Perkant butą daugiabučiame name, dažnai nesusimąstome, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis po daugiabučiu ir šalia jo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ši nuosavybė turi būti įforminta ir kas kokius mokesčius turi mokėti valstybei.
Žemės sklypas po senesnės statybos daugiabučiu
Žemės sklypas, esantis po senesnės statybos daugiabučiu namu, paprastai nuosavybės teise priklauso valstybei. Naudojantis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tarp buto savininko ir valstybės susiklosto nuomos teisiniai santykiai, ko rezultatas - buto savininkui atsirandanti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis?
Kadangi nustatant šios rūšies mokesčio dydį atsižvelgtina į žemės sklypo vertę, svarbu žinoti, kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis.
- Tais atvejais, kai tarp privačių asmenų ir valstybės yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir yra parengtas detalusis daugiabučiam namui priklausančio žemės sklypo planas, apmokestinamas yra visas žemės plotas, laikytinas daugiabučio namo teritorija.
- Tačiau, jei detaliojo sklypo plano nėra, apmokestinama tik ta žemės dalis, ant kurios stovi daugiabutis namas.
Žemės sklypas po naujos statybos daugiabučiu
Perkant butą naujos statybos name, reikia atkreipti dėmesį į pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, kadangi pardavėjas gali būti ne tik pastato, bet ir žemės sklypo, esančio po juo, savininku. Kadangi nekilnojamojo daikto savininko teisės turi būti registruojamos, apie asmens nuosavybės teisę galima sužinoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, pardavėjas, parduodamas butą, gali parduoti ir žemės sklypo, esančio po ar šalia daugiabučio, dalį.
Ką veikia nekilnojamojo turto valdymo įmonės
Kai parduodamas tik butas
Kiek kitokia situacija susiklosto tais atvejais, kai parduodamas tik butas. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtoju laikomas ne buto, o žemės savininkas, kuris turi mokėti žemės mokestį įstatymų nustatyta tvarka, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Daugiabučio namo teritorijos savininko teisės
Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas daugiabučio namo teritorijos savininku, asmuo turimu žemės sklypu gali disponuoti, valdyti bei naudoti savo nuožiūra, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad jis gali teritoriją aptverti ar kitaip tvarkyti, parduoti bei nuomoti tretiesiems asmenims.
Tačiau, pažymėtina tai, kad tretiesiems asmenims perleidžiant žemės sklypą, laikomą daugiabučio namo teritorija, neturi būti pažeidžiamos butų savininkų teisės. Tokiems atvejams civiliniame kodekse yra įtvirtinta teisės norma, užtikrinanti butų savininkų teises.
Pagal civilinio kodekso 6.394 straipsnį, buto savininkas, nebūdamas žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, savininku, turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima daugiabutis namas ir kuri yra būtina daugiabutyje esantį butą naudoti pagal paskirtį (pavyzdžiui, patekti į butą).
Mokesčiai už žemę
Atkreiptinas dėmesys, kad išnagrinėtais atvejais, nors ir skiriasi valstybinio mokesčio rūšis, t. y. turi būti mokamas arba žemės nuomos, arba žemės mokestis, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka ir yra labai panašus (apie 1,5 - 5 EUR), mokamas į savivaldybės biudžetą.
Tačiau, pažymėtina tai, kad daug naudingiau būti daugiabučio namo teritorijos dalies savininku, nes tokiu atveju galima atsitverti žemės plotelį, jį tvarkyti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę ar gėlyną, rezervuoti stovėjimo vietą automobiliui įtaisant stulpelį.
Praktinis pavyzdys
Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, gyvenančiai Stasei Trajanauskienei daugiau nei dešimt metų nesiseka įteisinti jai priklausančio žemės sklypo ribų. S. Trajanauskienė nedideliame trijų aukštų daugiabutyje gyvena apie 40 metų. Paskutiniame aukšte gyvenanti moteris pasakoja, kad dar privatizavimo laikais namui buvo priskirtas maždaug 500 kv.m ploto kiemas.
