Testamentą
Lietuvių kilmės asmenų teisės
Lietuvių kilmės asmenys, esantys kitų valstybių piliečiais, turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tai pat turi teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (su sąlyga kad atsisakys turimo pilietybės), dokumentus pateikdami Migracijos tarnybai.
Kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie migracijos tarnybai be kitų dokumentų turi pateikti pirmiausia dokumentu, kad jie yra lietuvių kilmės asmenys taip, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymas. Pilietybės įstatyme numatoma, kad Lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Tačiau čia nėra taip paprasta, nes Migracijos departamentui dažniausiai netinka kažkoks vienas dokumentas, kuriame tiesiogiai ir aiškiai nurodyta kad pavyzdžiui pareiškėjo senelis ar vienas iš tėvų yra lietuvis. Dažnai Migracijos departamentas prašo pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius, kad toks asmuo gyveno Lietuvoje, turėjo turto, mokėsi , dirbo ir /ar pan. Tokių dokumentų galima prašyti Lietuvos centriniame arba istoriniame archyve, tačiau gali būti, kad tokie dokumentai pateikti nes, pavyzdžiui, nėra skaitmenizuoti.
Tuomet asmuo susiduria su Migracijos departamento atsakymu, kad duomenų nepakanka. Keista, nors, kaip minėta, tautybė - lietuvis - gali būti aiškiai nurodyta kokiam nors viename dokumente.
Tokiu atveju jeigu nėra pirminių ir ar dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad asmuo yra lietuvių kilmės, galima naudotis juridinio fakto nustatymo procedūra civiliniame teisme, t.y. prašyti teismo nustatyti, kad pavyzdžiui vienas iš pareiškėjo protėvių (iki senelių) buvo lietuvis ir kad ji atitinkamai yra lietuvių kilmės asmuo.
Tuomet toks juridinio fakto nustatymo sprendimas bus pakankamu įrodymu migracijos tarnybai, kad asmuo yra lietuvių kilmės ir esant kitiems dokumentams bei nesant neigiamos valstybės saugumo departamento išvados (kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui) jis gali tikėtis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Migracijos klausimai
Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai iki šiol gavę Migracijos departamento sprendimą panaikinti jiems išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje dėl to, kad jie nebeatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, apskundę tokį sprendimą, galėjo teisėtai likti šalyje, nes sprendimo apskundimas automatiškai sustabdydavo jo vykdymą. Tuo pačiu per apskundimo terminą (kuris apytiksliai užimdavo 6 mėnesius) užsieniečiai galėjo teisėtai būti Lietuvoje ir netgi dirbti ir lygiagrečiai susitvarkyti leidimo dirbti pakeitimą, susiradę kitą darbdavį.
Toks skundų pateikimas buvo geras būdas taip pat "tempti laiką" iki leidimo laikinai gyventi gavimo kitų pagrindu, neturint pareigos išvykti iš šalies.
Tačiau nuo liepos 1 dienos Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, atsisakyta iki šiol taikytos praktikos, kuomet užsieniečiui būdavo paliekamas leidimas laikinai arba nuolat gyventi, jei jis teismui apskųsdavo Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą.
Tai reiškia, kad užsieniečio turėtas leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi. Jeigu toks užsienietis lieka valstybėje ir teismas netaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių - sustabdyti tokio sprendimo vykdymą (kas taikoma labai išskirtiniais atvejais, dažniausiai, kai nukenčia šeimos interesai), užsienietis gali būti deportuotas iš šalies ir jam uždėtas draudimas atvykti į Lietuvą.
Tęsiant migracijos temą, ne mažiau aktuali nūdienų tema yra prieglobstis. Vienoje naujausioje LVAT nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar asmeniui pakeitus religiją, jau būnant Lietuvoje (priėmus krikštą), atsivertus į krikščionybę, jo kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl religijos, ir ar tai sudarytų pagrindą pripažinti jį pabėgėliu.
LVAT pažymėjo, kad, įvertinus faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, pastoriaus parodymus bei kilmės valstybės informaciją, yra pagrįsta daryti išvadą, kad dėl religijos pakeitimo asmuo gali būti persekiojamas savo kilmės valstybėje jeigu toliau šią religiją ten išpažintų.
LVAT pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėjo atlikti išsamų ir kruopštų pareiškėjo atsivertimo, jo tikėjimo rimtumo tyrimą, taip, kaip jis reiškė savo krikščionišką tikėjimą Lietuvoje ir kaip jis ketino jį praktikuoti kilmės šalyje, jeigu būtų įvykdytas sprendimas jį išsiųsti, patikrinimą, išsamiai įvertindamas po išvykimo įvykusių įvykių trukmę, patikimumą ir „matomumą“ bei galimą kilmės šalies reakciją pareiškėjui grįžus į ją.
Atsakovas taip pat turėjo įvertinti/patikrinti, kaip šie pareiškėjo veiksmai būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie ankstesnės religijos išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę bei pripažino, tad pagrįstai naikintinas Migracijos departamentas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, kuriame šios aplinkybės neįvertintos (2024-07-03 LVAT nutartis byloje Nr. eA-1910-624/2024).