Gyventojai kiemą pasidalijo, o norintys žemę išsipirko iš valstybės. Tarp jų buvo ir S. Kadangi senieji namo gyventojai gerai sutarė, tai, pasakoja S. „Ji specialiai skirtingų ornamentų plytelėmis išklojo dalį namo sklypo, kad nesunkiai būtų galima atskirti, kur yra jos ir kur yra mano. Taip draugiškai, susitarę žodžiu, ir gyvenome“, - pasakojo S.
Situacija apsivertė aukštyn kojomis, kai namo aplinką tvarkiusi kaimynė pardavė butą, o kartu ir kieme jai priklausiusią sklypo dalį. Pasak S. Trajanauskienės, naujasis kaimynas užėmė dalį sklypo, kuriuo pagal ankstesnį susitarimą naudojosi ji. Anksčiau įėjusi pro vartelius, esančius tarp namo ir ūkinių pastatų, moteris iš karto patekdavo į savo sklypelį.
„Kai tik ateinu į savo darželį, būnu nuolat aplojama ten lakstančio šuns. Jie paleidžia čia lakstyti šunį. Tegu jis ir mažas, bet nemalonu. Be to, turiu eiti per džiovyklos plotelį, kurį kaimynai traktuoja kaip savo. Jie man siūlo kitoje kiemo vietoje esantį plotelį žemės, kuris man visai nereikalingas. Jei šio ploto neteksiu, nebus kaip patekti į savo sklypą“, - įsitikinusi S.
Moters teigimu, 19 kv. m plotas, kur įrengta džiovykla, turėtų priklausyti jai. Tokiu atveju sodelis būtų padalytas lygiomis dalimis. Pikčiausia, anot pensininkės, kad šios situacijos nepavyksta išspręsti nuo 2010 m.
„Dabar jau sukasi turbūt ketvirtas ratas - Kauno apylinkės teismas mano planą pripažįsta, tada kaimynai skundžia, o Kauno apygardos teismas naikina apylinkės teismo sprendimą, Apeliacinis teismas liepia nagrinėti iš naujo. Kreipiuosi į žemėtvarkininkus, jie parengia kitą planą ir vėl apeina ratas teismuose”, - apie apkartusį procesą pasakojo S. 84-erių moteris rodo paskutinį parengtą žemės sklypų naudojimosi ir tvarkos nustatymo planą, pagal kurį 504 kv.m kiemas padalytas visiems namo gyventojams.
Valstybė yra numačiusi, kad namo gyventojai gali išsipirkti dalį jiems priklausančios žemės kiemo sklype. Iš pirmo žvilgsnio viskas labai paprasta. Tačiau čia lengvoji dalis. Linksmybės prasideda, kai įsigytos žemės savininkas nusprendžia tiksliai pasižymėti jam priklausančios žemės gabaliuką bendrame kieme.
Žemės savininkas kreipiasi į žemėtvarkininkus. S. Trajanauskienės atveju jos parengtam planui nepritaria name gyvenantys taip pat dalies žemės savininkai. Septynių butų daugiabučio kieme sklypą iš valstybės nusipirkę namo gyventojai turi gauti ne tik kaimynų, bet ir visų kieme esančių garažų, sandėliukų ir kitų pastatų savininkų pritarimą. Šiuo atveju daugiabutyje vos septyni butai, o kiekvieno jų savininkui reikia surinkti 20 parašų.
Tad, kai teismų vadovai pasakoja apie didelius teisėjų darbo krūvius, stebėtis nelabai yra ko. S. Trajanauskienės teisminiai ginčai tęsiasi beveik dvylika metų ir, atrodo, gali tęstis dar nežinia kiek, jei teismas neatsižvelgs į moters pastangas rengiant sklypų naudojimosi tvarkos planus.
Bendrojo naudojimo objektai
Bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...
Bendrija steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas?
Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra?
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Kas turi remontuoti balkoną, kurio pagrindas trupėti?
1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Ar galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvenate pirmame aukšte?
Manome, kad niekaip neišvengsite. Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai.
Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti?
Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Kaip gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo įsirengti terasą?
Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...
tags: #asmenine #sklypo #dalis #daugiabutis